Tyrimas: Lietuvos laukia pensininkų miesteliai

2021 m. Lietuvos gyventojų skaičius sumažės iki 2,67 mln., iki 2025 m. darbingo amžiaus žmonių gali sumažėti apie 400 tūkst., o kai kuriuose mažuose miesteliuose daugiau nei pusė gyventojų gali likti pensininkai. Tokią situaciją prognozuoja tyrimą atlikę Darbo ir socialinių tyrimų instituto mokslininkai.

Išankstiniais gyventojų surašymo duomenimis, praėjusių metų kovą šalyje buvo 3,054 mln. gyventojų. Išaugus gyventojų emigracijai ir esant žemam gimstamumui, 2001-2012 m. laikotarpiu, išankstiniais vertinimais, šalyje buvo prarasta 14 proc. arba apie 487 tūkst. gyventojų. Esant prielaidai, kad gyventojų skaičiaus kitimo tempai perspektyvoje nesikeis, 2021 m. Lietuvoje gyvens 2, 677 mln. žmonių.

„Nepasikeitus stebimoms tendencijoms, Lietuvoje toliau tęsis spartus darbingo amžiaus gyventojų mažėjimas – 2021 m. jų gali būti maždaug 400 tūkst. mažiau (jų skaičius sumažėtų nuo 2,073 mln iki 1,654 mln). Gerokai paspartės gyventojų senėjimo procesas. 65 metų ir vyresnių žmonių skaičius 2011 -2021 m. išaugtų apie 10 proc. iki 0,6 mln. “, - trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė Darbo ir socialinių tyrimų instituto vadovas Boguslavas Gruževskis.

Pasak B. Gruževskio, esmine tokia gyventojų mažėjimo priežastimi turėtų išlikti emigracija, nors paskutiniu metu stebimas išvažiuojančių žmonių srautų sumažėjimas.

Formuojasi skurstantys regionai

Sparčiausiai gyventojų skaičius pastarąjį dešimtmetį mažėjo mažesniuose šalies miestuose - beveik 20 proc. Tokie miesteliai neteko apytikriai kas penkto gyventojo. Tai rodo spartų mažesniųjų Lietuvos miestų ir miestelių nykimą.

Antradienį žurnalistams pristatytas tyrimas rodo, kad šiuo metu ekonomiškai neaktyvių gyventojų ir bedarbių skaičius šalyje siekia beveik 60 proc. Kai kuriuos rajonuose šis rodiklis viršija 75 proc.

Vienas tyrimo autorių Arūnas Pocius pastebi, kad užsitęsęs nedarbas ir darbo vietų trūkumas skatina didelės dalies probleminių regionų gyventojų socialinį pasyvumą ir atskirtį bei nelegalų darbą. Formuojasi skurstantys šalies regionai, kurių gyventojų socialinės integracijos galimybės itin sudėtingos. Kai kuriuose rajonuose – Akmenėje, Ignalinoje ir Pasvalyje - ekonomiškai neaktyvių gyventojų skaičius viršija 75 proc. Tokiuose rajonuose vienas dirbantysis išlaiko maždaug du pensininkus. Vilniuje vieną pensininką išlaiko maždaug 2,34 dirbančiojo.

Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad žemas darbdavių siūlomas darbo užmokestis labai sumažina bedarbių darbinę motyvaciją. Didelė dalis jų atsisako įsidarbinti ne todėl, kad nenori dirbti apskritai, bet todėl, kad dalies darbdavių siūlomas atlyginimas itin žemas ir yra nepakankamas bent būtiniausiems bedarbių poreikiams patenkinti, ypač labiau kvalifikuotų žmonių. Tai skatina siekį bedarbių gyventi iš įvairių pašalpų ir mažina jų aktyvumą darbo rinkoje.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) vadovo Roberto Dargio teigimu, išsipildžius demografinėms prognozėms, verslo laukia dar didesni iššūkiai, nes kvalifikuotos darbo jėgos jau trūksta.

„Tokios prognozės verčia visus verslininkus permąstyti ateities perspektyvas – kaip reikės prisitaikyti prie tokio gyventojų skaičiaus mažėjimo, ypač mažesniuose miestuose. Gali būti, kad čia gyvenantiems jau neprireiks dalies būsto ar čia esančių mokyklų. Norint keisti situaciją, reikalingas esminis verslo aplinkos, investicinio klimato gerinimas ir viešojo sektoriaus efektyvumo didinimas, kas leistų sukurti daugiau vietų ir kelti dirbančiųjų pajamas. Visos investicijos turi būti dar efektyvesnės ir planuojamos atsižvelgiant į esančias tendencijas“, - kalbėjo R. Dargis.

Tyrimą „Šalies regionų demografinės struktūros ir emigracijos tendencijų palyginamoji analizė“ Darbo ir socialinių tyrimų institutas atliko LNTPA užsakymu.