Tvoros klausimas S. Skverneliui sukėlė nuostabąpapildyta

 (908)
Tvora naujojo premjero Sauliaus Skvernelio kieme užminė mįslę. Kilus įtarimams, kad premjero kieme yra užtverta dalis pakrantės apsaugos juostos, kurioje statyti tvoras yra draudžiama, institucijos atlieka patikrinimą.
S. Skvernelio tvora
© DELFI montažas

Tvora sukėlė įtarimų

S. Skvernelis yra įsikūręs Vilniaus rajone, jo sklypas yra prie pat Neries upės, apsuptas pušyno. Pagal archyvines žemėlapio nuotraukas, statybos sklype vyko tarp 2006 ir 2009 metų, būtent tuomet atsirado ir tvora.

Paprastai standartinė pakrantės apsaugos juosta yra 5 metrų pločio. Vis dėlto, pagal ministro įsakymą, savivaldybės bendraisiais planais individualiems vandens telkiniams gali nustatyti ir didesnę pakrantės apsaugos juostą. Šiuo atveju, teritorijoje šalia Neries, pagal Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastrą, pakrantės apsaugos juosta yra 30-ies metrų pločio.

Pakrantės apsaugos juosta
Pakrantės apsaugos juosta
© Stopkadras

Saugomų teritorijų įstatyme yra įtvirtinta nuostata: „Pakrantės apsaugos juostoje draudžiama tverti tvoras, išskyrus atvejus, kai aptverti numatyta normatyviniuose dokumentuose dėl eksploatavimo saugumo.“

Specialistų teigimu, jeigu bendruoju planu nustatyta 30-ies metrų pakrantės apsaugos juosta, visoje juostoje jokių tvorų būti negali. Dabar S. Skvernelis yra palikęs praėjimą žmonėms pakrantėje, bet dalis jo tvoros, pagal kadastro duomenis, patenka į raudoną pakrantės apsaugos juostos plotą. Visa tvora yra privačiame sklype. Dėl to aplinkosaugininkai šiuo metu atlieka tyrimą, jie teigia, kad pažeidimo čia greičiausiai nėra, tačiau tam, kad būtų išaiškintos aplinkybės, būtina nuvykti į vietą. Panašią tvorą pakrantės apsaugos juostoje yra pastatęs ir S. Skvernelio kaimynas gretimame sklype.

Pats S. Skvernelis teigia, kad jis paliko reikalingą 5 metrų praėjimą, o apie reikalavimus palikti didesnį neaptvertą plotą nežino, juo labiau, kad institucijos daug metų jokių priekaištų neturėjo.

S. Skvernelis: praėjimas yra paliktas

S. Skvernelis DELFI teigė, kad yra paliktas praėjimas pakrante, be to, jis nesupranta, kodėl anksčiau institucijos neturėjo jokių priekaištų.

„Manau, kad yra paliktas praėjimas, jeigu reikalinga, namas yra priduotas ir visos inspekcijos pažiūrėjo, tai aš neturiu, ką komentuoti. Viskas yra projekte ir tvora yra“, - kalbėjo S. Skvernelis.

Saulius Skvernelis
Saulius Skvernelis
© DELFI (D.Pipo nuotr.)

Paskirtasis premjeras stebėjosi, kodėl patikrinimai vyksta tik dabar: „Jeigu 10 metų tikrino ir nepatikrino, tai tegul dabar patikrina. Bent jau aš kiek turiu tuos dokumentus, kuriais buvo vadovaujamasi ir projektavimo, ir statybų metu, tikrai negaliu pasakyti. Pirmą kartą tokią žinią iš jūsų girdžiu ir kas nori, tegul tikrina.

Jeigu 10 metų niekam nekliuvo, dabar nežinau, kodėl kliūva. Juolabiau, kad ir pas kaimynus ten yra lygiai tas pats. Tegul tikrina, jei paskys kitaip, tai bus kitaip.“

Penktadienio popietę S. Skvernelis papasakojo apie tvorą detaliau.

„Kadastro nuotrauka nėra joks dokumentas ir kelia abejonių, ar taip yra, ar taip nėra. Kitas momentas, turiu dokumentus ir turiu detalųjį planą, pagal kurį mano sklypo riba eina iki pat upės. Detaliajam plane yra įvesti apribojimai: servituto ir pakrančių apsaugos juostas. Mano tvora tikrai išlaiko visus atstumus. Kitas momentas, tai yra mano sklypas ir mano žemė, ne valstybinė žemė.

Buvo atlikti du patikrinimai V. Mazuronio akcijų metu, mane ypatingai skrupulingai žiūrėjo. Jokių pretenzijų nėra pareiškę. Sulaukiau dėmesio, du kartus akcijos buvo“, - kalbėjo S. Skvernelis.

Aplinkosaugininkai nuvyko į vietą

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (Vilniaus RAAD) direktorius Marius Švaikauskas DELFI patvirtino, kad aplinkosaugininkai atlieka tyrimą.

Penktadienio popietę M. Švaikauskas patvirtino, kad aplinkosaugininkai penktadienį ryte buvo apsilankę vietoje bei išsimatavo atstumus. Jo teigimu, preliminariais duomenimis, pažeidimo teritorijoje nėra, nes valstybinio kadastro duomenys yra klaidinantys, o apsaugos juosta teritorijoje yra ne 30, o 10 metrų.

Teismai vadovaujasi kitokia praktika

Vilniaus RAAD Vilniaus agentūros vedėjas Andrius Masiokas DELFI teigė, kad pažeidimo šioje vietoje gali ir nebūti, tačiau aplinkosaugininkai turėjo apsilankyti vietoje.

„Teismuose, kada mes nueiname ir duodame teisėjui išrašą iš upių ir ežerų kadastro, nežinau, kodėl, bet teismas nepriima jo už gryną tiesą ir traktuoja pagal Vyriausybės nutarimą, kur parašyti atstumai, priklausomai pagal kranto nuolydžio kampą. Jie žiūri svarbiausia, kad būtų 5 metrai, tam tikrais atvejais dauginama ir būna 10 metrų.

Mes važiuojame į vietą, fiksuojame vietoje situaciją ir lyginam pagal registrų centro išrašus, kas ten parašyta apie apsaugos juostą ir kokie yra atstumai. Tik tokiu atveju įmanoma nustatyti tiksliai, o upių ežerų kadastras, jis nėra pagrindas teisminiam procesui, aš nežinau, kodėl taip sprendžia teismas“, - kalbėjo A. Masiokas.

R. Baškytė teigia kitaip: tvorų negali būti visoje juostoje, bet netrukus įstatymas keisis

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) vyriausioji patarėja Rūta Baškytė DELFI teigė, kad kol kas, pagal įstatymą, tvorų negali būti visoje pakrantės apsaugos juostoje. Jeigu yra nustatyta 30 metrų juosta, visu šiuo atstumu negali būti tvorų. Tačiau netrukus pasikeis įstatymas ir galios jau kitokia tvarka.

„Turėjo visoje juostoje nebūti tvorų“, - kalbėjo R. Baškytė.

Rūta Baškytė
Rūta Baškytė
© DELFI (M. Ažušilio nuotr.)

Pasak specialistės, po pusės metų įsigalios naujas įstatymas, kuris leis užtverti juostą tokiais atvejais: „Bet pagal pagal paskutinį įstatymą, kuris dar neįsigaliojo, turės būti palikti tik 5 metrai. Kadangi parkuose, draustiniuose pakrantės apsaugos juosta dvigubinasi, tai jeigu šiaip būtų 25 metrai, taptų ir 50 metrų...Pagal naują įstatymą būtina neužtverti 5 metrų. Įstatymas įsigalios nuo gegužės 1 dienos.“

Vis dėlto, R. Baškytė teigė, kad pagal dabar galiojantį įstatymą, tvorų negali būti visoje juostoje: „Pagal dabar galiojantį įstatymą negalima užtverti pakrantės apsaugos juostos apskritai, jeigu 30 metrų nustatyta, visame 30-yje metrų ir negalima. Ši tvarka galioja ne tik saugomose teritorijose, o visoje Lietuvoje. Pakrantės apsaugos zonos ir juostos taip pat yra saugomos teritorijos, todėl tvarka ir yra apibrėžta saugomų teritorijų įstatyme, bet galioja visoje Lietuvoje.“

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Apsilankiau slaptuose vyrų medžioklės kursuose. Pamoka Nr. 1 (54)

Kai darbo dieną, 21 valandą vakaro, kartu su maždaug 30 moterų ritmingai, klausydamasi įsakmaus tono, bandžiau vienu metu sutraukti makšties, pilvo ir sėdmenų raumenis diktuojamu tempu ir išlaikyti visa tai tiek laiko, kiek liepiama, dievaži, ėmiau gailėti visų vyrų.

Orai: ruoškitės – driokstelės šaltis (19)

Savaitgalį žiema pasirodys visu savo gražumu: artinasi šalčiausia šios savaitės naktis. Šeštadienį dar daug kur pasnigs, šaltis palaipsniui stiprės. Sekmadienį kritulių jau nenumatoma, bus daugiau pragiedrėjimų, užtat šaltukas darbuosis iš peties. Pasiruoškite: iš sekmadienio į pirmadienį driokstelės –16 laipsnių šaltis.

Būsimai JAV valdžiai – Lietuvos diplomatų žinia (26)

Lietuvos diplomatai Vašingtone susitiko su būsimos Jungtinių Valstijų administracijos atstovais ir pabrėžė jiems, jog Lietuva pastaraisiais metais stiprina savo gynybinius pajėgumus.

Liberalai organizuoja protestą prieš siūlymus varžyti pagalbinio apvaisinimo galimybes (85)

Liberalų sąjūdis kitą antradienį prie Seimo organizuoja protesto akciją prieš siūlymą riboti pagalbinio apvaisinimo galimybes apribojant sukuriamų ir į gimdą įkeliamų embrionų skaičių.

12-mečio gyvenimo tragedija: ką tokiu atveju daryti? (222)

12-metis Jonas (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) suaugti turėjo anksti. Jo tėtis nėra visiškai įgalus dirbti, mama taip pat įpratusi gyventi iš išmokų. Namuose – amžinas šiukšlynas, kartais trūksta net maisto, sienomis ropoja įvairūs gyviai.