Lenkijos dienraštyje "Gazeta Wyborcza" publikuojamame interviu poetas pažymėjo, jog kvailysčių dvišaliuose santykiuose padarė ir Lietuva, ir Lenkija.

Tomas Venclova
"Tačiau kalba eina ne apie tai, kas kam leidžiama arba kas kokias kvailystes gali sau leisti. Mūsų konflikte abi pusės turi nusileisti. Ta, kuri nusileis pirmoji, nepraras orumo, o bus paprasčiausiai protingesnė. Abi pusės turi labiau rūpintis pasverta istorine politika", - sakė T.Venclova.

Pasak jo, Lietuvoje trečiasis ir ketvirtasis praėjusio amžiaus dešimtmečiai Vilniaus krašte yra laikomi lenkų okupacija, tuo metu kai kurie lenkai mąsto apie lietuvių okupaciją.

"Tai nėra oficiali Lenkijos nuomonė, tačiau kažkur pasąmonėje tūno mintis, kad Vilniaus kraštas nėra Lietuvos dalis. Iš čia išplaukia suprantamas lietuvių požiūris, kad Vilniaus kraštas yra labiau Lietuva negu koks nors kitas regionas", - aiškino T.Venclova.

T.Venclovos nuomone, Vilnius lietuviams yra toks pat svarbus miestas kaip žydams Jeruzalė.

"Lenkijoje galima išgirsti, kad 1920 metais, kai Vilnių užėmė generolas L.Želigowskis, lietuviai neturėjo jokios teisės į miestą, nes jų tuomet buvo, pagal lietuviškus duomenis, 14 proc., pagal lenkiškus - gal 2 procentai. Jeruzalėje šimtmečiais nebuvo beveik nė vieno žydo, tačiau tai jų svarbiausias miestas", - teigė jis.

"Vilnius yra toks pat simbolinis lietuviams miestas. Visada buvo Lietuvos sostinė, net tuo metu, kai Lietuvos valstybės nebuvo. Su tokiu jautrumu reikia skaitytis", - kalbėjo poetas.

Jis teigė, kad būtina surasti mažiau kontroversiškus terminus nei lenkiška ar lietuviška Vilniaus krašto okupacija.

"Nežinau, kaip tai turėtų skambėti ir kokiomis teisinėmis pasekmėmis galima pasinaudoti, tačiau kažką reikia daryti, nes galbūt nuo to pradės keistis mentalitetas", - svarstė T.Venclova.

Paklaustas, ar lietuviškas ir lenkiškas nacionalizmas yra tarsi dvyniai, poetas atsakė: "vienareikšmiškai".