Po maždaug pusmetį trukusio Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) tyrimo tapo aišku, kad kelių direkcijos vadovai dalijo Kelių fondo pinigus tiems, kurie sutikdavo dalį jų sugrąžinti. Šiame pinigų plovimo skandale svarbiausiais veikėjais tapo beveik dešimtmetį kelių direkcijai vadovavęs eksministras G.Striaukas ir jo pavaduotojas Jonas Puluikis.

Kelių fondą apraizgiusio voratinklio gijos siekia ir daugiau garsių žmonių. Tai - finansų ministras Jonas Lionginas ir "Lietuvos geležinkelių" vadovas Jonas Biržiškis.

1991 metais skiriant G.Striauką į atsakingas Kelių direkcijos vadovo pareigas jis buvo žinomas kaip kuklus, iš geros kelininkų šeimos kilęs, ginant šalies parlamentą nusipelnęs žmogus.

Šiandien G.Striauką, kuris darė karjerą tik valdiškoje tarnyboje, jau galima laikyti turtuoliu. Jo šeima valdo keletą žemės sklypų brangiausiose Vilniaus vietose bei Palangoje, turi namą Antakalnyje, didelį žemės sklypą ir namą su ūkiniais pastatais Trakų rajono Ličiūniškių kaime, taip pat žemės sklypą Jurbarko rajono Kalnėnų kaime.

Eksministro žmona Eglė Striaukienė neseniai supirko "Moters" bendrovės akcijas. Teisė leisti keletą populiarių žurnalų ir galimybė tapti "Moters" redaktore, manoma, kainavo bemaž pusę milijono. STT pažymos atskleidžia, jog vienas svarbiausių šių turtų šaltinių buvo Kelių fondas. Operatyviniai kitų tarnybų duomenys leidžia įtarti, jog tai - tik ledkalnio viršūnė.

Pinigų plovimo schema buvo paprasta. Šalia direkcijos viena po kitos dygusios privačios įmonės laimėdavo beveik kas mėnesį skelbiamus konkursus. Dalis valstybės pinigų, perėję per privačių bendrovių buhalterijų filtrą, pavirsdavo dividendais, kuriuos susižerdavo direkcijos vadovų šeimos ar jų statytiniai.

Lyderiu šioje srityje kol kas laikoma privati bendrovė "Biseris", neseniai šventusi penkerių veiklos metų sukaktį. Iki 1999 metų 20 procentų "Biserio" akcijų turėjo ir E.Striaukienė. "Biseris" gyveno iš valstybės užsakymų, kuriuos teikdavo kelių direkcija.

Direkcijos vadovo žmona kasmet užvaldydavo vis didesnes iš Kelių fondo perpumpuotas pinigų sumas. 1996 metais jos gauti dividendai sudarė 113 tūkstančių litų. Kitais metais suma beveik padvigubėjo. 1998 metais ji padvigubėjo dar kartą ir jau viršijo 400 tūkstančių litų. Taip šeima gavo 720 tūkstančių litų.

Konkursuose dalyvaudavo keturios ar penkios tos pačios bendrovės. "Biseris" kiekvieną kartą sugebėdavo pasiūlyti truputį mažesnę kainą. Kodėl mažiausia kaina tapdavo didžiausiais dividendais? Galbūt ta kaina nebuvo tokia maža?

Atsakymą surasti padėjo bendrovė "Kasandros grupė", kurios specializacija tokia pat kaip ir "Biserio", - kelių ženklinimas. Pernai rugsėjį nusprendusi dalyvauti kelių ženklinimo 2001-2002 m. konkurse, "Kasandros grupė" sujaukė iki tol tiksliai veikusią sistemą - pasiūlė beveik du kartus mažesnę kainą ir pralaimėjo.

Vakar "Kasandros grupė" gavo oficialų atsakymą, kad konkurso nugalėtoju ir vėl tapo "Biseris". Toks sprendimas priimtas, nepaisant kilusio skandalo dėl Kelių fondo pinigų plovimo, skundų ir abejonių. "Kasandros grupės" vadovas Arūnas Cicėnas "Lietuvos rytui" papasakojo, kad kolegos čekai, pamatę konkurso sąlygas, buvo priblokšti.

A.Cicėnas sakė iš karto atkreipęs dėmesį, kad konkurso sąlygos pritaikytos specialiai "Biseriui". Konkursas surengtas taip, kad jį laimėjusi įmonė dvejus metus galės ženklinti visus magistralinius ir krašto kelius. Kitos bendrovės turi pasitraukti iš rinkos.

"Automobilių kelių direkcijoje veikia žmonių grupė, kuri dabartinio vadovo J.Puluikio ir buvusio ministro G.Striauko nurodymu rengdavo konkursų sąlygas pagal vienos bendrovės technologinius ekonominius rodiklius", - taip "Biserio" sėkmę paaiškino kai kuriuose konkursuose dalyvavusios bendrovės vadovas, prašęs neskelbti jo pavardės.

Dabartinis šalies finansų ministras J.Lionginas 1999 metais kartu ūkio ministru Eugenijumi Maldeikiu atsistatydino iš finansų ministro pareigų ir iki naujų Seimo rinkimų dirbo konsultantu asociacijoje "Lietuvos keliai".

Ši asociacija jungia ir E.Striaukienę praturtinusį "Biserį", kitas Kelių fondą lipte aplipusias kelininkų bendroves. Ignoruodamas susitarimus su Tarptautiniu valiutos fondu, tuometinis finansų eksministras darė spaudimą Finansų ministerijos pareigūnams ir siekė gauti Kelių fondui 60 milijonų litų paskolą.

Šių pinigų reikėjo sumokėti už kelininkų darbus. Dėl šios istorijos darbą prarado viena Finansų ministerijos valdininkė. Sugrįžęs į ministro postą J.Lionginas susigrąžino ištikimą pavaldinę.