„Tvarkiečiai“ planuoja vienytis su partijomis, visuomeniniais komitetaisatnaujinta

 (133)
Kovo mėnesį vyksiančiame „Tvarkos ir teisingumo“ kongrese bus pasirašytas partijos susivienijimo su įvairiomis partijomis, visuomeniniais komitetais, nevyriausybinėmis ar visuomeninėmis organizacijomis susitarimas.
Frakcija „Tvarka ir teisingumas“
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Šeštadienį „tvarkiečių“ tarybos patvirtintoje kongreso darbotvarkėje numatyta pasirašyti ceremonialą „Laisva Tauta ir klestinti Valstybė“ su kitomis politinėmis jėgomis.

Partijos Informacinio centro vadovas Vidmantas Staniulis BNS sakė, kad šį susitarimą pasirašys partijos ir apie 30-ies organizacijų atstovai, tačiau kol kas jų neįvardijo.

Pasak jo, tų organizacijų nariai jau dalyvauja kuriant „tvarkiečiams“ rinkimų programą, jų pasiūlyti atstovai kandidatuos rinkimuose į Seimą.

Jis patvirtino, kad tarp minėtų organizacijų yra profesinės sąjungos, visuomeniniai rinkimų komitetai ir kitos nevyriausybinės organizacijos, taip pat ir partijos.

Jis patvirtino, kad tarp minėtų organizacijų yra profesinės sąjungos, visuomeniniai rinkimų komitetai ir kitos nevyriausybinės organizacijos, taip pat ir partijos.

„Partijos juridinis statusas niekaip nesikeis. Visa tai nesusiję su partijos noru reorganizuotis ir tai nėra daroma siekiant išvengti atsakomybės teisiniuose procesuose“, - patikino V. Staniulis.

„Tvarkiečiai“ deklaraciją pasirašys su tomis organizacijomis, kurios atsiliepė į partijos pirmininko Rolando Pakso viešą kvietimą „kartu jungtis už tikrai nepriklausomą, demokratiniais pagrindais sutvarkytą, socialiai jautrią ir solidarią, teisingumu ir žmogiškumu grindžiamą valstybę“.

„Tvarkos ir teisingumo“ kongresas vyks kovo 19 dieną.

R.Paksas šią savaitę yra patikinęs, kad „Tvarka ir teisingumas“ neketina jungtis su kitomis partijomis. Anksčiau šią savaitę R.Paksas BNS įvardijo partijos tikslus turėti 20 tūkst. narių. Šią savaitę paskelbtais Teisingumo ministerijos duomenimis, „Tvarkai ir teisingumui“ priklauso apie 13 tūkst. narių.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pernai gruodį valdančiajai partijai „Tvarka ir teisingumas“ pareiškė įtarimus dėl prekybos poveikiu ir pinigų plovimo. Įtarimai politinei partijai, kaip juridiniam asmeniui, pateikti atliekant 2014 metų pabaigoje pradėtą didelės apimties ikiteisminį tyrimą dėl prekybos poveikiu.

STT šią savaitę kaip specialųjį liudytoją apklausė ir patį R.Paksą. STT teigia tirianti duomenis, kad „Lietuvos ryto“ vadovas Gedvydas Vainauskas sutarė su R.Paksu, kad šis už kyšį paveiks Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos darbuotojus, jog šie leistų pradėti eksploatuoti „Norfos“ parduotuvę Prienuose. G.Vainauskui šiame tyrime jau pareikšti įtarimai. Prokurorai ketina kreiptis į Europos Parlamentą dėl R.Pakso neliečiamybės panaikinimo, kad jam galėtų pareikšti įtarimus.

Darbo partija, kuriai teisėsauga buvo pareiškusi įtarimus kaip juridiniam vienetui, teisme išvengė bausmės, nes susijungusi su dukterine Leiboristų partija reorganizuota į naują juridinį vienetą. Teismas šiuo pagrindu Darbo partijos atsakomybės nevertino.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Orai: įspūdingą karštį lydės nemalonūs reiškiniai (3)

Šią savaitę numatomi labai neramūs ir permainingi orai. Iki savaitės vidurio temperatūra kilti neskubės, pūs smarkus vėjas, o dangumi plaukiantys debesys vis atneš lietaus, tačiau savaitės pabaigoje sulauksime malonios staigmenos.

Išsipildė vaiko svajonė: slapstytis nebereikės (53)

Pirmadienį valdžios desantas skubėjo į Vilkaviškio rajono savivaldybę, kur domėjosi ne kartą DELFI aprašyto 13-mečio šeimos problemomis. Savivaldybės valdininkams pavyko suminkštinti širdį – vaikas galės likti pas mamą.

R. Karbauskio valstiečiai Seime įgijo netikėtą advokatą, apie kurį nieko nenori žinoti (156)

Mišriai Seimo narių grupei priklausantis parlamentaras Bronius Matelis teigia sulaukęs partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovo Petro Gražulio raginimų grįžti į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakciją. „Tokius raginimus P. Gražulis man išsakė mažiausiai du kartus“, – DELFI tvirtino B. Matelis.

Kino centro vadovas: Europoje joks institutas nesprendžia, kokius filmus drausti (102)

Europoje nėra nė vieno kino instituto, kuris vertintų filmų turinį, vertindamas valdžios siūlymą sugriežtinti kino teatruose rodomų filmų turinio kontrolę LRT RADIJUI sako Lietuvos kino centro (LKC) direktorius Rolandas Kvietkauskas. Anot jo, LKC gali nebent atsisakyti indeksuoti filmą, jei šis pažeidžia baudžiamosios teisės aktus.

M. Majauskas: beveik devyniais atvejais iš dešimties smurtautojai grąžinami namo (25)

Ikiteisminiuose tyrimuose dėl smurto artimoje aplinkoje dažniausiai taikoma kardomoji priemonė – pasižadėjimas neišvykti, tad smurtautojas tiesiog grąžinamas namo pas auką, piktinasi Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas.