„Tvarkiečiai“ planuoja vienytis su partijomis, visuomeniniais komitetaisatnaujinta

 (133)
Kovo mėnesį vyksiančiame „Tvarkos ir teisingumo“ kongrese bus pasirašytas partijos susivienijimo su įvairiomis partijomis, visuomeniniais komitetais, nevyriausybinėmis ar visuomeninėmis organizacijomis susitarimas.
Frakcija „Tvarka ir teisingumas“
Frakcija „Tvarka ir teisingumas“
© DELFI (M. Ažušilio nuotr.)

Šeštadienį „tvarkiečių“ tarybos patvirtintoje kongreso darbotvarkėje numatyta pasirašyti ceremonialą „Laisva Tauta ir klestinti Valstybė“ su kitomis politinėmis jėgomis.

Partijos Informacinio centro vadovas Vidmantas Staniulis BNS sakė, kad šį susitarimą pasirašys partijos ir apie 30-ies organizacijų atstovai, tačiau kol kas jų neįvardijo.

Pasak jo, tų organizacijų nariai jau dalyvauja kuriant „tvarkiečiams“ rinkimų programą, jų pasiūlyti atstovai kandidatuos rinkimuose į Seimą.

Jis patvirtino, kad tarp minėtų organizacijų yra profesinės sąjungos, visuomeniniai rinkimų komitetai ir kitos nevyriausybinės organizacijos, taip pat ir partijos.

Jis patvirtino, kad tarp minėtų organizacijų yra profesinės sąjungos, visuomeniniai rinkimų komitetai ir kitos nevyriausybinės organizacijos, taip pat ir partijos.

„Partijos juridinis statusas niekaip nesikeis. Visa tai nesusiję su partijos noru reorganizuotis ir tai nėra daroma siekiant išvengti atsakomybės teisiniuose procesuose“, - patikino V. Staniulis.

„Tvarkiečiai“ deklaraciją pasirašys su tomis organizacijomis, kurios atsiliepė į partijos pirmininko Rolando Pakso viešą kvietimą „kartu jungtis už tikrai nepriklausomą, demokratiniais pagrindais sutvarkytą, socialiai jautrią ir solidarią, teisingumu ir žmogiškumu grindžiamą valstybę“.

„Tvarkos ir teisingumo“ kongresas vyks kovo 19 dieną.

R.Paksas šią savaitę yra patikinęs, kad „Tvarka ir teisingumas“ neketina jungtis su kitomis partijomis. Anksčiau šią savaitę R.Paksas BNS įvardijo partijos tikslus turėti 20 tūkst. narių. Šią savaitę paskelbtais Teisingumo ministerijos duomenimis, „Tvarkai ir teisingumui“ priklauso apie 13 tūkst. narių.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pernai gruodį valdančiajai partijai „Tvarka ir teisingumas“ pareiškė įtarimus dėl prekybos poveikiu ir pinigų plovimo. Įtarimai politinei partijai, kaip juridiniam asmeniui, pateikti atliekant 2014 metų pabaigoje pradėtą didelės apimties ikiteisminį tyrimą dėl prekybos poveikiu.

STT šią savaitę kaip specialųjį liudytoją apklausė ir patį R.Paksą. STT teigia tirianti duomenis, kad „Lietuvos ryto“ vadovas Gedvydas Vainauskas sutarė su R.Paksu, kad šis už kyšį paveiks Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos darbuotojus, jog šie leistų pradėti eksploatuoti „Norfos“ parduotuvę Prienuose. G.Vainauskui šiame tyrime jau pareikšti įtarimai. Prokurorai ketina kreiptis į Europos Parlamentą dėl R.Pakso neliečiamybės panaikinimo, kad jam galėtų pareikšti įtarimus.

Darbo partija, kuriai teisėsauga buvo pareiškusi įtarimus kaip juridiniam vienetui, teisme išvengė bausmės, nes susijungusi su dukterine Leiboristų partija reorganizuota į naują juridinį vienetą. Teismas šiuo pagrindu Darbo partijos atsakomybės nevertino.

BNS
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 

Lietuvoje

Penktadienį į Lietuvą atvyko dešimt pabėgėlių (16)

Į Lietuvą pagal Europos Sąjungos programą (ES) ankstų penktadienio rytą atvyko dešimt pabėgėlių iš Sirijos ir Irako.

Teisėsaugos bylos, kuriose figūruoja „tvarkiečiai“ (2)

Teisėsaugai pradėjus naują ikiteisminį tyrimą, susijusį su „Tvarkos ir teisingumo“ atstovu Petru Gražuliu, BNS pateikia apžvalgą bylų, kuriose figūravo „tvarkiečiai“.

Ar Vilniaus mero ultimatumai „Maskvos namams“ Vilniuje nesužlugdys svarbių derybų? (56)

Kone nuo pat nepriklausomybės atkūrimo Lietuvai buvo labai svarbu įteisinti savo diplomatinės atstovybės Maskvoje turtinius reikalus. Derybos vyko beveik dvidešimt metų. Atrodo, jos jau pasiekė finišo tiesiąją – didelėmis Užsienio reikalų ministerijos (URM) pareigūnų ir mūsų šalies diplomatų Rusijoje pastangomis buvo susiderėta su rusais, kas atitenka Maskvoje Lietuvai, o Vilniuje – Rusijai. Tačiau Vilniaus meras liberalas Remigijus Šimašius pastaraisiais mėnesiais pradėjo laidyti strėles sostinėje statomų „Maskvos namų“ link. Ar tai nesužlugdys ilgamečio Lietuvos diplomatų darbo?

D. Grybauskaitė apie Darbo kodeksą: mane nustebino visiškas valdžios nužmogėjimas (181)

Prezidentė Dalia Grybauskaitė prisipažįsta vetavusi naująjį Darbo kodeksą, nes šis buvo priimtas buldozeriu principu, o numatomomis reformomis žmonės būtų išstumiami į dar didesnį užribį bei skatinami emigruoti.

Klaipėda kviečia į Jūros šventę

Penktadienį Klaipėdoje prasideda Jūros šventė, kurios organizatoriai atvykstantiems žada „stilingas atostogas rivjeroje“.