Turkijos ekspertas JAV politiką apibūdino tokiais žodžiais, kokių paprastai neišgirsi

 (554)
Turkijoje dirbantis buvęs JAV diplomatas Matthew Bryza Vašingtono politiką Vidurio Rytuose apibūdina tokiais žodžiais, kurių paprastai neišgirsi.
Barackas Obama and Vladimir Putin
Barackas Obama and Vladimir Putin
© AP/Scanpix

„Didžiausia klaida“, „katastrofa“, „didžiausias JAV pažeminimas“ - tai keletas epitetų, apibūdinančių jo požiūrį į Vašingtono vaidmenį Sirijos konflikte, kuriame visi jau užsiėmė savo pozicijas.

M. Bryza ilgus metus ėjo aukštas pareigas JAV diplomatinėje tarnyboje ir šiuo metu Turkijoje konsultuoja verslo įmones. Jis taip pat yra JAV „smegenų centro“ The Atlantic Council vyresnysis bendradarbis ir Taline įsikūrusio Tarptautinio gynybos studijų centro tarybos narys.

Kalbėdamas apie Sirijos konfliktą, buvęs ambasadorius pabrėžia, kad Turkija ir JAV atsidūrė nepavydėtinoje konfrontacijoje. Abi NATO sąjungininkės šalys nesutaria dėl Sirijos kurdų kovotojų: viena juos remia, kita atakuoja. O Rusija iš to laimi.

„Pagrindinis Vladimiro Putino tikslas yra suskaldyti NATO. Tai, kad Turkija pakliuvo į tokią situaciją, yra milžiniška JAV užsienio politikos klaida, tai tiesiog katastrofa", - interviu DELFI teigė M. Bryza.

Matthew Bryza
Matthew Bryza
© E.Bridiers / Flickr

- Turkijos premjeras Ahmetas Davutoglu pareiškė, kad vasario 17-osios teroro ataką Ankaroje, kurios metu žuvo 28 žmonės ir sužeista dar dešimtys, įvykdė Sirijos kurdų kovotojai iš YPG, bendradarbiaudami su teroristine kurdų organizacija PKK.

Anksčiau Turkija dėl teroro atakų tiesiogiai kaltindavo Turkijoje uždraustą PKK, kuri ilgus dešimtmečius vykdė ginkluotą kovą prieš Ankaros politiką.

Ar tai, kad dabar kaltinami Sirijos kurdai, gali reikšti, jog Turkija planuoja sausumos operaciją šiaurės Sirijoje ir taip siekia užkirsti kelią kurdams sukurti nepertraukiamą juostą ties Sirijos-Turkijos siena?

- Aš sakyčiau, kad Turkija tiki, jog YPG yra kalta dėl teroro atakų ir sako, jog gins gyvybiškai svarbius savo interesus. Sirijoje tai pirmiausia reiškia, kad sausumos ruožas šiaurės Sirijoje, kurį kontroliavo sukilėliai, Turkijos požiūriu, negali patekti į PKK sąjungininkų rankas.

  • PKK – Kurdistano darbininkų partija, kovojanti prieš Ankaros politiką. Ji yra paskelbta teroristine organizacija Turkijoje, NATO ir Europos Sąjungoje. 1984 m. PKK paskelbė ginkluotą kovą: reikalavo nepriklausomybės, paskui autonomijos, derėjosi dėl ginkluotos kovos nutraukimo, bet karas Sirijoje derybas nutraukė.
  • YPG – Sirijos kurdų Liaudies apsaugos būriai. Tai sukarintas Sirijos kurdų Demokratinės vienybės partijos (PYD) sparnas. YPG efektyviai kaunasi prieš „Islamo valstybę“, todėl yra remiami JAV. Rusija remia YPG karinę plėtrą į Sirijos režimo priešininkų – sukilėlių – kontroliuojamas teritorijas.
  • YPG bendradarbiauja su PKK, todėl Turkija tokia priešiška Sirijos kurdų kovotojams. Turkija daug palankiau žvelgia į Irako kurdus.
  • Peshmerga - Irako Kurdistano ginkluotosios pajėgos, kovojančios prieš ISIS.


- Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pareikalavo JAV apsispręsti: ar Vašingtonas į partnerius renkasi Turkiją, ar „teroristus Kobanėje“, taip atsiliepdamas apie Sirijos kurdų kovotojus iš YPG, kuriuos JAV remia kaip efektyviausius kovotojus prieš „Islamo valstybę“. Jūsų nuomone, kurią pusę JAV turi rinktis?

- Niekam nereikėtų nieko rinktis, jeigu Vašingtonas ir Turkija būtų vykdę atkaklesnę užsienio politiką Sirijoje. Visų pirma, Turkijai galima prikišti, kas nutiko Kobanėje: turkų tankai buvo dislokuoti prie pat Kobanės Turkijos teritorijoje, kai kurdai gynėsi nuo „Islamo valstybės“ – bet turkai nepajudino nė piršto.

Tai tas pats, kai 1944 m. sovietų tankai stovėjo rytiniame Vyslos upės krante ir laukė, kol vokiečiai sutriuškins Varšuvos sukilimo dalyvius.

Kobanė buvo Turkijos galimybė įsikišti, susikauti su ISIS sausumoje, kooptuoti kurdų pajėgas.

Tačiau Turkijai netiko YPG, todėl ji to nepadarė. Vietoje to, kad įsikištų, Turkija stovėjo ir žiūrėjo, kaip skerdžiami kurdai. Galiausiai, per Turkijos sieną įleistos Irako kurdų Peshmerga pajėgos ir YPG sumušė ISIS. Turkija pati Kobanę atidavė į kurdų rankas.

Iš kitos pusės JAV gali būti kritikuojama dėl negebėjimo dirbti su NATO sąjungininke Turkija ir suprasti, kodėl Turkija nerimauja dėl YPG. Kaip žinia, YPG yra artimai susijusi su PKK, pastaroji Vašingtone laikoma teroristine organizacija.

Tai labai jautrus klausimas: Vašingtonui tikrai reikėjo kur kas artimiau dirbti su Ankara prieš metus, dvejus ar ketverius ir išsiaiškinti dėl sausumos ruožo ties Turkijos-Sirijos pasieniu – kad jis nepatektų į vien tik į kurdų rankas, paminant turkomanų arba arabų sunitų interesus. Vašingtonas galėjo paremti Turkijos pastangas sukurti neskraidymo zoną ar saugią zoną šiaurės Sirijoje.

Tačiau Vašingtonas nepadarė nieko. Taigi tikrai galima kaltinti Vašingtoną, nes paliko Turkiją vieną.

25 mln. kurdų tauta gyvena padalinta tarp Turkijos, Sirijos, Irako, Irano ir niekada neturėjo savo valstybės, tačiau ginkluota kova už valstybingumą kilo būtent Turkijoje, kur kurdai sudaro apie 18 proc. šalies gyventojų.

- Ar tai reiškia, kad Turkijos elgesys, kai ji iš savo teritorijos atakuoja kurdų kovotojus Sirijoje, iš dalies gali būti suprantamas, nors JAV ir prieštarauja tokiai elgsenai?

- Taip, bet tai sukuria daugiau problemų, nei atneša sprendimų. Tai puiki galimybė Rusijos prezidentui V. Putinui. Turime suvokti du dalykus. Vašingtonas yra verčiamas rinktis tarp YPG ir Turkijos, NATO narės.

JAV neapsisprendžiant, Turkija jaučiasi privalanti imtis veiksmų ir ginti savo interesus. Taip elgdamasi ji darys tai, kam priešinasi Jungtinės Valstijos ir daugelis kitų NATO narių.

O pagrindinis V. Putino tikslas yra suskaldyti NATO.

Tai, kad Turkija pakliuvo į tokią situaciją, yra milžiniška JAV užsienio politikos klaida, tai tiesiog katastrofa.

- Sirijos kurdų kovotojai praėjusią savaitę priartėjo prie strategiškai svarbaus Azazo, remiami Rusijos aviacijos. Ar tai reiškia, kad Sirijos kurdai jau pasirinko partnerį – Rusiją? Ir ką tai reiškia Vašingtonui, kuris irgi remia kurdų YPG?

Sirijos režimo ir sąjungininkų puolimas vasario pradžioje
Sirijos režimo ir sąjungininkų puolimas vasario pradžioje
© Sirijos režimo ir sąjungininkų puolimas vasario pradžioje

- Aš manau, kad JAV turi galiausiai nuspręsti paremti NATO partnerę Turkiją. Man tai atrodo aiškus pasirinkimas. Tačiau Turkija yra atsakinga už tai, kad JAV pastatyta į kvailą padėtį. Kaip jau minėjau, Turkijos nenorėjimas apsaugoti Kobanės gyventojų prieš metus daugelį žmonių Vašingtone privertė mąstyti, kad Turkija yra nepatikima partnerė.

Ir tai lėmė, kad JAV padarė didžiulę klaidą: parėmė kurdų kovotojus, kurie kartu su Rusijos aviacija ėmė veikti priešingai JAV interesams.

Vašingtonas visiškai susimovė nedarydamas nieko, net nesukurdamas saugios arba neskraidymo zonos šiaurės Sirijoje. JAV įsivarė save į kampą. Įsivaizduokite: Vašingtono sąjungininkai – kurdų pajėgos – kaunasi petys petin su Rusija priešingai visiems JAV interesams, išskyrus kad kovoja prieš ISIS.

Tai pati blogiausia JAV užsienio politika, kurią mačiau per visą savo gyvenimą. Ją įgyvendina mėgėjai, kurie gal ir yra protingi žmonės, bet nemąsto strategiškai. Tai absoliuti gėda.

- Bet ar galima traktuoti, kad kurdų YPG sudarė aljansą su Rusija ir dabar jau kovoja Damasko režimo pusėje?

- Sirijos kurdų pajėgoms visiškai nerūpi Rusija ir ko ji nori, jiems rūpi tik jie patys. Jų tikslas – sukurti kurdų valstybę Sirijoje, Irake ir Turkijoje. Jiems tai vienintelis tikslas. Jei Rusija ar net velnias jiems padeda, jie su juo vienysis.

Kurdams nerūpi NATO ar Turkijos ateitis, jiems nerūpi Rusijos ar JAV interesai, jie rūpinasi savo interesais – kitaip tariant, elgiasi racionaliai.

- Koks Sirijos kurdų kovotojų santykis su Irako kurdais? Ar jie bendradarbiauja tarpusavyje?

- Sirijos kurdai iš YPG yra laikomi Turkijos PKK atšaka. Tačiau Irako Kurdistano ginkluotosios pajėgos Peshmerga visai kas kita.

Tačiau aš nemanau, kad yra didelių skirtumų tarp PKK Irake ir kurdų kovotojų iš YPG Sirijoje. Tai daugiau ar mažiau ta pati organizacija.

Vis tik Irako kurdai susiskaldę: Masoudo Barzani ir Jalalo Talabani vizijos dėl Irako Kurdistano labai skirtingos, jie vadovauja dviems atskiroms organizacijoms: J. Talabani klanas įgijo prestižą dirbdamas su federaline Irako vyriausybe, M. Barzani turi daugiau galios Irako Kurdistane.

Tarp šių dviejų klanų egzistuoja gana stipri konkurencija, tačiau abu jie nelabai linkę bičiuliautis su PKK.

- Saudo Arabija ir Turkija paskelbė apie svarstymus įvesti sausumos pajėgas į Siriją. Kaip manote, ar tai išties gali įvykti?

- Nemanau, kad abi šalys pasiųstų į Siriją didelį kiekį sausumos pajėgų, nes joms reikės tarptautinės koalicijos palaikymo. Abi šalys tikriausiai vykdys operacijas iš oro, jos gali pasiųsti nedideles specialiąsias pajėgas, bet tikrai nemanau, kad būtų siunčiamos didelės sausumos pajėgos, nes tarptautinė koalicija, vadovaujama JAV, tam tikrai nepritars.

- Kokia tiesioginės Rusijos ir Turkijos konfrontacijos tikimybė Sirijoje, neskaitant numušto Rusijos orlaivio prie sienos?

- Tai tikrai įmanoma. Jei Sirijoje atsidurs kad ir nedidelės Turkijos ir Saudo Arabijos specialiosios pajėgos, tai susidūrimai tarp Turkijos ir Rusijos tikrai tikėtini. Tačiau nemanau, kad tai baigsis kaip nors dramatiškai, nes rusai atsitrauks: taip kaip jie atsitraukė, kai Turkija numušė rusų bombonešį.

- Lankydamasis Ukrainoje Turkijos premjeras A. Davutoglu pareiškė, kad Rusija elgiasi tarsi teroristinė organizacija. Jūsų nuomone, ar tai bandymas suerzinti Rusiją?

- Nemanau, tai Rusija visaip bando suerzinti Turkiją siųsdama orlaivius, kurie pažeidinėja Turkijos oro erdvę. Kaip žinote, Turkijos prezidentas R.T. Erdoganas bandė susisiekti su V. Putinu, tačiau nesėkmingai. Aš sakyčiau, kad iš Turkijos pusės retorika buvo gana rezervuota.

Jūs paminėjote, kad Turkijos premjeras palygino Rusijos elgesį su teroristo, bet tai gana retas atvejis. Pavyzdžiui, nuo tada, kai lapkričio 23 d. Turkija numušė Rusijos orlaivį, Turkija laikėsi gana tyliai, o Rusija demonstravo savo pyktį, nes buvo pažeminta.

Paprastai tariant, Turkijos veikimo stilius paprastai nesusijęs su retorika, Turkija mažai kalba, ji veikia. Aš manau, kad ji padarys keletą žingsnių šiaurės Sirijoje, apskaičiavusi, kad Rusija atsitrauks. Ir ji gali būti teisi.

- Nors kai kurios šalys vis dar kartoja, kad Sirijos ateitis su B. al-Assadu neįmanoma, tačiau jau ganėtinai aišku, kad Sirijos režimas išliks, tik nekontroliuos visos Sirijos teritorijos. Rusija sustiprino savo pozicijas Sirijoje, JAV praleido progą...

- Iš tiesų Sirijoje JAV pažemino pati save, ypač kai valstybės sekretorius Johnas Kerry leidosi pergudraujamas Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo ir sutiko atsisakyti grasinimo panaudoti karinę jėgą prieš B. al-Assadą mainais į susitarimą dėl cheminio ginklo sunaikinimo. Jei pamenate, tada prezidentas Barackas Obama pats peržengė savo nubrėžtą raudonąją liniją.

Per 22 profesionalios mano diplomatinės tarnybos metus, tai buvo pats didžiausias šalies pažeminimas, kurį įgyvendino pats JAV prezidentas. Ir tai tęsiasi. Pavyzdžiui, kad ir tas absurdiškas ankstesnis susitarimas dėl paliaubų, kurį J. Kerry gynė kaip esminį laimėjimą: staiga Maskva paskelbia, kad tai netaikoma jos antskrydžiams iš oro.

Taigi B. al-Assadas liks valdžioje, nes JAV neturėjo ir neturi jokio noro lyderiauti regione: Sirijoje buvo sukurtas galios vakuumas ir Rusija jį sėkmingai užpildė. B. al-Assadas liks valdžioje, Turkija toliau konfliktuos su kurdais ties Turkijos-Sirijos siena, o Sirija tikrai nebus, kokia buvo anksčiau. Kurį laiką egzistuos ir „Islamo valstybė“.

- Minėjote, kad vienas Rusijos tikslų regione yra provokuoti Turkiją ir, galiausiai, suskaldyti NATO. Ar tai reiškia, kad Sirijos-Turkijos pasienis NATO aljansui tampa net jautresniu regionu nei Baltijos šalys?

- Ne, nesutinku. Rytiniame NATO sparne esančios Aljanso narės vis dar yra pažeidžiamos: tai reiškia, kad NATO Baltijos valstybėse negali tinkamai pasipriešinti Rusijai, apie tai rašoma neseniai paskelbtose „RAND Corporation“ išvadose.

Tuo tarpu Sirija nėra NATO narė, o į Turkiją Rusija niekada nesiverš.

Apskritai kalbant, Sirijoje JAV dar turi galimybę susitvarkyti, jei parems Turkiją ir jei Turkija sugebės nebeeskaluoti padėties, kai tik Rusija bus atgrasinta. NATO tai visai neliečia, Aljansui kur kas jautresnis ir svarbesnis Baltijos šalių regionas.

- Tačiau kodėl jūs manote, kad NATO tai neliečia: Gruzijos pavyzdžiu Rusija gali puikiausiai išprovokuoti Turkiją – Aljanso narę – imtis tiesioginių karinių veiksmų prieš Rusiją Sirijoje. Tuomet pasaulio akyse ji tartų esanti auka ir galbūt net surengtų atsaką Turkijai.

- Rusija kaip tik tai ir daro, tačiau net jei Maskva išprovokuotų Turkiją kariniams veiksmams Sirijoje, tai NATO neliečia, nes Sirija – ne NATO teritorija. Tuo tarpu jei Rusija imtųsi karinių veiksmų prieš Baltijos šalis ir Aljansas neatsakytų, tai būtų NATO pabaiga.

Turkijos ekspertas JAV politiką apibūdino tokiais žodžiais, kokių paprastai neišgirsi
© Sputknik/Scanpix

Kovos frontai Sirijoje

TURKIJA vs KURDAI. Turkija bando užsitikrinti, kad ties pietinėmis jos sienomis jokiomis aplinkybėmis neatsirastų net nominali Sirijos kurdų valstybė. Ankara iš esmės pasiruošusi padaryti viską, kad su teroristine PKK siejami Sirijos kurdų kovotojai, vadinami tiesiog Liaudies apsaugos būriais arba YPG, nesuformuotų vientisos juostos ties Turkijos-Sirijos pasieniu.

Sirijos kurdų tikslas sudaryti sąlygas Kurdistano sukūrimui, todėl jie priima tiek JAV, tiek Rusijos paramą.

TURKIJA vs RUSIJA. Rusija siekia užsitikrinti savo karinį buvimą Sirijoje ir išerzinti NATO narę Turkiją. Dėl šios priežasties Rusijos oro pajėgos pažeidinėja Turkijos-Sirijos sieną ir remia kurdų kovotojus, siekiančius atkovoti iš sukilėlių teritorijas Alepo provincijoje.

RUSIJA vs VAKARAI. Maskvos tikslas yra įtraukti Ankarą į konfliktą ir sukelti tokią situaciją, kurioje Turkija paprašytų NATO paramos, bet jos negautų. Taip būtų pamintas NATO patikimumas.

Maskva taip pat sąmoningai didina pabėgėlių srautus į Turkiją ir į Europą – taip Europos dėmesys krypsta nuo Rusijos veiksmų į negebėjimą susidoroti su pabėgėlių krize.

SAUDO ARABIJA vs IRANAS. Sirijos alavitų religinės mažumos režimą palaiko ne tik Rusija, bet ir šiitiškasis Iranas, visais įmanomais būdais plečiantis savo galią Artimuosiuos Rytuose.

Irano galios plėtrai priešinasi sunitiška Saudo Arabija, kuri pareiškė ketinimą pasiųsti į Siriją sausumos pajėgas ir Turkijos Indžirliko oro bazėje dislokavo oro pajėgas.

www.DELFI.lt
Savaitės naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Lietuvoje

R. Paksas: EP pirmininkas asmeniškai rūpinsis, kad man būtų leista dalyvauti rinkimuose (57)

Europos Parlamento (EP) pirmininkas Martinas Schulzas (Martinas Šulcas) asmeniškai rūpinsis, kad „Tvarkos ir teisingumo“ pirmininkui Rolandui Paksui būtų leista dalyvauti rinkimuose, teigia europarlamentaras.

„Misija Sibiras“ antrankoje – daugiau nei 50 kilometrų iššūkis (5)

Šį savaitgalį vyksta antrasis „Misija Sibiras“ atrankos etapas, per kurį iš 76 bandomojo žygio dalyvių bus suformuota galutinė 16 žmonių komanda. Įveikę daugiau nei 50 kilometrų Lietuvos miškais, dalyviai popietę žygį baigs Katedros aikštėje.

Kiaulidę namais pavertę vienuoliai perka tik du dalykus (98)

Ariantys, sėjantys, mėšlą mėžiantys ir gyvulius skerdžiantys vienuoliai šaknis įleido Baltriškių tiberiados bendruomenės vienuolyne Zarasų rajone. Atokiame Lietuvos kaime įsikūrę vienuoliai iš įvairių Europos šalių namus įsirengė buvusioje kolūkio kiaulidėje.

Ministerija siūlo kitąmet dar nedidinti politikų, tarnautojų algų bazinio dydžio (50)

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo kitąmet politikų, teisėjų, pareigūnų ir tarnautojų atlyginimus skaičiuoti pagal tokį pat bazinį dydį kaip ir šiemet.

Seimo komitetas: siūlymas mažinti kartelę referendumui dėl pilietybės gali kirstis su Konstitucija (33)

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) laikosi pozicijos, kad parlamente registruotas siūlymas sumažinti kartelę referendumui dėl dvigubos pilietybės įteisinimo gali kirstis su pagrindiniu šalies įstatymu.