Lenkijos institute Vilniuje viešėjęs knygos „Kruvinos žemės: Europa tarp Hitlerio ir Stalino“ autorius taip atsakė į sociologo Boguslavo Gruževskio klausimą dėl trauminę patirtį turinčių tautų likimo.

„Kalbant fundamentaliai, galimybių išeiti iš istorijos, išvengti jos pasekmių nėra. Viskas, ką mes galime padaryti, tai suprasti istoriją ir suvokti, kaip galime iš jos pasimokyti. Tačiau šiame regione egzistuoja idėja, jog žmonės gali paprasčiausiai atsikratyti nepasitikėjimo valstybe, nepasitikėjimo kitais visuomenės nariais. Manau, kad tai yra trauminės patirties pasekmė. Bet sunkumo jausmas, kaltė, atsakomybė niekada nepasitraukia, kad ir kiek diskutuotum apie tai, nes visa tai turi tąsą politikoje. Todėl manau, kad iš istorijos išėjimo nėra, negalima visko paprasčiausia užbaigti“, - teigė mokslininkas.

Jo nuomone, svarbiausia istoriją matyti plačiai ir nesusitelkti vien tik į pavienes patirtis.

Timothy Snyderis
T. Snyderis knygoje „Kruvinos žemės: Europa tarp Hitlerio ir Stalino“ nagrinėja Rytų Europos regiono patirtį atsidūrus tarp nacių kūjo ir sovietų priekalo, kūrinyje aptariama Lenkijos, Ukrainos, Baltarusijos ir Baltijos šalių patirtis iki 1945 m.

Pasak istoriko, Antrojo pasaulinio karo mėsmalėje ypač išsiskiria Ukraina, kurią tiek naciai, tiek sovietai laikė karo mašinos maisto aruodu.

„Ukraina yra labai svarbus pavyzdys, nes puikiai atskleidžia, kaip skirtingomis ideologijomis grįsti režimai – sovietų ir nacių – buvo apsėsti minties pasinaudoti Ukrainos maisto aruodais. Sovietai Ukrainoje pradėjo steigti kolūkius, o invaziją į Sovietų Sąjungą planuodami naciai taip pat ketino imtis panašių veiksmų. Abu režimai naudojo vienodas marinimo badu technikas“, - teigė T. Snyderis.

Kaip žinoma, 1932-1933 m. Ukrainoje buvo dirbtinai sukeltas badas – Holodomoras, per kurį mirė nuo 7 iki 10 mln. ukrainiečių. Sovietų diktatorius Josifas Stalinas įsakė uždaryti Ukrainos sienas, kad niekas negalėtų išsigelbėti nuo bado ir kad badaujančiųjų nepasiektų tarptautinė pagalba.

„Holodomoras taip pat kelia daug klausimų dėl kolaboravimo. Ukrainoje kaimynai marino badu kaimynus, patys ukrainiečiai privesdavo savo tautiečius prie mirties. Kai supranti, kad tai įmanoma, atsiveria kelias platesnei diskusijai, kodėl žmonės apskritai įsitraukia į tokią veiklą“, - kalbėjo istorikas.

Klausiamas apie tai, kaip regi dviejų nusikalstamų totalitarinių režimų nusikaltimus, T. Snyderis pabrėžė atsisakęs sovietų ar nacių nusikaltimų lyginimo. „Aš nesakau, kad Adolfas Hitleris padarė tą, J. Stalinas – aną. Aš sakau, kad aptariamuoju laikotarpiu Baltijos šalys, Lenkija, Baltarusija, Ukraina, Vakarų Rusija buvo pavojingiausios vietos gyventi visame pasaulyje. Tai vietovės, kuriose veikė abu režimai“, - teigė T. Snyderis.

Jo teigimu, totalitarinių režimų nusikaltimų lyginimas gali būti žalingas, nes tokiu atveju žmonės tarsi dainelę išmoksta faktus, jog vienas iš šių režimų nužudė tam tikrą skaičių žmonių, ir daugiau nebesiekia sužinoti ko nors naujo.

„Bendrąja prasme, manau, kad A. Hitleris ir J. Stalinas buvo kur kas blogesni nei mes manome. Tačiau bendras vaizdas turi būti kuo platesnis. Aš savo darbuose koncentruojuosi į individualius žmones. Pagal šį kriterijų naciai nužudė dukart daugiau individualių žmonių nei sovietai“, - pridūrė istorikas.

DELFI primena, kad T. Snyderio knygos pristatymas Lietuvoje neprasprūdo pro Rusijos užsienio reikalų ministerijos specialistų akis. Pernai gruodį paskelbtoje ataskaitoje apie žmogaus teisių padėtį kai kuriose valstybėse, tarp jų ir Lietuvoje, amerikiečių istoriko knyga minima prie Lietuvos pastangų „perrašyti istoriją“.

Išgirdęs apie tai, pats T. Snyderis sako galįs į tai sureaguoti paprastai – jo teigimu, tai paprasčiausias absurdas: „Idėja, kad mano knyga galėtų padėti tiems, kurie nori sumenkinti Holokaustą, ypač turint omenyje, jog joje rašoma apie abiejų totalitarinių režimų nusikaltimus, yra paprasčiausiai absurdiška“.