Vienoje nuotraukų – alytiškio Antano Pocevičiaus, nesutikusio dirbti kolūkio pirmininku, septynių asmenų šeima, į Sibirą ištremta pokariu, 1951 m. Fotografavo kaimynas lietuvis – taip pat tremtinys. Šeimos narė Monika pasakoja, kad jų šeimai pasisekė – į Lietuvą sugrįžo visi gyvi ir sveiki.
Parodoje „Tremčių geležinkeliai“ pristatomos 25 šeimų tremčių istorijos – visos skirtingos, bet drauge ir panašios. Pasak buvusių tremtinių, juos už Uralo vienijo Tėvynės ilgesys, troškimas kaip nors išgyventi ir vienybė, kurios dažnai pasigendama dabar.
Nuotraukose užfiksuotos lietuvių gyvenimo Sibire akimirkos, kaip, pavyzdžiui, lietuviai upėje plukdo sielius, dirba statybose, vaikai mokosi, dalyvauja meno saviveikloje, nuotraukose ir lietuviškų kapinaičių bei vestuvių kadrai.
Tai dokumentai, liudijantys sovietų represinės sistemos dramatizmą ir neleidžiantys užmiršti suluošintų šeimų likimų.
„Mūsų likimus sujungė Sibiras. Mano krikšto mama ir liko Irkutske, ten buvo baisi istorija. Politinė kalinė ištekėjo už savo prižiūrėtojo, nes jai buvo tiesiog pasakyta: arba tu už manęs teki, arba tu žinai, kas tau bus, nes tu esi moterų lageryje“, – sako buvusi tremtinė Giedrė Bulgakovienė.
„Aš dirbau su pažįstamu fotografu, rusas ten buvo vedėjas, jis pirko aparatą naują, o man seną pardavė, jis pamokino, kaip daryt nuotraukas. Ir fotografavau: vestuvės buvo, susibūrimai, miške, prie medžių. Nuotraukų visokių pridariau“, – pasakoja buvęs tremtinys Juozas Baltulionis.
Apie išgyvenimus Sibire autentiškų liudijimų ir nuotraukų paroda Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje veiks visą mėnesį, vėliau bus perkelta į Seimą.
Lietuva pagerbia sovietų okupacijos aukas
Lietuva mini Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienas – prisimena ir pagerbia masinio nekaltų žmonių trėmimo į netinkamas gyventi Sibiro ir Tolimosios Šiaurės Sovietų Sąjungos teritorijas aukas.
Karštą 1941 metų birželio 14-ąją gyvuliniuose vagonuose iš Lietuvos buvo išvežta per 30 tūkst. žmonių.
Sovietinės okupacijos metais Lietuva neteko apie 800 tūkst. savo gyventojų. Apie 300 tūkst. žmonių patyrė komunistinio režimo baisumus – kalėjimus, lagerius, tremtį Sibire ir Tolimojoje Šiaurėje. Kas trečias suimtasis mirė nuo kankinimų, bado ar nepakėlė atšiauraus klimato. Bėgdami nuo komunistų teroro iš Lietuvos pasitraukė daugiau kaip 440 tūkst. šalies gyventojų.
Genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, sovietinio genocido ir teroro aukomis 1940-1958 metais tapo kas trečias Lietuvos gyventojas.
Pirmadienį, minint Okupacijos ir genocido dieną, Seimo Vitražo galerijoje bus atverta paroda „12-asis kilometras: 1942-1943 m. Sverdlovske sušaudyti Lietuvos piliečiai“.
Istorinėje Seimo Kovo 11-osios Akto salėje vyks iškilmingas minėjimas, skirtas Lietuvos okupacijos 75-mečiui bei Gedulo ir vilties dienai.
Vidudienį Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje – Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija. Prieš šią ceremoniją nekaltos okupacijos aukos bus pagerbtos pilietine akcija – Tylos minute.
Vėliau okupacijos, genocido ir sovietmečio represijų aukos bus pagerbtos prie paminklų politiniams kaliniams ir tremtiniams Aukų gatvėje, Vilniuje, prie Naujosios Vilnios geležinkelio stoties memorialo. Pirmosios sovietų okupacijos aukos – pasieniečio Aleksandro Barausko atminimas bus pagerbtas jo žūties vietoje Ūtos kaime, Varėnos rajone.
Popietę Vilniaus Antakalnio kapinėse bus atidengiamas monumentas žuvusiems už Lietuvos laisvę.
Lankytojams bus atviros Genocido aukų muziejaus bei Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso ekspozicijos. Pirmadienio popietę Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro kieme – Atminimo valanda-koncertas. Koncertuos sutartinių giedotojų grupė „Ūtara“, vyrų folkloro grupė „Ugniavijas“ ir nacionalinio mokinių konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ laureatai.
