Tokie duomenys paaiškėjo žurnalo „Valstybė“ užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovei „Vilmorus“ balandžio mėnesį atlikus Lietuvos gyventojų apklausą.

Taip pat nemaža dalis lietuvių paprasčiausiai neturi atsakymo į klausimą apie kaimyninės šalies interesams atstovaujančias politines partijas.

Pavyzdžiui, 45,3 proc. žmonių teigė, kad jiems sunku pasakyti, ar Lietuvoje šiuo metu esama tiesiogiai ar netiesiogiai Rusijos interesams atstovaujančių partijų, o pasiteiravus apie galimą tokių partijų įtakos augimą po rinkimų – atsakymą „sunku pasakyti“ rinkosi 34,4 proc. respondentų iš tų, kurie manė, jog Rusijai naudingų partijų esama dabar.

Dalis žmonių baiminasi, kad Rusijai tarnaujančių partijų įtaka didės

Kaip atskleidė visuomenės nuomonės apklausos rezultatai, su teiginiu, kad Lietuvoje yra partijų, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai gali atstovauti Rusijos interesams, sutiko 36,7 proc. respondentų.

Priešingos nuomonės laikėsi 18 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų, net 45,3 proc. žmonių į klausimą aiškiai atsakyti negalėjo.

Ar, Jūsų nuomone, Lietuvoje yra partijų, kurios tiesiogiai arba netiesiogiai atstovauja Rusijos interesams?


N

%


Taip

369

36,7%


Ne

181

18,0%


Sunku pasakyti

455

45,3%

Iš viso

1004

100,0%

Vėliau tų žmonių, kurie Lietuvoje regi partijas, atstovaujančias Rusijos interesams, buvo klausiama, ar, jų nuomone, po Seimo rinkimų tokių partijų įtaka gali augti. Rezultatai atskleidžia, kad Rusijos interesams atstovaujančių partijų įtakos augimo baiminasi 50,6 proc. žmonių, kurie manė, jog ir dabar Lietuvoje yra rusų interesams atstovaujančių partijų.

Ar, Jūsų nuomone, po Seimo rinkimų augs įtaka tų Lietuvos partijų, kurios tiesiogiai arba netiesiogai atstovauja Rusijos interesams?

Atsakinėja manantys, kad Lietuvoje yra Rusijos interesams atstovaujančių partijų (N=369)


N

%


Taip

186

50,6%


Ne

55

15,0%


Sunku pasakyti

127

34,4%

Iš viso

369

100,0%

Rusijos interesams atstovaujančių partijų veiklą Lietuvoje regi 38,8 proc. vyrų ir 35 proc. moterų. Lietuviškų partijų tarnavimą svetimos šalies interesams dažniau pastebėjo 30-49 metų amžiaus aukštąjį išsilavinimą įgiję žmonės, dirbantys specialistais, darbininkais, tarnautojais.

Grėsmę, kad tokių partijų įtaka gali augti po parlamento rinkimų, dažniau įžvelgė 30-59 metų amžiaus vidurinį arba aukštesnįjį išsilavinimą įgijusios moterys. Ši baimė ypač gaji tarp darbininkais ir tarnautojais dirbančių žmonių.

36,8 proc. žmonų norėtų, kad Lietuva pirktų elektrą iš Kaliningrado ar Baltarusijos

Pasiteiravus, ar gyventojai norėtų, kad Lietuva pirktų elektros energiją iš Rusijos statomų atominių elektrinių Kaliningrade ir Baltarusijoje, rezultatai išsiskyrė beveik lygiomis dalimis: 36,8 proc. to norėtų, 32 proc. – nenorėtų, 31,2 proc. nežinojo, kaip atsakyti į klausimą.

Pirkti elektrą iš Kaliningrado ir Baltarusijos elektrinių dažniau pageidavo 60 metų amžiaus ir vyresni vyrai, kurių išsilavinimas vidurinis, aukštesnysis arba specialus vidurinis. Taip manantys žmonės dažniausiai yra arba pensininkai, arba tarnautojai.

Ar norėtumėte, kad Lietuva pirktų elektrą iš Rusijos atominių elektrinių, kurios statomos netoli Lietuvos sienos (Baltarusijoje ir Kaliningrado srityje)?


N

%


Taip

370

36,8%


Ne

321

32,0%


Sunku pasakyti

313

31,2%

Iš viso

1004

100,0%

V.Dumbliauskas: žmonės blaiviai suvokia kurios partijos įtaka augs po rinkimų

Vytautas Dumbliauskas
Mykolo Romerio universiteto docentas Vytautas Dumbliauskas teigia, kad, jo įsitikinimu, žmonių, reginčių kai kurių Lietuvos partijų tarnavimą Rusijos interesams, galėtų būti ir daugiau, nes taip padidėtų visuomenės atsparumas galimai didžiosios kaimynės įtakai. Pasak mokslininko,

„Mano galva, tokių žmonių yra per mažai, nes Rusija, mano įsitikinimu, niekada nepaliks mūsų ramybėje ir visą laiką stengsis daryti įtaką Lietuvoje vykstantiems procesams. Faktas, kad esame jų dėmesio centre ir kad didelė dalis visuomenės kalba rusiškai, reikalauja gebėjimo aiškiai identifikuoti grėsmes. Šiuo atveju, manau, kad 36 proc. yra nedaug“, - teigė mokslininkas.

Paklaustas apie dalies gyventojų išreikštą baimę, jog po Seimo rinkimų Lietuvoje gali augti Rusijos interesams atstovaujančių partijų įtaka, V. Dumbliauskas teigia, kad, jo nuomone, apklausti gyventojai mintyse turi vieną partiją, kurios įtaka po rinkimų gali augti.

Politologas politinės partijos pavadinimo neįvardijo, tačiau visuomenės nuomonės apklausos galimą pergalę rinkimuose žada arba Viktoro Uspaskicho vadovaujamai Darbo partijai, arba Algirdo Butkevičiaus vadovaujamiems socialdemokratams.

„Šie žmonės, mano nuomone, blaiviai suvokia, kad tokių partijų įtaka augs, o mintyse jie turi vieną partiją“, - sakė politologas.

Tačiau atsakydamas į klausimą, ar 36,8 proc. žmonių, norinčių, kad Lietuvą pirktų elektrą iš Rusijos, reiškia jų norą, jog šalis būtų priklausoma nuo didžiosios kaimynės, V. Dumbliauskas situacijos nesureikšmino. Jo nuomone, gyventojai šiuo metu net nežino, ar Lietuva turės savo atominę jėgainę, todėl dalis žmonių natūraliai mano, kad turėtume pirkti elektros energiją iš greta esančių elektrinių.

E.Eigirdas: artėjant rinkimams mažėja žmonių, identifikuojančių grėsmes

Eduardas Eigirdas
Žurnalo „Valstybė“ redaktorius Eduardas Eigirdas, skirtingai nei politologas V. Dumbliauskas, laikosi nuomonės, kad žmonių, matančių Rusijos įtaką Lietuvos politinėms partijoms, esama pakankamai.

„Tai, mano nuomone, pakankamai daug. Tačiau kiekvieną kartą, kai priartėja rinkimai, tie 36,7 proc., matantys Rusijos ranką, kažkur ištirpsta arba jų dalyvavimą rinkimuose sunku identifikuoti. Gali būti, kad Rusijos įtakos klausimą nustelbia kažkokie kiti prioritetai, problemos ar skandalai“, - svarstė E. Eigirdas.

Paklaustas, ar, jo nuomone, eiliniai gyventojai geba pakankamai kompetentingai įvertinti užsienio valstybių įtaką politinei sistemai, E. Eigirdas teigė manąs, kad Lietuvos gyventojai ne visada sugeba identifikuoti savo šalies nacionalinių, ekonominių interesų ir ne visada suvokia, kad užsienio valstybės įtaka gali kenkti.

Kaip pavyzdį jis paminėjo faktą, jog 36,8 proc. gyventojų norėtų, kad Lietuva pirktų elektrą iš Kaliningrado ir Baltarusijos elektrinių. Anot pašnekovo, tai reiškia, kad tie žmonės neprieštarauja, jog Lietuva, pirkdama elektrą iš šių jėgainių, iš esmės apmokėtų jų statybą, nors abiejų elektrinių saugumas, anot E. Eigirdo, abejotinas.

„Žmonės sutinka iš jų pirkti elektrą, nors sutikdami pirkti, jie iš esmės sutinka ir finansuoti Vladimiro Putino statomas atomines elektrines“, - teigė E. Eigirdas.