Tragedija Gargžduose: išgelbėtas vyriškis grįžo į parką ir įvykdė kraupų planą

Pasikarti mėginusį jauną vyrą policininkai išviliojo iš medžio ir atidavė į uostamiesčio psichiatrų rankas. Tačiau šie, patikėję, kad vyras ne korėsi, o vaikams rišo sūpynes, nieko grėsminga neįžvelgė ir nelaimėlį išleido namo. Po keleto valandų gargždiškis grįžo į parką ir įvykdė kraupų planą.

Klaipėdos rajono policijos komisariato viršininkė Rasa Stasiulaitienė DELFI pasakojo, kad liepos devintąją, apie 11.40 val., policija gavo pirmąjį pranešimą. Skambinusi mama informavo, kad jos 30 m. sūnus pasiėmė butelį degtinės, virvę ir, jos nuomone, išėjo žudytis.

Gargždų policijos pareigūnams nurodyta vieta – parkas prie Minijos upės. Į nurodytą vietą nusiųsti policijos pareigūnai, medikai bei ugniagesiai.

„Vyras buvo užsilipęs ant medžio šakos, policijos pareigūnai ir medikai įkalbinėjo jį leistis žemyn. Su savimi vyras turėjo virvę. Įvykio vietoje buvo jo sūnus, jis įkalbino tėtį vis dėlto nuo medžio leistis žemyn. Kalbantis vyriškis pareigūnams tiesiogiai nesakė, kad ruošiasi žudytis, bet netiesioginės kalbos leido suprasti, kad jo ketinimai nėra geriausi ir jis medyje ruošėsi ne sūpynes kabinti. Tuo labiau, kad jis sakė planuojantis čia grįžti“, – aiškina R. Stasiulaitienė.

Greitosios pagalbos medikų ir pareigūnų nuomone, vyras kėlė pavojų sau ir savo gyvybei. Taigi nuspręsta jį vežti į Klaipėdą, kad medikai įvertintų būklę ir skirtų gydymą. Vyras į Klaipėdą išgabentas greitosios medicinos pagalbos ekipažu, jį lydėjo policijos pareigūnė. Psichiatrijos ligoninėje medikai paaiškino situaciją ir vyrą paliko.

Praėjus penkioms valandoms gautas telefoninis pranešimas, kad parke prie Minijos rastas pasikoręs vyriškis. Paaiškėjo, kad tai minėtas 30-metis. Nei medikai, nei policijos pareigūnai jam niekuo padėti nebegalėjo: atvykę konstatavo mirtį.

„Šiandien kalbėjau su ten dirbusia pareigūne, ji sako dar ilgai nepamiršianti šio įvykio. Atrodo, viską padarai, kad išgelbėtum žmogų – iki šiol turime klausimų, kodėl medikai išleido žmogų ir jis grįžo. Mums labai gaila jauno, vaikų turėjusio vyro, manau, jei jam būtų laiku suteikta pagalba, buvo galima padėti, susitvarkyti su pokyčiais ar tuo metu galvoje kirbėjusiomis neramiomis mintimis“, – sakė Klaipėdos rajono policijos komisariato viršininkė.

Ligoninė: pacientui suteiktos visos paslaugos

Šia situacija susidomėjo Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktorius Romaldas Sakalauskas atsakyme komisijai rašo, kad į Psichiatrijos filialo priėmimo skubios pagalbos skyrių pacientas atvežtas 12:49 val. Jo aiškinimu, žmogus viešoje vietoje elgėsi neadekvačiai – „norėjo pakabinti medyje vaikams žadėtas sūpynes“.

„Priėmimo skyriuje apžiūrėjęs budintis gydytojas konstatavo, kad pacientas yra girtas, juokavo, suicidinių minčių neišsakė. Buvo diagnozuota: psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, žalingas vartojimas. Pacientas siūlomos stebėjimo paslaugos atsisakė. Nesant indikacijų prievartinei hospitalizacijai, jis išleistas į namus“, – sakoma rašte Seimo komisijai.

Ligoninės direktoriaus tvirtinimu, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, pacientui suteiktos visos galimos paslaugos. R. Sakalauskas rašte pridūrė, kad reikėtų tobulinti teisės aktus, kurie leistų laikinai izoliuoti (sulaikyti) girtus asmenis.

Sužinojusi apie šį atvejį, Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba pirmadienį nusprendė Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filiale atlikti neplaninį patikrinimą.

M. Majauskas: chrestomatinis atvejis

„Šis atvejis – chrestomatinis, kai gydytojai išlieka abejingi žmogaus emocinei savijautai net ir tada, kai tai yra mirties ir gyvybės klausimas. O jei pacientas dar ir apsvaigęs nuo alkoholio, tai abejingumas kyla kvadratu“, – situaciją komentavo Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas Mykolas Majauskas.

M. Majausko aiškinimu, šis atvejis ir toliau bus tiriamas. Bus aiškinamasi, ar ligoninėje buvo tinkamai įvertinta asmens suicidinė rizika ir suteikta reikalinga pagalba.

„Matome ne tik giliai įsišaknijusį abejingumą žmogaus emocinei sveikatai, bet ir aiškių taisyklių trūkumą, kaip ir kokią pagalbą suteikti po mėginimo žudytis. Gydymo įstaigos vis dar neturi veiksmų algoritmo, neturi metodikos, kaip įvertinti savižudybės riziką ir kokį tęstinį gydymą parinkti“, – sako parlamentaras.

M. Majausko teigimu, Vakarų valstybėse, patekus į ligoninę po mėginimo nusižudyti, pacientui skiriamas ypatingas dėmesys. Kiekvienu atveju stengiamasi užtikrinti būtinąją psichologinę ir tęstinę emocinę pagalbą. Lietuvoje tai vis dar lieka skęstančiųjų ir jų artimųjų reikalu.

„Statistiškai greta kiekvienos savižudybės yra maždaug trisdešimt mėginimų nusižudyti. Tai yra net dvidešimt penki tūkstančiai atvejų Lietuvoje kiekvienais metais. Nesulaukę tinkamos pagalbos, didelė dalis šių žmonių vėliau mėgina vėl ir vėl“, – kalbėjo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas.

Dvi sisteminės bėdos

Vilniaus universiteto dėstytojas psichologas Paulius Skruibis mato dvi sistemines spragas. Pirma – sveikatos sistemoje nėra aiškios tvarkos, kaip ir kokiu būdu vertinama savižudybės rizika. Jo aiškinimu, gydytojui psichiatrui ir jo komandai turi būti aišku, kaip įvertinti savižudybės riziką. Jei rizika neįvertinama ar įvertinama netinkamai, visi tolesni veiksmai bus neteisingi.

„Ką aš girdžiu šioje situacijoje, ženklai atrodo labai rimti. Jeigu žmogus artimiesiems pasakė, kad eina žudytis, pasiėmė virvę ir su ja nuėjo prie medžio, tai yra aukštos savižudybės rizikos ženklai. Tai, kad jis išgėręs, nemažina rizikos, o ją smarkiai didina. Šią klaidą daro daug žmonių, psichikos sveikatos specialistai turėtų žinoti, kad apsvaigimas nuo alkoholio nemažina savižudybės rizikos, o ją didina. Apsvaigęs žmogus blogiau kontroliuoja savo impulsus ir gali padaryti tai, ko būdamas blaivas nepadarytų“, – aiškina P. Skruibis.

Antra spraga – išgėrusiam žmogui su savižudybės rizikos ženklais sudėtingiau gauti pagalbą. „Paradoksas, kad atvejais, kai rizika didžiausia, pagalbą gauti sudėtingiausia. Netgi žinau situaciją, kad ligoninė priėmė išgėrusį žmogų, suteikė paslaugas, o paskui turėjo ilgą istoriją aiškindamiesi, nes ligonių kasos kasos atsisakė apmokėti išgėrusiam žmogui teiktas paslaugas. Tai yra sisteminė bėda“, – sako psichologas.

P. Skruibio aiškinimu, žmogui gali geriausiai padėti, kada jis bendradarbiauja. Apie savižudybę galvojantis ir išgėręs žmogus nėra pats geriausias bendradarbis. „Tokios situacijos sudėtingos ir kartais net jei medikai padaro viską, ką gali, ne visą laiką pavyksta pasiekti, kad baigtųsi gerai“, – sakė pašnekovas.