"Baltijos šalių - Estijos, Latvijos ir Lietuvos - žmonės žino, ką reiškia neturėti savo valstybės. Lietuva laisvę, nepriklausomybę atgavo prieš du dešimtmečius. Dabar Lietuva žino laisvės vertę ir kaip padėti kitoms tautoms kaip tibetiečių, kurie šiuo metu nelaisvi", - BNS sakė į Vilnių atvykęs T.Wangchenas.
Jis ketvirtadienį atvyko į Lietuvą pristatyti pasaulinį renginių ciklą "Tiesos deglas", kuriuo Tibeto parlamentas tremtyje siekia atkreipti Jungtinių Tautų (JT) ir pasaulio bendruomenės dėmesį į Kinijai priklausančio Tibeto tragediją. Protestuodami prieš Kinijos represijas, šiame Himalajų kalnų regione pastaraisiais metais susidegino dešimtys tibetiečių.
T.Wangchenas ragina pasaulio bendruomenę kalbėti apie tai.
"Nors tibetiečiai savo šalyje kenčia, žūva liepsnose, tarptautinė bendruomenė ir JT tyli, nepasisako už Tibetą. JT žino šias problemas, bet tyli dėl Kinijos ekonominės galios. Todėl mes prašome: kalbėkite už Tibetą, nuvykite ten, pamatysite, kokia iš tiesų ten situacija. Mums tikrai reikia jūsų paramos", - prašė vienuolis.
T.Wangcheno nuomone, JT galėtų nusiųsti delegaciją į šį Himalajų regioną ir įsitikinti, kad situacija ten yra kitokia nei skelbia Kinijos valdžia.
"Mes iš savo pusės sakome, kad kenčiame, kad Kinijos valdžia teigia, kad tibetiečiai laimingi, kad Tibete dabar geriau, kad Tibetas daro progresą: "Tibetiečiai laimingi, nesirūpinkite" Jei tai tiesa, kodėl tuomet tibetiečiai miršta?" - sako Tibeto atstovas.
Pasak jo, Kinijos valdžia kontroliuoja žiniasklaidą, visus Tibeto vienuolius, iš mokyklų po truputį mėgina išstumti tibetiečių kalbą, o patys tibetiečiai savo krašte šiuo metu yra mažuma - jų čia gyvena 6 mln., o atkeltų kinų - 8 milijonai. Tibetiečiai nesitiki, kad jiems bus suteikta nepriklausomybė, tad sako prašantys bent autonomijos ir užtikrinti pamatines teises.
"Jeigu jie nenori bus duoti net autonomijos, kaip jie mums gali suteikti nepriklausomybę? Kinijos valdžia bijo: jei jie suteiks nepriklausomybę Tibetui, to panorės ir Vidinė Mongolija, ir kitos tautos, kaip kad atsitiko Sovietų Sąjungoje, kai ji žlugo", - svarstė Tibeto vienuolis.
"Mes, tibetiečiai, neprašome nepriklausomybės nuo Kinijos. Mes prašome autonomijos ir kad būtų užtikrintos žmogaus teisės, religijos, judėjimo, švietimo laisvė, taip pat kad būtų rūpinamasi aplinka, nes Kinijos valdžia ją niokoja", - kalbėjo jis.
"Mes norime gyventi Tibete taikiai, leiskite mums tai, o kinai gali taikiai gyventi Kinijoje. Mes prašome laisvės ir taikos ne tik Tibete, bet ir demokratijos Kinijoje. Joje neužtikrinamos žmogaus teisės, nėra religijos laisvės", - teigė vienuolis.
T.Wangchenas sako, kad nuo Kinijos valdžios kenčia ne tik Tibetas, bet ir patys kinai.
"Kinijos valdžia nenori, kad likęs pasaulis žinotų Kinijos žmonių tragediją. Jie tik nori rodyti pasauliui "Pagaminta Kinijoje" - ekonominę galią. Palaikyti su Kinija prekybinius ryšius - visiškai nieko blogo, mes tam neprieštaraujame. Bet prašome: visos vyriausybės, JT, galite palaikyti prekybinius ryšius, bet kartu paprašykite labiau užtikrinti žmogaus teises Kinijoje ir Tibete, daugiau religijos ir švietimo laisvės Tibete", - sakė jis.
Tibetiečiai, aukodami gyvybes, protestuoja prieš Kinijos represijas jos prieš 60 metų okupuotame Himalajų regione. Per pastaruosius trejus metus Tibete susidegino apie 50 žmonių.
Lietuva Himalajų kalnuose esantį Tibeto regioną laiko Kinijos dalimi, tačiau kartu su kitomis Europos Sąjungos šalimis pasisako už taikų Kinijos valdžios ir tibetiečių dvasinio lyderio Dalai Lamos bei jo atstovų santykių sureguliavimą.