Teismo posėdis administracinėje byloje rengiamas liepos 3 d. skubos tvarka.
Liepos 2 d. šis teismas priėmė nagrinėti asociacijos „Lietuvos gėjų lyga" skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimo neleisti liepos 27 d. planuojamų seksualinių mažumų eitynių Vilniaus Gedimino prospektu.
Teismui nusprendus skubos tvarka nagrinėti homoseksualų skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės atsisakymo leisti rengti eitynes sostinės centre, miesto meras A. Zuokas sako, kad savivaldybė elgsis taip, kaip nurodys teismas.
"Lauksime teismo sprendimo. Kaip teismai nuspręs, taip ir savivaldybė elgsis - griežtai, pagal įstatymą ir, be abejonės, teismo sprendimą, kuris bus priimtas", - antradienį klausiamas, kaip vertina tai, kad klausimą dėl seksualinių mažumų eitynių Gedimino prospektu teismas nagrinės skubos tvarka, žurnalistams sakė A. Zuokas.
Birželio 26 d. Vilniaus miesto savivaldybės Renginių (susirinkimų) derinimo komisija, pasitarime eitynių klausimą sprendusi drauge su policijos ir LGL atstovais, nesuderino leidimo eitynes rengti Gedimino prospektu.
LGL vadovo Vladimiro Simonko teigimu, atsisakymas išduoti leidimą yra nepagrįstas, primena ELTA.
ELTA jau skelbė, kad, suderinusi eitynes Gedimino prospektu, Savivaldybė pažeistų Susirinkimų įstatymą ir jame numatytą besąlyginį draudimą susirinkimus prie teismų pastatų organizuoti ne arčiau kaip 75 metrai, o prie valstybės valdžios ir valdymo įstaigų, užsienio diplomatinių atstovybių, kitų strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių - ne arčiau kaip 25 metrai iki šių pastatų ir objektų.
Savivaldybė vardija, kad Gedimino prospekto atkarpoje nuo Odminių skvero iki Lukiškių aikštės yra: Lietuvos bankas, Susisiekimo, Žemės ūkio, Ūkio, Teisingumo ministerijos, Pasienio kontrolės punktų direkcija, Konstitucinis Teismas, Statistikos departamentas, Vilniaus apygardos ir Lietuvos apeliaciniai teismai.
"Remiantis 2010 m. patirtimi ir faktais, yra didelė tikimybė, jog incidentai, nepaisant policijos dalyvavimo, gali pasikartoti bei gali kilti grėsmė viešajai tvarkai, moralei, visuomenės saugumui", - teigia savivaldybė.
Ji primena, kad kai Latvijoje, centrinėje Rygos miesto dalyje, buvo leista organizuoti tokio pobūdžio renginį, jo dalyviai ypač nukentėjo nuo asmenų, buvusių pastatuose šalia eitynių vietos.
"Toks pat realus pavojus būtų ir eitynių Gedimino prospektu dalyviams", - konstatuoja savivaldybė.
Siekdama užtikrinti visuomenės saugumą, viešąją tvarką ir kitų asmenų teises ir laisves, Vilniaus miesto savivaldybė teigia išdavusi leidimą eitynėms kitoje vietoje - Upės gatvėje, tačiau šis sprendimas buvo apskųstas teismui. Teismas įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybę iš naujo derinti eitynių vietą.
Pirmą kartą seksualinių mažumų eitynės Lietuvoje vyko 2010 m. gegužę.
Apklausų duomenimis, homoseksualų eitynėms nepritaria 62,1 proc. Lietuvos gyventojų.