Teisėjas Antanas Virbalas paskelbė, kad negali paskelbti nuospredžio, nes jį surašant paaiškėjo, jog prie bylos medžiagos prijungtame Sausio 13-osios baudžiamosios bylos 131 tome visa esanti informacija yra rusų kalba. Šiame tome yra laikomos Rusijos prokurorų atliktos apklausos dėl tragiškų Sausio įvykių.

Teismas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kuri pažadėjo pateikti visą medžiagą lietuvių kalba. „Prokuratūra pažadėjo, kad į valstybinę kalbą išverstus dokumentus pateiks per dvi savaites“, – informavo teisėjas.

Atnaujindamas baudžiamosios bylos nagrinėjimą teismas kitą posėdį ketina surengti gruodžio 30-ąją, o po to išeis rašyti nuosprendžio, kuris turėtų būti paskelbtas kitų metų pradžioje.

A. Paleckio byloje paskelbtas nuosprendis bus pirmasis Lietuvos teismų istorijoje dėl Sovietų Sąjungos įvykdytos agresijos neigimo. 1991-ųjų sausio 13-ąją sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Vilniaus televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, žuvo 14, nukentėjo daugiau kaip tūkstantis žmonių.

Trečiadienio popietę į A. Paleckio į teismą atvyko palaikyti apie 40 žmonių, čia buvo ir vieno Rusijos televizijos kanalo žurnalistai.

Valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras Egidijus Šleinius savo baigiamojoje kalboje A. Paleckį siūlė nuteisti vienerių metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant dvejiems metams. Per šį laiką prokuroras siūlė įpareigoti A. Paleckį nekeisti gyvenamosios vietos.

Pasak prokuroro, A. Paleckis turėtų būti pripažintas kaltu, nes prieš metus vienoje radijoje laidoje pareiškė, jog per 1991 metų Sausio įvykius prie televizijos bokšto „saviškiai šaudė į savus“, A. Paleckis neigė ir šiurkščiai menkino 1991 m. sausio 13 d. įvykius bei jų aukas.

„A. Paleckio kaltė yra neginčijamai įrodyta byloje ištirtais duomenimis – paties A. Paleckio bei liudytojų parodymais“, – yra teigęs valstybinis kaltintojas. Jo teigimu, „Fronto“ vadovas net nesigaili dėl savo pasakytų žodžių bei neatsiprašė Sausio įvykių aukų.

Dėl SSRS nusikaltimų prieš Lietuvos Respubliką ir jos gyventojus neigimo ir šiurkštaus menkinimo A. Paleckį kaltu pripažinti siūlęs prokuroras teisme taip pat pažymėjo, kad dar prieš 12 metų Vilniaus apygardos teismas Sausio įvykių byloje neginčijamai įrodė, jog niekas, išskyrus sovietų karius, nebuvo ginkluoti prie Vilniaus televizijos bokšto.

„Taip pat paneigta, kad buvo šaudoma koviniais šoviniais, jokių tūtelių nebuvo rasta, nė vienas smogikas nebuvo pagautas“, – sakė E. Šleinius, pažymėjęs, kad A. Paleckis savaip interpretuoja Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje nustatytas faktines aplinkybes.

Be to, pasak prokuroro, įsiteisėjusiu nuosprendžiu nesuabejojo ne tik aukštesnių instancijų Lietuvos teismai, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT), nagrinėjęs Sausio 13-osios perversmininkų Mykolo Burokevičiaus ir Juozo Kolelio bylas prieš Lietuvą.

„Jis suvokė, kad per masinės informacijos priemones savo pareiškimu įžeidžia asmenų, kovojusių už Lietuvos nepriklausomybę, atminimą, – sakė E. Šleinius. – Dėl kokių motyvų jis tai padarė, atsakomybei reikšmės neturi. A. Paleckis puikiai žinojo apie tuo metu Liteuvoje vykusius Sausio įvykius, buvo asmeniškai susipažinęs su Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu“.

Tuo tarpu A. Paleckiui atstovaujantis advokatas teisme tikino, kad jo ginamasis turėtų būti išteisintas dėl inkriminuojamų kaltinimų, nes esą jokio nusikaltimo nepadarė. Priimti išteisinamąjį nuosprendį teisėjo prašė ir A. Paleckis.

Savo žodžių A. Paleckis neišsižadėjo net teisme

A. Paleckis nemalonumų sulaukė po viešai išsakytų teiginių, kuriais paneigiami ir šiurkščiai menkinantys 1991 m. sausio 13 d. įvykiai bei jų aukos. „Žinių radijo“ laidoje „Raktas“, transliuotoje praėjusių metų lapkričio 2 d., A. Paleckis viešai pareiškė, kad per 1991 metų Sausio įvykius prie televizijos bokšto „saviškiai šaudė į savus“.

„Esu politikas, esu partijos vadovas, visuomeninis atstovas, turiu teisę kovoti už kitokią valstybę, nei ji yra dabar, – yra anksčiau sakęs A. Paleckis. – Jokių minčių apie kažkokį šmeižtą neturėjau. Laidoje pasakiau, kad net nereikia turėti iliuzijų, jog gyvename teisinėje valstybėje... (...) Laidoje Alvydas Medalinskas pradėjo daryti užuominas apie mano senelį ir kad jis dalyvavo tam tikruose įvykiuose...

Aš pasakiau, kad nagrinėdami Lietuvos Nepriklausomybės laikotarpį be reikalo išbraukiame sovietų laikus... Kalbėjau apie korupciją Lietuvoje, paneigiau, kad mes bendraujame su V. Putino organizacija „Naša“, o kai A. Medalinskas ėmė kalbėti apie Sąjūdį ir jį girti, pasakiau, kad ne tik Garliavos minia, bet ir Sąjūdis naudojo minią bei megztąsias beretes, manipuliacija vyko įvairiais aspektais.(...)

Nukrypimas į istoriją buvo paaiškinimas, kada Lietuvoje prasidėjo socialinis neteisingumas. Pasakiau, kad Sąjūdis nebuvo rožinis, jį daugiausia kūrė KGB, o Sausio 13-oji buvo viena iš iliustracijų“.

A. Paleckis teigė, kad pasakydamas „saviškiai šaudė į savus“ laidoje norėjo nurodyti savo teiginių šaltinius, tačiau tai jam nebuvo leista.

„Pasakiau, palaukite, duokite pabaigsiu, norėjau pasakyti apie šaltinius, kuriais rėmiausi, bet negavau progos toliau kalbėti, – sakė kaltinamasis. – Tai buvo keli A. Butkevičiaus tiesmuki interviu, Algirdo Klukio knyga, Vytauto Petkevičiaus pasakojimai knygoje, Juozo Kuolelio parodymai, kad buvo šaudyta iš viršaus. Aš nesakiau kategoriškai, aš sakiau „ir kaip dabar aiškėja, saviškiai šaudė į savus“, bet toliau mane pertraukė ir ėmė kiti kalbėti“.

„Frontininkas“ teigė, kad sakydamas žodį „savi“ turėjo omeny prie televizijos bokšto esančius žmones, o kalbėdamas apie „saviškius“, žmones, kurie buvo ant stogų pačiame bokšte. „ Bet jų pavardžių nežinau“, – patikino A. Paleckis.

„Aš nesu linkęs nutylėti tai, kas oficialiai nėra paneigta“, – sakė kaltinamasis, teisme ne kartą citavęs V. Petkevičiaus knygą „Durnių laivas“.

A. Paleckio byloje teismas yra apklausęs Seimo narį K. Masiulį, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, buvusį parlamentarą Audrių Butkevičių ir dar kelis asmenis. Kai kurie jų užsiminė girdėję, kad esą kažkas iš civilių galėjo šaudyti į prie bokšto buvusius žmones, tačiau tokių A. Paleckiui palankių teiginių negalėjo pagrįsti jokiomis faktinėmis aplinkybėmis.