Byloje ginčas buvo kilęs dėl aplinkos ministro įsakymo, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš aplinkos ministro patarėjo, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo, pareigų, kaip praradęs ministro pasitikėjimą.
Anot pareiškėjo, priimant sprendimą dėl jo atleidimo iš pareigų, buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, taip pat neatsižvelgta į protingumo, sąžiningumo, moralės principus.
Teismas: politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojo atleidimą lemia politinė valia
Bylą nagrinėjusi LVAT teisėjų kolegija nustatė, kad pagal Valstybės tarnybos įstatymą nepasitikėjimo pareiškimas valstybės tarnautojui, kuris į pareigas skiriamas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, yra jį priėmusio į pareigas valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos diskrecijos teisė.
Kaip pažymėjo teisėjų kolegija, politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojo atleidimą iš pareigų, nepasibaigus jo paskyrimo laikui, lemia politinė politikų valia, todėl LVAT, nagrinėdamas ginčą dėl pareiškėjo atleidimo iš pareigų jam praradus į pareigas jį priėmusio valstybės politiko pasitikėjimą, turėjo nustatyti tik tai, ar sprendžiant atleidimo klausimą, buvo laikomasi teisės aktuose nustatytų esminių procedūrų ir taisyklių, ar nebuvo viršyta įstatymu nustatyta kompetencija.
Įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatavo, kad atleidžiant politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją iš pareigų praradus pasitikėjimą (Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 7 punktas) nėra taikomos tos procedūros ir tie reikalavimai, kurie taikomi atleidžiant karjeros valstybės tarnautojus (įspėjimas, draudimas atleisti laikinojo nedarbingumo laikotarpiu ir atostogų metu, kt.). Todėl apelianto nurodytos aplinkybės ir tai, kad jis negalėjo pateikti paaiškinimų bei nebuvo supažindintas su sprendimo projektu, negali būti traktuojamos kaip teisės aktų pažeidimas, o tuo pačiu ir pagrindas patenkinti apeliacinį skundą.
Remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, LVAT teisėjų kolegija nutarė Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo K. Rupulevičiaus apeliacinį skundą atmesti.