Galutinėje ir neskundžiamoje nutartyje LVAT pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo kovo 16-ąją paskelbta nutartis, kuria buvo atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – stabdyti konkursą į FNTT vadovo vietą bei jo neiškeldinti iš tarnybinio buto, yra teisėta ir pagrįsta.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad „pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, teismo sprendimo vykdymas negalėtų pasunkėti arba pasidaryti negalimas, kadangi grąžinimo į pareigas tvarka yra aiškiai apibrėžta įstatyme – Vidaus tarnybos statutas reglamentuoja neteisėtai atleisto pareigūno grąžinimą į vidaus tarnybą“.
Teismas mano, kad jeigu ateityje bus priimtas V. Gailiui palankus sprendimas, jo „vykdymas negalėtų pasunkėti arba pasidaryti negalimas, kadangi grąžinimo į pareigas tvarka yra aiškiai apibrėžta įstatyme“.
Remdamasis savo praktika LVAT taip pa pažymėjo, kad prašymai taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu jie siejami su pareiškėjo teisės prevenciniu gynimu, siekiu apsaugoti pareiškėją nuo būsimų jo teisių pažeidimų, negali būti tenkinami.
Netenkindamas prašymo V. Gailiaus iki teismo sprendimo įsiteisėjimo neiškeldinti iš tarnybinio buto, teismas konstatavo, kad buvęs FNTT vadovas pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde jokių reikalavimų, susijusių su tarnybiniu butu, sudaryta nuomos sutartimi, nepateikė.
„Pareiškėjo prašymas dėl šios reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo nėra susijęs su byloje pareikštais reikalavimais ir negali būti tenkintinas“, - teismas taip pat nusprendė, kad „į ateitį nukreiptų, prevencinių reikalavimų nagrinėti teisme pagrindo nėra“.
Vilniaus apygardos administracinis teismas netenkino V. Gailiaus reikalavimo užtikrinimo priemonės, nes mano, kad ateityje, jeigu bus patenkintas jo skundas ir atsiras neigiamų pasekmių, tai esą neapsunkintų sprendimo vykdymo, o atsiradusi žala galės būti išieškoma įstatymo nustatyta tvarka.
„Darytina išvada, kad sprendimo įvykdymas šioje administracinėje byloje negali pasunkėti ar pasidaryti negalimas, todėl netikslinga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę“, – yra pažymėjęs teismas.
Šią nutartį apskundęs V. Gailius ir jo advokatas Raimundas Jurka teisme yra sakęs, kad į teismą V. Gailius dėl konkurso stabdymo kreipėsi kovo 13-ąją, o sprendimą teisėjai priėmė kovo 16-ąją, kai jau buvo įvykęs konkursas į FNTT direktoriaus pareigas.
„Šis klausimas turėjo būti išspręstas ne vėliau kaip kitą dieną po pareiškimo gavimo, – sakė R. Jurka. – Natūralu, kad dabar, kai kalbama apie teismo sprendimo neįgyvendinamumą, objektyvi teisinė tikrovė rodo, jog mūsų galimybės yra apsunkintos“.
Advokatas pažymėjo, kad žemesnysis teismas turėjo įvertinti grėsmę – nepatenkinus jo prašymo bus apsunkinta situacija.
„Jeigu galutinis teismo sprendimas būtų palankus V. Gailiui, visi klausimai, kurie dabar sprendžiami vyriausybiniame lygmenyje, gali sukelti abejones, kaip šitas žmogus galėtų grįžti į pareigas“, – pabrėžė buvusiam FNTT vadovui atstovaujantis advokatas.
Tuo tarpu Vidaus reikalų ministerija (VRM) su V. Gailiaus reikalavimais nesutiko.
Į tarnybą siekiantis grįžti V. Gailius teismo prašo priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo atleidimo iš darbo dienos (vasario 15 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, taip pat į jo vidaus tarnybos stažą įskaityti laikotarpį dėl neteisėto atleidimo iš pareigų buvusį priverstinės pravaikštos laikotarpį. Iš Lietuvos Respublikos jis taip pat teismo prašo priteisti dėl skundžiamų vidaus reikalų ministro ir Valstybės saugumo departamento neteisėtų veiksmų patirtą 500 tūkst. Lt neturtinę žalą.
V. Gailiaus skundas teisme turėtų būti nagrinėjamas ne anksčiau kaip gegužės mėnesį.