Jeigu būtų vadovaujamasi tokia logika, ir vyriausybės, ir seimai turėtų būti atstatydinti po kiekvieno jų priimto Konstitucijai prieštaraujančio sprendimo. O tokių būta ne vienas.
Sprendimą priėmę Seimo nariai patys nežino ir per daug nesigilina, ar dėl galimo rinkimų įstatymo pažeidimo jų atleisti Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai kada nors galės dirbti valstybės tarnyboje. LRT televizijos laidos „Savaitė“ kalbinti pašnekovai sako, kad valdžios pjedestalo ir politinės arenos netenkantys parlamentarai, neatlikę jokio tyrimo, nepagrįstai per kelias valandas nulėmė visos institucijos likimą.
VRK sudaro keturi Teisingumo ministerijos ir tiek pat teisininkų draugijos skirtų atstovų. Taip pat po vieną komisijos narį skiria daugiamandatėje apygardoje į Seimą išrinktos partijos.
Teisininkų draugija po tokio Seimo balsavimo pareiškė, kad visa komisija atstatydinta nesant tam jokio pagrindo.
„Pirmiausia KT savo išvadoje nekonstatavo, kad VRK esmingai pažeidė, šiurkščiai pažeidė įstatymus ar Konstituciją. Tai, kad buvo nustatyta tam tikri įstatymo pažeidimai, dar nereiškia, kad jie turėjo esminės reikšmės rezultatams ir kad komisija visa „in corpore“ dirbo blogai“, – tvirtina Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko pavaduotoja, Teisininkų draugijos valdybos narė Liudvika Meškauskaitė.
Buvęs Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas Julius Sabatauskas taip pat sako, kad Konstitucinio Teismo išvadoje dėl rinkimų teisėtumo nėra siūlymo Seimui įvertinti Vyriausiosios rinkimų komisijos veiksmus.
„Politikų entuziazmas buvo juos atleisti. Ne vienas politikas, kalbėjęs iš tribūnos, kad Konstitucinis Teismas išreiškė nepasitikėjimą. Kurioje vietoje? Tai tada kiek kartų KT išreiškė nepasitikėjimą Vyriausybe, Seimu, kai pripažįsta įstatymą ar Vyriausybės nutarimą prieštaraujančiu ne šiaip sau įstatymams, o Konstitucijai? Tai tada prašau, tegul Vyriausybė ir Seimo nariai, kurie balsavo už tokį įstatymą, atsistatydina“, – sako J. Sabatauskas.
Jis tvirtina, kad Konstituciniam Teismui pripažinus galimus pažeidimus vienmandatėse apygardose, Seimas prieš priimdamas sprendimą, privalėjo atlikti savo tyrimą, mat Teismas neatliko faktinio tyrimo, tai yra neperskaičiavo balsų. O nuspręsdamas dėl rinkimų pažeidimų daugiamandatėje apygardoje, pasak Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko Zenono Vaigausko, Konstitucinis Teismas pasinaudojo didesnėmis galiomis, nei jų turi Vyriausioji rinkimų komisija.
„Mūsų įsitikinimu, rinkimų įstatyme tokių galimybių nėra, kad po balsavimo mes galėtumėm rinkimų rezultatuose naikinti kandidatų įgaliojimus“, – teigia Z. Vaigauskas.
„Jie negali efektyviai reaguot, nes įstatyme tai nenumatyta. O jie iš tiesų turi griežtai vykdyti įstatymą“, – tikina J. Sabatauskas.
Vis dėlto sutariama, kad Konstitucinio Teismo išvada nebuvo netikėta. Advokatė L. Meškauskaitė teigia, kad Konstitucinis Teismas priėmė racionalų sprendimą. Seimo narys J. Sabatauskas sako, jog Konstituciniam Teismui teko didžiulė atsakomybė.
„Jie priėmė vieną iš galimų sprendimų, kuris, na, gal buvo ne pats žalingiausias. Sakysim taip. Tai buvo tam tikras kompromisas“, – tvirtina J. Sabatauskas.
Ar atleisti Rinkimų komisijos nariai ateityje galės dirbti valstybės tarnyboje, ar vėl skiriami Rinkimų komisijos nariais, tokį sprendimą priėmę Seimo nariai interpretuoja įvairiai. Z. Vaigauskas sako, kad priimtas drastiškas sprendimas. Seimo narys J. Sabatauskas taip pat teigia, kad ant komisijos narių nepelnytai krenta šešėlis neva jie pažeidė rinkimų įstatymą. O teisininkų draugija jau nusprendė, kad ir į naujai formuojamą Rinkimų komisiją siūlys tuos pačius atstovus. Be to, teisininkai sako atlikę Seimo narių darbą.
„Pateikėm konkrečius pasiūlymus, kaip reikėtų pertvarkyti visą įstatyminę bazę, reguliuojančią rinkimus“, – teigia L. Meškauskaitė.
Visi pašnekovai sako, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos likimas nulemtas po rinkimų valdančiosios daugumos netekusių ar į Seimą nepatekusiųjų balsais.