Pareigūnai ir medikai tvirtina, kad gelbėti tokius piliečius esąs darbas, kaip bet kuris kitas, – esą šiems žmonėms bet kokiu atveju reikia specialisto pagalbos, o skundų dėl garsios muzikos pasitaiko kur kas dažniau. Tačiau DELFI pašnekovai pripažįsta, kad rūpesčiai dėl apkvaitusių ar dėmesio ištroškusių žmonių yra papildomas skausmas.
Kai kurie surengia makabriškus spektaklius
Vieną naktį gegužės pradžioje ant Šilo tilto Vilniuje turėklų užsikoręs vyras ėmė aiškinti šoksiąs žemyn. Tariamas savižudis ant kojų sukėlė specialiąsias tarnybas: buvo atsiųstos priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos, informacija apie įvykį buvo perduota Greitosios medicinos pagalbos stočiai ir policijai. Atvykę ugniagesiai-gelbėtojai iškart į vandenį nuleido gelbėjimo valtį, bet jos neprireikė – policininkai įkalbėjo vyrą nulipti žemėn.
Panašus incidentas Vilniuje buvo užregistruotas ir trimis dienomis anksčiau. Popietę bendruoju pagalbos telefono numeriu 112 buvo pranešta, kad Savanorių prospekte nuo pėsčiųjų tilto nori nušokti vyras. Policininkai ir atvykusi jaunuolio motina įtikino jį persigalvoti.
2008-ųjų gruodį toks pat makabriškas spektaklis buvo prikaustęs tūkstančių vilniečių dėmesį. Vos prieš mėnesį nuo Mindaugo tilto Vilniuje nušokęs jaunuolis vėlyvą šeštadienio vakarą nuo antro tokio šuolio, tik tą kartą – nuo Žaliojo tilto, susilaikė. Policijos pareigūnams pavyko 23-ejų vaikiną perkalbėti. Prieš vidurnaktį gavus pranešimą telefonu 112, iš karto atvyko ne tik policija, bet ir priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos, medikai.
Marškinėlius trumpomis rankovėmis vilkintis jaunuolis perlipo turėklus ir, laikydamasis už jų, ilgiau nei valandą stovėjo ant tilto atbrailos. Tuo metu vaikinas ne tik bendravo su policijos pareigūnais, bet ir sugebėjo surūkyti ne vieną cigaretę. Galiausiai jis nusileido derybininko įkalbinėjimams ir persiropštė per turėklus atgal. Vyrukas, nesmarkiai priešindamasis pareigūnams, iš karto buvo perduotas medikų globon.
Drama patraukė didžiulio būrio žmonių dėmesį. Praeiviai ir važiuotieji, palikę automobilius aplinkinėse gatvėse, būriavosi Neries pakrantėse, kai kurie įkaušę smalsuoliai šūksniais nuolat ragino vaikiną šokti žemyn.
Prieš šokdamas nuo netoliese esančio Mindaugo tilto, vaikinas pats paskambino policijai. Sulaukęs pareigūnų, kurį laiką su jais kalbėjosi, o galiausiai, nusivilkęs viršutinius drabužius, šoko į Nerį.
Panašių incidentų pasitaiko nuolat. 2001 m. vasarą Klaipėdoje 17-metė mergina esą dėl nelaimingos meilės norėjo nušokti nuo keturių aukštų namo stogo. Daugiau kaip pusvalandį kabėjusią ant stogo atbrailos ją pareigūnai pačiupo už rankos ir užtempė aukštyn. 2005 m. vasarį jaunas vyras grasino nušokti nuo Žaliojo tilto, nes neteko darbo ir dėl kitų asmeninių problemų, bet buvo sulaikytas. Naras su specialiu kostiumu stovėjo prie upės ir buvo pasiruošęs nerti į ledinį vandenį gelbėti.
Pernai sausį buvo pranešta, kad vienas vaikinas ruošiasi šokti nuo sostinės Mindaugo tilto, o pernai lapkritį – kad savižudis stovi ant Žaliojo tilto. Ugniagesiai-gelbėtojai spėjo sugriebti jau bandantį šokti vyriškį.
Piktas pokštas – tariamas šūvis ragelyje
Pranešimai apie žudytis bandančius asmenis pirmiausiai pasiekia Bendrąjį pagalbos centrą (BPC). Kaip DELFI sakė jo Organizacinio skyriaus vedėja Auksė Čibirė, nuo metų pradžios buvo gauti maždaug 25 tokie skambučiai. Operatorių teigimu, šiemet panašūs incidentai padažnėjo.
Jei žmogus grasina žudytis viešoje vietoje, paprastai siunčiami ir policininkai, ir ugniagesiai-gelbėtojai, ir medikai. Prieš jiems atvykstant operatoriai stengiasi sulaikyti nuo lemiamo žingsnio. Kai telefonu 112 skambina praeivis, jis prašomas pabūti šalia, kalbinti pasiryžusįįj nusižudyti.
Sulaukę paties nelaimėlio skambučio, BPC operatoriai stengiasi iš balso nustatyti, ar jis turi rimtų ketinimų, ar tik siekia dėmesio, o gal pokštauja. Manoma, kad jei savižudis skambina pranešti apie savo ketinimus, jis dar nėra tvirtai apsisprendęs. Operatoriai, nors nėra profesionalūs psichologai, stengiasi tęsti pokalbį bent kol į vietą atvyksta pagalba – pasiūlius surinkti psichologinės pagalbos linijos telefoną vargu ar savižudis tai padarys. Dažnai šie žmonės, net tvirtindami, kad tuoj šoks ar užsiners kilpą ant kaklo, toliau kalbasi. A. Čibirė prisiminė atvejį, kai operatorė, kadangi nebuvo didelio skambučių srauto, su žudytis grasinusiu žmogumi kalbėjosi tol, kol balsas pralinksmėjo, jis nurimo ir atsisakė savo ketinimų.
Tačiau ne visus, kurie perspėja tuoj atimsią sau gyvybę, kamuoja psichologinės ar kitokios problemos – pasitaiko ir piktų pokštų. Sykį žmogus telefonu pranešė tuoj nusišausiąs. Netrukus nuskambėjo šūvis ir pokalbis nutrūko. Operatorių ištiko šokas, tačiau vėliau paaiškėjo, kad skambinęs asmuo tik žiauriai pajuokavo.
Garsios muzikos klausytojai darbo pridaro daugiau
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus viršininko pavaduotojas Arūnas Paulauskas pripažino, jog ne visi žudytis grasinantys žmonės yra užklupti sunkumų ir tikrai ruošiasi tai padaryti. „Nežinau, kokių priežasčių vedami jie elgiasi taip neatsakingai, bet esame priversti reaguoti, kaip į kiekvieną panašaus pobūdžio incidentą“, – DELFI sakė pareigūnas.
Anot jo, gavus pranešimą apie savižudį iš pradžių paprastai siunčiamas tik vienas ekipažas, o šis įvertina, ar reikia papildomų pajėgų. Kartais pakanka ir vieno gerai parengto pareigūno, kuriam pavyksta atkalbėti nuo lemtingo žingsnio. Policininkai „nėra stipriai paruošti psichologiškai“ (prieš kurį laiką buvo surengti savižudybių prevencijos mokymai – per juos pareigūnams pasakota, ką žmonės išgyvena stovėdami ant krašto, kaip juos priversti persigalvoti) ir dažnai vadovaujasi tik minimaliomis žiniomis ar gyvenimiška patirtimi, tačiau ir tai padeda – esą 99 proc. incidentų baigiasi laimingai. Žmonės, su jais pasikalbėjus, ir patys perlipa turėklus.
Kas mėnesį tokių atvejų būna po du-tris, dažniau – per pilnatį (pareigūnai liūdnai juokauja, kad mėnulio fazei nustatyti nereikia kalendorių). Paklaustas, ar jie atitraukia nuo kitų darbų, A. Paulauskas sakė, jog savižudžiai nėra masinis reiškinys – „garsiai muzikos klausantys gyventojai kur kas labiau sutrukdo“, o vienas skambutis apie tariamai užminuotą teismą pareikalauja didesnių išlaidų. .
Veiksminga pagalba – siūlymas išgerti?
Vilniaus greitosios pagalbos medicinos stoties direktoriaus pavaduotoja Vanda Pumputienė tikino, kad tikri ar tariami savižudžiai – tokie patys pacientai, kaip visi, net jei žmogus tenori surengti šou ir sulaukti dėmesio. „Vis tiek žmogui kažkas yra su psichika. Šiaip jis nesistos ant turėklų, nelaviruos tarp gyvenimo ir mirties. Kodėl jam šito reikia? Gali būti ir problemų šeimoje, ir alkoholio ar narkotikų poveikis, gili depresija. Nei sveikas, nei ligotas – tokia ribinė būsena“, – DELFI pasakojo medikė.
Anot jos, prireikia nemažai energijos, griebiantis psichologinių gudrybių ir bandant žmogų atkalbinti nuo lemtingo žingsnio. Savižudžiai į medikus esą reaguoja palankiau nei į policininkus ar net ugniagesius. Medikai taip pat ruošiami tokiems atvejams – jiems organizuojami 32 valandas (4 dienas) užtrunkantys teoriniai ir praktiniai mokymai. Jų pagalbos ypač prireikia tuomet, kai žmogus, pavyzdžiui, nušoka ant ledo ir patiria daugybines traumas. V. Pumputienė prisiminė atvejį, kai vėlų rudenį jaunuolis nusirengė ant tilto ir pusnuogis niurktelėjo į vandenį. Jį, drebantį iš šalčio, pavyko ištraukti.
Beje, pareigūnai tvirtina, kad neretai nuo šuolio žemyn pavyksta atkalbėti pasiūlius alkoholio, mat ranką prieš save keliantys žmonės neretai jau būna įkaušę.
Psichologinės pagalbos telefonai
| Psichologinės pagalbos tarnyba | Telefono numeris | Darbo laikas |
|---|---|---|
| Vaikų linija www.vaikulinija.lt | 8 800 11111 | Kasdien 11.00-21.00 |
| Jaunimo linija www.jaunimolinija.lt | 8 800 28888 | I-V 16.00-7.00 VI-VII visą parą |
| Vilties linija, psichologinė pagalba suaugusiems www.kpsc.lt | 8 800 60700 | Visą parą |
| Pagalbos moterims linija | 8 800 66366 | I-V 10.00-21.00 |
| Linija Doverija (pagalba teikiama rusų kalba) | 8 800 77277 | I-V 16.00-20.00 |
| Dingusių žmonių šeimų paramos centras | 8 800 26161 8 5 2773135 | I-V 8.00-16.00 Visą parą |
| Panevėžio paguodos telefonas | 8 45 500965 | I-V 20.00-8.00 |
| Vilniaus moterų namų krizių centras | 8 800 22008 | I-V 9.00-17.00 |
| Vaiko raidos centras | 8 5 275 75 64 | Visą parą |
Psichologinė pagalba internetu
| Vaikų linija | Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.vaikulinija.lt | Atsako per dvi dienas |
| Jaunimo linija | Registruotis ir rašyti svetainėje: http://jppc.lt/draugas | Atsako per tris dienas |
| Vilties linija | Rašyti svetainėje: http://paklausk.kpsc.lt | Atsako per tris dienas |
| Šiaulių jaunimo linija | Rašyti: kasnutiko@yahoo.com | Atsako per tris dienas |