Tai jau realu: ES svarsto galimybę porai metų uždaryti Šengeno zoną

 (409)
Europos Sąjungos vidaus reikalų ir migracijos ministrai pirmadienį vykusiame posėdyje kalbėjo apie tai, kad dėl migrantų krizės gali tekti uždaryti Šengeno zoną iki dvejų metų laikotarpiui, antradienį pranešė interneto svetainė „EurActiv“.
© AP/Scanpix

Laisvą asmenų judėjimą Šengeno zonoje teks suvaržyti tuo atveju, jeigu per artimiausias dienas Bendrijai nepavyks apriboti iš Artimųjų Rytų ir Afrikos šalių į ją atvykstančių migrantų srauto.

Dalis Šengeno erdvės šalių, tarp jų ir Švedija bei Danija, jau įvedė sustiprintą kontrolę pasienyje iki gegužės mėnesio.

ES migracijos ministrų susitikime Amsterdame buvo nuspręsta, kad pasienio kontrolės sustiprinimas galėtų trukti iki dvejų metų, kadangi tikimybė, kad per tą laiką krizė bus likviduota yra maža, pranešė posėdžiui pirmininkavęs Nyderlandų migracijos ministras Klaasas Dijkhoffas.

Kai kurie susitikimo dalyviai sutiko, kad toks sprendimas teoriškai laikinai izoliuotų Graikiją, į kurią šiemet iš Turkijos atvyko daugiau nei 40 tūkst. migrantų.

Nepaisant atšiauresnių žiemos sąlygų, į Graikiją kasdien atvyksta daugiau kaip po 2 tūkst. migrantų. Graikija savo ruožtu teigia nesulaukianti pakankamai ES paramos ir tvirtina, kad grąžinti atvykusių žmonių neleidžia tarptautinė teisė.

Graikijos pareigūnai toliau tikina, jog migracijos kelių į šiaurę uždarymas, net jeigu planą būtų įmanoma įgyvendinti, šios problemos neišspręstų.

„Laikas senka“, – ES migracijos komisaras Dimitris Avramopoulos sakė susitikime, ragindamas ES valstybes sugriežtinti jau suderintas migracijos kontrolės priemones ir pabrėždamas, kad priešingu atveju 30 metų gyvavusiai Šengeno erdvei gresia žlugimas.

Pasak K.Dijkhoffo, laikas, skirtas Šengeno zonos išsaugojimui jau išseko.

„Prieš metus mes perspėjome, kad jeigu nerasime sprendimo, Šengenas patirs spaudimą. Dabar taip ir įvyko“, – sakė jis.

Tuo tarpu Lietuvos vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis antradienį patvirtino, kad ES gali tekti paaukoti laisvą asmenų judėjimą dėl saugumo, jei nepavyks pažaboti migrantų srauto.

„Nuotaikos yra įvairios. Visi supranta, kad Šengenas yra viena iš esminių vertybių, – BNS sakė S.Skvernelis po ES vidaus reikalų ministrų susitikimo Amsterdame. – Tačiau vyrauja ir kita gaida, kad gyventojams ir piliečiams jų saugumas gali būti svarbesnis prioritetas nei laisvas judėjimas“.

Pasak jo, siekiant užkirsti kelią migrantų srautui per jūrą į Graikiją „iš esmės nepasistūmėta“, ir tai išlieka viena didžiausių problemų.

Europolo vadovas: Šengeno apribojimas saugumo nesustiprins

Europolo vadovas Robas Wainwrightas teigia, kad Šengeno zonos įkūrimas ir jos egzistavimas skatina policijos ir saugumo struktūras bendradarbiauti Europoje, todėl šios sutarties suspendavimas daugiau saugumo Bendrijai nesuteiks.

Anot R. Wainwrighto, Šengeno sutartis reglamentuoja ne tik laisvą asmenų judėjimą, bet ir paskatino ir tebeskatina konkrečias iniciatyvas tarpvalstybiniam bendradarbiavimui saugumo srityje.

„Tam tikra prasme Šengeno sutartis yra „tėvas“ daugelio saugumą reglamentuojančių protokolų Europoje“, – Briuselyje žurnalistams sakė Europolo vadovas.

„„Šengeno susitarimai duoda didžiulę naudą Europos Sąjungos piliečiams ir (juos, – ELTA.) verta apginti“, – pridūrė R. Wainwrightas.

Apie galimybę atnaujinti pasienio kontrolę Šengeno erdvėje pirmadienį Amsterdame diskutavo Europos Sąjungos vidaus reikalų ministrai. Toks klausimas būtų svarstomas, jei Europai nepavyks suvaldyti pabėgėlių ir migrantų srauto iš Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos.

ELTA primena, kad laikiną pasienio kontrolę dėl atvykstančių pabėgėlių jau buvo įvedusios Norvegija, Švedija, Danija, Austrija, Vokietija, Prancūzija ir Malta.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Konstitucinis Teismas svarstys, ar Jehovos liudytojai gali būti atleisti nuo karinės tarnybos (45)

Konstitucinis Teismas pirmadienį nagrinės bylą, ar nuo karinės tarnybos gali būti atleisti dvasininkai iš religinių bendruomenių, kurioms Lietuva nėra suteikusi tradicinės bendruomenės statuso.

Orai: atkeliauja karščio banga ir gūsingi vėjai (28)

Savaitės pradžia dar bus gaivi, o jai įpusėjus sulauksime itin karštų orų: temperatūra peršoks 30 laipsnių. Visgi tokią kaitrą lydės perkūnija ir protarpiais nuvilnijantis lietus.

Baltijos šalys Rusijos žurnalisto akimis: tai, kas nutiko įvykus skyryboms su Rusijos pramogų pasauliu (64)

Pagrindinis Lietuvos naujienų portalas DELFI tęsia reportažų ciklą „PostBaltika: Baltijos šalys ruso žurnalisto akimis“, kurio autoriai – žurnalistas iš Rusijos Vladislavas Moisejevas ir fotografas iš Lietuvos Artūras Morozovas. Jie dešimt dienų keliavo po Latviją, Lietuvą ir Estiją. Pristatome jums antrą jų pasakojimą.

16-metės gyvenimo drama: psichologė papasakojo, kaip iš tiesų jaučiasi tokie paaugliai (52)

Portalui DELFI publikavus istoriją, kurioje atskleidžiama Lietuvoje gyvenančios 16-metės gyvenimo drama, psichologė ir ilgametė „Jaunimo linijos“ savanorių mokytoja Lina Rasimaitė sutiko plačiau papasakoti apie tai, kaip jaučiasi tokio amžiaus jaunuoliai ir ką turėtų žinoti paauglių tėvai.

Arkivyskupas T. Matulionis paskelbtas palaimintuoju Lietuvą pasveikino popiežius Pranciškus (910)

Katalikų bažnyčiai ir tikintiesiems Lietuvoje sekmadienį - didelė šventė, Lietuva turi naują palaimintąjį. Juo skelbiamas sovietų persekiotas arkivyskupas Teofilius Matulionis.