Laisvos visuomenės institutas, kuriam vadovauja A. Širnskienės padėjėja Kristina Zamarytė-Sakavičienė, platina raginimus neratifikuoti šio svarbaus dokumento ir taip kuria iliuziją, kad visuomenė nepritaria konvencijai, užkertančiai kelią smurtui prieš moteris.
Penktadienį Seime vyksta tarptautinė konferencija, kurioje pirmą kartą į diskusiją pakviesti tiek Stambulo konvencijos šalininkai, tiek oponentai. Renginyje, į kurį atvyksta Europos Tarybos GREVIO (smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje ekspertų grupės) atstovai, žadama aiškintis Stambulo konvencijos tikslus ir galimas teisines bei socialines pasekmes Lietuvos visuomenei, ją ratifikavus.
Stambulo konvenciją dar 2013 metų birželį pasirašė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, tačiau Seimas iki šiol nesiryžta jos patvirtinti. Aistras kurstančiame dokumente įtvirtinama nuostata, kad smurtas prieš moteris ir smurtas šeimoje yra žmogaus teisių pažeidimas, todėl jam reikia užkirsti kelią, apsaugoti aukas ir vykdyti pažeidėjų baudžiamąjį persekiojimą.
- Europos Tarybos Stambulo konvencija yra išsamiausia tarptautinė sutartis dėl kovos su smurtu prieš moteris ir smurtu šeimoje.
- Konvencija buvo pateikta 2011 m. ir įsigaliojo 2014 m. rugpjūčio mėn.
- Stambulo konvencijoje pripažįstama, kad smurtas prieš moteris yra žmogaus teisių pažeidimas.
- Joje smurto prieš moteris klausimas sprendžiamas priemonėmis, kuriomis siekiama užkirsti smurtui kelią, apsaugoti aukas ir vykdyti pažeidėjų baudžiamąjį persekiojimą.
Stambulo konvencijos oponentai teigia joje įžvelgiantys grėsmes – pirmiausia, siekį įtvirtinti nuostatas, susijusias su socialinės lyties („gender“ – angl.) kategorija. Esą prisidengiant kilnia kovos su smurtu prieš moteris idėja, į Lietuvos teisinę sistemą siekiama integruoti genderizmo ideologiją, kuri, oponentų manymu, neigia biologinio vyro ir moters skirtingumo tikrovę.
Oponentai: moterys smurtauja ne mažiau
Tokia nuomonė reiškiama ir kelios dienos iki tarptautinės konferencijos išplatintame pareiškime, kuriuo prezidentė, Seimas bei Vyriausybė raginami neratifikuoti Stambulo konvencijos, nes tai esą atneštų Lietuvai daugiau žalos negu naudos.
Jame akcentuojamas nerimas dėl galimo „socialinės lyties“ įteisinimo, taip pat teigiama, jog visuomeninės organizacijos nesutinka su Stambulo konvencijos nuostata, jog prieš moteris smurtaujama dėl to, kad jos yra moterys.
„Stambulo konvencija remiasi pavojinga vienos lyties asmenų neapykantos kitos lyties asmenims paradigma. Moksliniai tyrimai rodo, kad smurtas nėra susijęs su lyties faktoriumi – buvimu vyru ar moterimi. Ir vyrams, ir moterims smurtas yra išmoktas elgesys, o kai kurios moterys gali smurtauti ne mažiau nei kai kurie vyrai. Be to, smurto prevencijos priemonės turėtų pasitarnauti vyro ir moters sutaikinimui, darnos šeimoje atkūrimui ir stiprinimui, o ne lyčių priešpriešos skatinimui“,– teigiama pareiškime.
Smurtas prieš moteris Europos Sąjungoje (Europos Tarybos duomenys):
- 1 iš 3 vyresnių nei 15 metų amžiaus moterų ES yra patyrusi fizinį ir (arba) seksualinį smurtą;
- 1 iš 20 moterų buvo išžaginta;
- daugiau nei pusė (55 %) moterų yra patyrusios seksualinį priekabiavimą;
- prieš 1 iš 3 moterų psichologiškai smurtavo jos partneris;
- 1 iš 3 moterų vaikystėje yra patyrusi suaugusiojo fizinį arba seksualinį smurtą.
Viešą kreipimąsi pasirašė grupė visuomeninių organizacijų: NVO vaikams konfederacija, Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija, Lietuvos šeimos centras, Laisvos visuomenės institutas, Lietuvos tėvų forumas, keletas kitų.
Kaip koordinuojanti organizacija nurodytas Laisvos visuomenės institutas, vadovaujamas K. Zamarytės-Sakavičienės.
Ji dirba ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narės A. Širinskienės padėjėja.
Įžvelgė galimą interesų susidūrimą
„Tikimės, kad Seimas nepritars Stambulo konvencijos ratifikavimui, sprendžiant iš dabartinės situacijos. Mes teikėme argumentus ne kartą, kad būtų atsisakyta ratifikuoti konvenciją, nes, mūsų nuomone, kaip ir kitų kreipimąsi pasirašiusių organizacijų nuomone, ratifikavimas atneštų daugiau žalos negu naudos Lietuvai. O kovai su smurtu prieš moteris realiai įtakos nepadarytų“, – teigė DELFI K. Zamarytė-Sakavičienė.
Pareiškimą, apeliuojantį į parlamentarų sprendimus, parengusio Laisvos visuomenės instituto vadovė teigė „anksčiau dirbusi Seime“, bet dabar jau nebedirbanti, nes išėjo motinystės atostogų. Nuo šio paminėto „anksčiau“ praėjo viena savaitė – moters prašymas dėl motinystės atostogų patenkintas birželio 9 dieną.
Pasiteiravus, ar jos visuomeninė veikla nesikirto su darbu Seime, K. Zamarytė-Sakavičienė tai neigė.
„Labai daug visuomeninių organizacijų atstovų dirba Seime parlamentarų padėjėjais, tai įprasta praktika“, – tvirtino ji.
Paklaustas, ar, jo manymu, tokiu būdu nesusikerta interesai, jis teigė įžvelgiąs tokią galimybę.
„Jeigu taip yra, šioje vietoje bent jau turėtų gerbiama vadovė nusišalinti nuo kai kurių dalykų. Kiekvieno žmogaus teisė mąstyti kaip nori, bet kolegos turėtų atskirti kai kuriuos dalykus – kur yra tiesioginis angažavimasis, o kur solidus, vertingas komentavimas vienos ar kitos pozicijos. Kai kurie kolegos – tas pats buvo priiminėjant smurto prieš vaikus įstatymą – bando savo nuomonę pripiršti visiems. Bet jeigu esame Europos valstybė, jei žengėme pirmą žingsnį, kalbėdami apie smurtą prieš moteris, jei pripažįstame, kad tai yra blogai, tai turime ieškoti sprendimų, kaip nepritarimą tam įtvirtinti visais įmanomais būdais“, – kalbėjo politikas.
Tikino pozicijų su patarėja nederinanti
Parlamentarė A. Širinskienė, kalbėdama su DELFI, teigė K. Zamarytę-Sakavičienę savo padėjėja įdarbinusi kaip puikią profesionalę. Laisvos visuomenės instituto vadovė yra dirbusi lektore Mykolo Romerio universiteto Teisės filosofijos ir istorijos katedros lektore tuo metu, kai A. Širinskienė ten ėjo docentės pareigas, taip pat buvo Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos darbuotoja.
„Ji šiuo metu rašo farmacijos srities disertaciją ir jos darbas tikrai yra prasmingas, ypač sveikatos teisės srityje. O kad mano padėjėja laisvu nuo darbo metu dar dirba kaip nevyriausybininkė, galiu tik pasidžiaugti, kad mama, kuri turi tris vaikus ir netrukus susilauks ketvirtojo, tiek laiko ir energijos turi. Aš į jos užklasinę veiklą tikrai nesikišu, ji visiškai laisvas žmogus. Man svarbu, kad ji parengtų tuos projektus, kurių reikia Seime“, – teigė „valstiečių“ atstovė.
A. Širinskienė dėstė mananti, kad daugelis Stambulo konvencijos nuostatų jau yra perkeltos į nacionalinius teisės aktus, tad ji nematanti tikslo dar ratifikuoti ir šį dokumentą. „Tik matau kitą dalyką, kad su ratifikavimu į Lietuvos teisės sistemą gali ateiti socialinės lyties sąvoka. Žinant mūsų visuomenės nuotaikas, tam tikras susipriešinimas šiuo klausimu tvyro, ir nereikėtų ratifikuojant visuomenę priešinti dar labiau“, – kalbėjo parlamentarė.
Neigiamą poziciją dėl Stambulo konvencijos ne kartą yra išsakęs ir LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis.
Dar praėjusių metų rugpjūčio pabaigoje, rinkimų kampanijos įkarštyje, jis platino viešą pareiškimą, apmokėtą iš rinkimų sąskaitos, kuriame teigė, kad LVŽS pritaria siūlymams mažinti smurtą artimoje aplinkoje, tačiau pasisako prieš Stambulo konvencijos ratifikavimą. R. Karbauskis taip pat minėjo „socialinės lyties“ apibrėžimą, kuris esą kelia „realų pavojų“ LVŽS remiamai šeimos politikai.
Šis R. Karbauskio pareiškimas buvo išplatintas po to, kai LVŽS rinkimų sąrašo pirmuoju numeriu keltas dabartinis premjeras Saulius Skvernelis bei su šia partija kandidatavusi žmogaus teisių gynėja Dovilė Šakalienė apsilankė labdaros ir paramos fondo „Frida“ – kovą už lyčių lygybę ir prieš moterų diskriminaciją deklaruojančios organizacijos – būstinėje. S. Skvernelis ten nusifotografavo, laikydami rankoje plakatą, išreiškiantį paramą Stambulo konvencijai.
L. Linkevičius: pasirašyti reikėjo anksčiau
Stambulo konvenciją prieš ketverius metus pasirašęs užsienio reikalų ministras L. Linkevičius DELFI sakė manantis, kad ratifikuoti šį dokumentą Lietuva turėjo jau anksčiau.
„Tačiau buvo noras išsamiai diskutuoti su visuomene, su tais, kuriems kyla klausimų, abejonių. Tikiuosi, procesas neužtruks – tarptautinėje konferencijoje atsakysime į klausimus tiems, kurie nori atsakymų, bet laikas mums būtų sukrusti. Ši konvencija – labai svarbus mūsų teisėkūros elementas. Abejonės, kurios keliamos, tikrai neadekvačios situacijai. Konvencija tikrai ne apie kažką, ką dabar kai kas išsigalvoja, bet apie smurtą artimoje aplinkoje prieš moteris, mergaites. Kas gali pasakyti, kad tai neaktualu Lietuvoje? Todėl mane šiek tiek stebina abejojantieji, bet manau, kiekvienas turi teisę gauti atsakymus į klausimus“, – kalbėjo jis.
Ministro teigimu, jį stebina, kad konvencijos oponentai akcentuoja „socialinės lyties“ apibrėžimo galimo įteisinimo pasekmes Lietuvai. „Tai yra įdomiausia. Yra angliškas terminas „gender“ – į lietuvių kalbą kai kas jį verčia „socialinė lytis“, bet tekste to nėra. Ten ne apie tai kalba. Be to, jei kažkas teigia, kad ratifikavę konvenciją turėsime perrašyti Konstituciją, pakeisti šeimos sąvoką ar kaip kitaip keisti savo teisinę bazę, jie yra neteisūs, mes to nedarysime. Pasirašydamas konvenciją, prie to pridėjau pareiškimą, kad visa tai galioja tiek, kiek numato mūsų Konstitucija Tikrai nematau, kad kažkas prasilenktų su pagrindiniais mūsų Konstitucijos principais“, – tvirtino L. Linkevičius.