Naujienų agentūros ELTA užsakymu kovo 19-26 dienomis atliktos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai“ apklausos duomenimis, pirmasis trejetukas personalijų, kuriomis labiausiais pasitikima, lieka nepakitęs kaip ir pastaraisiais mėnesiais. Prezidentas Valdas Adamkus tebėra palankiausiai vertinamas visuomenės veikėjas ir neužleidžia šios pozicijos dabartinei šalies vadovei Daliai Grybauskaitei, kuria labiausiai pasitikima.
Kaip ir anksčiau, šių metų kovą šalies gyventojai palankiausiai vertino Prezidentą V. Adamkų – jį palankiai vertino 67 proc. respondentų. Antroje vietoje pagal populiarumą – antrąją kadenciją šalį valdanti Prezidentė D. Grybauskaitė, kurią palankiai vertina 62 proc. rinkėjų. Tiek V. Adamkaus, tiek D. Grybauskaitės palankus vertinamas per mėnesį nežymiai nusmuko: V. Adamkaus – 3 proc., D. Grybauskaitės – 5 proc. Trečioje pozicijoje – Premjeras, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Algirdas Butkevičius. Jį palankiai, kaip ir prieš tai buvusį mėnesį, vertina 59 proc. apklaustųjų.
Dar 9 visuomenės veikėjus šalies gyventojai įvertino daugiau palankiai, nei nepalankiai – tai europarlamentarai socialdemokratė Vilija Blinkevičiūtė ir Valentinas Mazuronis, parlamentaras Naglis Puteikis, perrinktasis Klaipėdos meras liberalas Vytautas Grubliauskas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis, ekonomistė Aušra Maldeikienė, išrinktasis Kauno meras, visuomenininkų organizacijos „Vieningas Kaunas“ lyderis Visvaldas Matijošaitis, Europos Parlamento narys liberalas Antanas Guoga ir užsienio reikalų ministras Linas Antanas Linkevičius.
Nepalankiausiai šalies gyventojai įvertino šiuos šešis politikus – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) pirmininką, EP narį Valdemarą Tomaševskį (73 proc. įvertino nepalankiai), paskutines dienas Vilniaus mero poste skaičiuojantį Artūrą Zuoką (70 proc.), Seimo opozicijos lyderį, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininką Andrių Kubilių (69 proc.), Darbo partijos įkūrėją, idėjinį lyderį, europarlamentarą Viktorą Uspaskichą (67 proc.). Dar po 66 proc. apklaustųjų nepalankiai įvertino Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininką, TS-LKD garbės pirmininką Vytautą Landsbergį ir „darbietę“ Seimo Pirmininkę Loretą Graužinienę.
Per pastaruosius du mėnesius labiausiai (10 procentinių punktų) sumažėjo palankiai vertinančių Seimo Pirmininkę L. Graužinienę, 8 procentiniais punktais pablogėjo A. Maldeikienės bei A. Zuoko vertinimai, 7 procentiniais punktais sumažėjo palankiai vertinančių Seimo narį, partijos Tvarka ir teisingumas atstovą Petrą Gražulį. Dar 5 procentiniais punktais sumažėjo gyventojų, palankiai vertinančių D. Grybauskaitę bei V. Blinkevičiūtę.
Sociologai taip pat pažymi, kad po savivaldos rinkimų iš vertinamų ir pastebimų 25 visuomenės veikėjų sąrašo iškrito SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda ir žemės ūkio ministrė „darbietė“ Virginija Baltraitienė. Tačiau padaugėjo nurodžiusiųjų R. Šimašių, V. Grubliauską ir V. Matijošaitį. Tai siejama su rinkimų kampanija bei reklamos, televizijos ir apskritai visos žiniasklaidos įtaka.
Sociologai atkreipia dėmesį, kad lyginant su 2015 metų sausio mėnesio apklausa, pagerėjo tik dviejų Liberalų sąjūdžio partijos lyderių vertinimai – net 19 procentinių punktų padaugėjo gyventojų, palankiai vertinančių naujai išrinktą Vilniaus merą R. Šimašių, o 6 procentiniais punktais padaugėjo palankiai vertinančių partijos pirmininką E. Masiulį. Ne ką prasčiau atrodo ir paties Liberalų sąjūdžio reitingai – ši partija yra antroje vietoje pagal gyventojų palaikymą, už ją balsuotų 13 proc. rinkėjų. Lyginant su prieš tai buvusia apklausa, Liberalų sąjūdžio reitingas paaugo 4 proc. Dar kitoje apklausoje pagal tai, kuriais visuomenės veikėjais labiausiai pasitikima, vėlgi labiausiai išaugo pasitikėjimas E. Masiuliu ir R. Šimašiumi.
Pasak Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojo Mažvydo Jastramskio, savivaldos rinkimų rezultatai Liberalų sąjūdžiui yra kaip ledkalnio viršūnė.
„Reikia pažymėti, kad liberalai apskritai ganėtinai nuosekliai dirbo nuo pastarųjų Seimo rinkimų, ryškindami konkrečius aspektus ir iškeldami konkrečius žmones. Ir natūralu, kad rinkimai, kuriuose viešojoje erdvėje buvo pripažinti, jiems jie buvo sėkmingi ne vien dėl to, kad jie juos laimėjo, o ir dėl to, kad priartėjo prie konservatorių ir aiškiai įsitvirtino tarp trijų daugiausiai mandatų tarybose turinčių partijų. Tas rezultatas dabar parodo visuomenei, kad jie esanti ta partija, kuri jau gali turėti rimtą frakciją, dalyvauti formuojant galbūt netgi ir Vyriausybę. Apibendrintai – rinkimai jiems padėjo pasistūmėti dar į viršų, tačiau iki to jau buvo einama iki pastarųjų savivaldos rinkimų“, -Eltai išaugusį Liberalų sąjūdžio populiarumą visuomenės nuomonės apklausose komentavo politologas.
Nors, anot M. Jastramskio, kalbama, kad Lietuvoje didėja liberalios politikos poreikis, į tai jis siūlė labai daug dėmesio nekreipti, nes visuomenės vertybių struktūra nepasikeičia per metus. Be to, liberalų tandemo R. Šimašiaus ir E. Masiulio reitingų perspektyvas pašnekovas siejo su alternatyvų buvimu ar nebuvimu.
„Pavyzdžiui, kas yra alternatyva dešinėje? Šiuo metu V. Landsbergio ir A. Kubiliaus, šių dviejų ryškiausių per pastarąjį dešimtmetį lyderių, TS-LKD reitingai yra faktiškai dugne, yra vos geresni už V. Tomaševskio ar tas vertinimas panašus į A.Zuoko.Jeigu neatsiras kažkokių ryškesnių žmonių politinio spektro centre, tuomet manyčiau, kad E. Masiulio reitingas neturėtų kristi. Vien ir dėl to, kad net 2012 m. po Seimo rinkimų, nors ir buvo valdančiojoje koalicijoje, liberalai, E. Masiulis buvo ganėtinai neutraliai vertinamas visuomenės. Tai labai rodė, kad yra jam potencialas kilti“, – atkreipė dėmesį jis.
Politinės komunikacijos ekspertas, VU Komunikacijos fakulteto Medijų tyrimų laboratorijos vadovas daktaras Andrius Šuminas taip pat akcentavo, kad savivaldybių tarybų rinkimai ir ypač tiesioginiai merų rinkimai turėjo įtakos visuomenės nuomonei. Anot jo, puikūs Liberalų sąjūdžio atstovų pasirodymai didmiesčiuose ir pergalė Vilniuje bei Klaipėdoje padarė visą partiją labai matomą.
„Aiškus lyderių iškėlimas, jų iškėlimas prieš ilgą laiką, sakykime, priešingai nei konservatoriai, kurie Vilniuje keitė kandidatus, tarpusavyje aiškinosi, kas turi būti kandidatu. Tai atrodo ir juokingai, ir net patetiškai. Liberalų sąjūdis, priešingai, faktiškai prieš porą metų deklaravo, kad R. Šimašius sieks Vilniaus mero posto ir kryptingai, nuosekliai visą šitą laikotarpį dirbo. Tai iš esmės ir matome to nuoseklaus, ilgalaikio darbo rezultatus“, – kalbėjo A. Šuminas.
Pro komunikacijos specialisto akis nepraslydo Liberalų sąjūdžio vykdyta politinė komunikacija ir rinkimų kampanija. A. Šumino teigimu, liberalus galima pagirti už tikslinį ir kryptingą darbą apsibrėžus savo auditoriją, komunikacines žinutes bei nesiblaškant, nesimėtant visiems partijų atstovams iš esmės siunčiant tą pačią žinutę visuomenei. To esą nebūtų galima pasakyti apie kitų partijų lyderius.
„Aišku, galime sakyti, kad tai yra gerai, partijoje turi būti daug nuomonių ir panašiai, bet, kita vertus, ta partija kai kuriems žmonėms pradeda atrodyti keistai, kai skirtingi jos lyderiai pradeda kalbėti visiškai skirtingus dalykus. Liberalų sąjūdžio atveju yra labai aiški linija, ir jos iš esmės laikomasi labai nuosekliai. Ir tai daro visi partijos atstovai, visi matomi lyderiai“, – sakė A. Šuminas.
Koks likimas laukia liberalų?
Politologas M. Jastramskis prognozavo, kad Liberalų sąjūdžio populiarumas išsilaikys iki kitų metų Seimo rinkimų. Kita vertus, priminė, kad būta atvejų, kai partijos, turėjusios nemažus reitingus likus pusantrų metų iki Seimo rinkimų juos prarado. Politologas prognozavo, kad liberalai pateks į Seimą, kuriame turės didesnę frakciją negu turi šiuo metu, ir bus svarbus žaidėjas formuojant valdančiąją koaliciją, net jeigu ir nebus pirmi. Tokiu atveju esą skirtingai negu konservatoriai, liberalai lanksčiau žiūrėtų į politinį elgesį ir lengviau eitų į bendrą koaliciją su socialdemokratais.
R. Šimašiaus reitingų šuolį VU TSPMI dėstytojas M. Jastramskis siejo su tapimu Vilniaus meru. Ar politikui pavyks toliau išlaikyti reitingus esą priklausys nuo to, to kaip pavyks susitvarkyti „kėdėje, kuri bus ganėtinai karšta“.
„Garantijų jokių nėra, bet manau, kad teigiamas E. Masiulio vertinimas turėtų išsilaikyti vien dėl to, kad jisai neužima jokios valdančiosios pozicijos. O dėl R. Šimašiaus – klausimas, koks pasirodys jo buvimas Vilniaus meru, ar nebus padaryta jokių klaidų“, – prognozavo M. Jastramskis.
A.Šuminas taip pat sutiko, kad Liberalų sąjūdis nuosekliai daug metų ėjo savo elektorato balsų skaičiaus augimo link.
„Tai rodo, kad partija turi nuoseklią kryptį, ilgalaikį planą ir jį sėkmingai vykdo. Vėlgi žiūrint iš praeities perspektyvos ir kalbant apie šios partijos ateitį, manyčiau, ateitis yra pakankamai gera, šviesi ir šita partija iš esmės kaip ir pradeda vyrauti tame dešiniajame flange. Ir vėlgi čia galbūt konservatorių partijai yra apie ką pagalvoti, dėl ko susirūpinti“, -teigė jis.
