Į pareigūnus kunigas kreipėsi pareikšdamas, kad lytiniu nusikaltimu jį apkaltinęs jaunuolis siekia finansiškai pasipelnyti. Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl turto prievartavimo.
Kaip liudytoja byloje vakar apklausta vaikino mama Danutė Černienė tvirtina esanti priblokšta sūnui mestų dvasininko kaltinimų.
„Daugiau nei baisu, jei žmogus nukentėjo, o nusikaltėlis jį dar drįsta duoti į teismą ir reikalauti kompensacijos“, – J.Antanavičiaus įžūlumu piktinosi D.Černienė.
Moteris pripažįsta, kad sūnus iš tiesų kalbėjęs apie moralinės žalos atlyginimą, tačiau nesiekė pasipelnyti – gautus pinigus ketino paaukoti likimo nuskriaustiesiems.
„Žinau, kad iš pradžių jis prašė labai mažai. Bet paskui, kai tyrimą turėję atlikti dvasininkai jį vis žemino, niekino ir vadino nenormaliu, J.Antanavičiui pareiškė: arba, niekše, turėsi man namą parduoti, kur mane prievartavai, arba sumokėti, kaip užsienyje, 6 mln. Lt. Pinigus sūnus norėjo paaukoti vaikų globos namams, ligoninėms. Tą patį jis buvo sakęs ir Panevėžio vyskupui“, – „Sekundei“ pasakojo moteris.
Pasak jos, užsienyje dirbantis ir politikos mokslus studijuojantis vaikinas nuo teisėsaugos nesislapsto ir pasiruošęs apginti savo tiesą. Jis pats paskambinęs tyrėjui ir pranešęs, kad sugrįšiantis į Lietuvą duoti parodymų, kai tik prireiks. Lietuvoje vaikinas planuoja apsilankyti liepos viduryje.
„Jeigu šitaip, sūnus išeis į viešumą ir papasakos visus kankinimo būdus, ką jam darė J.Antanavičius. Jei tokie dalykai vyksta, jam jau nebėra ko slėpti“, – teigė D.Černienė.
Tačiau mama nuogąstauja, kad sūnui gali būti sunku teisėsaugininkas įrodyti, jog prieš kone porą dešimtmečių jį nuskriaudė J.Antanavičius, kurį laiką ėjęs ir Panevėžio pataisos namų kapeliono pareigas.
Sovietmečio šleifas
Teisinėmis priemonėmis gintis ryžęsis J.Antanavičius motyvuoja, kad ir nuteistasis mirti turi teisę į paskutinį žodį.
„Jei nieko nedarysiu, visi galvos, kad esu kaltas“, – mano dvasininkas.
J.Antanavičius neigia nuskriaudęs tuomet 17 metų paauglį. Kaip tikina kunigas, jis netgi fiziškai nebūtų pajėgęs įveikti už save aukštesnį ir daugiau jėgos turintį jaunuolį.
Dvasininkas tvirtina, kad jam kunigiškas pareigas kainavusio seksualinio skandalo šaknys siekia dar sovietinius laikus. Esą už tai, kad nesutiko bendradarbiauti su KGB, saugumo buvo apjuodintas ir sulaukęs pažado už tokį nepaklusnumą riaugėti visą gyvenimą.
„Dabar ir riaugėju“, – gynėsi J.Antanavičius.
Pasak jo, tyrimą dėl lytinio nusikaltimo atlikęs bažnytinis teismas nesugebėjo įsigilinti į visas aplinkybes, nes Bažnyčia neturi kompetentingų ekspertų.
Kunigas svarsto ir galimybę Bažnyčios jam skirtą bausmę – nušalinimą nuo kunigiškų pareigų – apskųsti Šventajam Sostui, nors terminas tam padaryti jau pasibaigęs.
„Mane vyskupas suklaidino. Nežinojau, kad toks trumpas apskundimo laikas“, – teigė J.Antanavičius.
Prieš dvasininką liudijo ne vienas
Tyrėjo taip pat apklaustas Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas nemano, kad J.Antanavičiui šešėlį metusį jaunuolį teisinga kaltinti turto prievartavimu.
„Juk ir teisme žmonės prašo atlyginti moralinę žalą, pavyzdžiui, kai vaikai ligoninėje buvo nuplikyti“, – palygino vyskupas.
Be to, pasak jo, vaikinas oficialiai atlygio nereikalavo – nėra pateikęs nė vieno dokumento su savo parašu, kuriame būtų užsiminęs apie pinigus.
J.Kauneckas pripažįsta pats turėjęs abejonių dėl J.Antanavičiui mestų kaltinimų pagrįstumo, tačiau netrumpai trukęs tyrimas atskleidė, kad dvasininko sutaną iš tiesų sutepusi nuodėmė.
„Aš neskubėjau nieko daryti, ir man buvo kilę abejonių. Bet niekas vienu liudininku nesiremia. Deja, renkant įrodymus prieš J.Antanavičių, atsirado nemažai liudininkų“, – pripažino vyskupas.
Jo tvirtinimu, kai kurie liudytojai pageidavo likti įslaptinti netgi byloje, kad jų patirtis neprasprūstų į viešumą.
Vyskupo teigimu, nušalinimas nuo visų kunigiškų pareigų – švelniausiai bausmė dvasininkui už lytinį nusikaltimą.
„J.Antanavičius galėjo būti išmestas iš kunigų luomo. Bet nebuvo nė vieno liudininko, kuris patyrė skriaudą iki 16 metų, todėl toks nusikaltimas nelaikomas pedofilija ir todėl popiežius J.Antanavičiaus nepašalino“, – aiškino J.Kauneckas.
Vyskupas džiaugiasi bent tuo, kad kilus skandalui daug žmonių stojo palaikyti J.Antanavičiaus. Nemažai atsirado manančiųjų, kad dvasininkui už praeities nuodėmes turi būti atleista.
Tačiau, pasak J.Kaunecko, Bažnyčia užmerkti akių negali – popiežius panaikino senatį dvasininkų lytiniams nusikaltimams.
Bažnyčia, vyskupo teigimu, J.Antanavičiaus nepaliko likimo valiai – kaip ir visiems solidaus amžiaus kunigams jam teikiamas minimalus išlaikymas.
Teisybės ieškojo du dešimtmečius
Ilgai Panevėžio Kristaus Karaliaus katedroje klebonavusį, pastaruosius septynerius metus Upytės Šv. Karolio Baromėjaus bažnyčioje dirbusį, Šv. Juozapo globos namų Panevėžyje įkūrėją monsinjorą Juozapą Antanavičių į seksualinį skandalą įklampino Katalikų bažnyčios hierarchus pasiekęs pasvaliečio skundas.
Apie tai, kad jį, dar paauglį, artimu laikytas dvasininkas pažemino – apsvaigintą išprievartavo ir dar nufilmavo, jaunuolis papasakojo laiškuose Panevėžio vyskupijai ir Šventajam Sostui.
Tik dabar į viešumą iškilusius skandalingus faktus D.Černienė teigė dar prieš 18-iolika metų bandžiusi įrodyti kunigams. Moteris tvirtino mynusi ne vieno dvasininko slenkstį prašydama pagalbos.
D.Černienė pasakoja ketinusi jau tuomet kreiptis į teisėsaugos pareigūnus, tačiau pažįstamo dvasininko buvo perspėta, kad sunaikinusi įkalčius – išskalbusi sūnaus kelnes, neturės kuo įrodyti J.Antanavičiaus kaltės.
Toliau ieškoti teisybės D.Černienė nebesiryžo baimindamiesi, kad skandalingi dalykai gali sugriauti tuomet gimnaziją bebaigiančio sūnaus ateitį.
Apie paauglystėje patirtą skriaudą vaikinas prabilo jau suaugęs ir tapęs savarankišku. Tačiau į jo skundą dvasininkija sureagavo tik tuomet, kai Panevėžio vyskupu buvo paskirtas J.Kauneckas.