„Ne­įsi­vaiz­duo­ju, kad man jau šim­tas me­tų. Ir links­mai, ir liūd­nai gy­ve­nau, bet me­tai vie­no­dai grei­tai pra­skrie­jo“, – su jau­du­lio aša­ra aky­se to­kiais žo­džiais vieš­nias sa­vo gim­ta­die­nio ry­tą pa­si­ti­ko Emi­li­ja Sta­šie­nė. Ir jei ne ta mis­ti­nė da­ta – 1913 me­tų bir­že­lio 13 die­na, įra­šy­ta jos as­mens do­ku­men­tuo­se, tik­rai ne­pa­ti­kė­tum, kad pa­šne­ko­vė jau įko­pė į an­trą šim­tu­ką. Me­tai Emi­li­jai ne­iš­dil­dė vei­do skais­tu­mo, akių švy­tė­ji­mo, rū­pes­čio dėl ar­ti­mų­jų ir švie­saus pro­to.
© Shutterstock nuotr.

Ant­rą­kart ne­iš­te­kė­jo, nes ne­no­rė­jo

Sen­jo­ra Emi­li­ja sa­ko iš pen­kių se­se­rų bu­vu­si vi­du­ri­nė, o da­bar li­ku­si vie­nin­te­lė. Jau­niau­sio­ji prieš ke­le­rius me­tus mi­rė. Į jos pa­svei­kin­ti at­vy­ku­sių vieš­nių iš val­džios rū­mų ir ins­ti­tu­ci­jos, ku­ri mo­ka pen­si­jas, pa­si­do­mė­ji­mą, ko­kia ta il­ga­am­žiš­ku­mo pa­slap­tis, ati­ta­rė: „Rei­kia ge­rą šei­mą tu­rė­ti, kad il­gai gy­ven­tum.“ Tal­ki­na­mi duk­ros Da­lios, ku­rios iš­puo­se­lė­tuo­se na­muo­se ant Ne­mu­no kran­to ji da­bar gy­ve­na, su­si­pa­žįs­ta­me su šim­ta­me­tės gy­ve­ni­mu.

Vai­kys­tė, jau­nys­tė ir dar­bin­giau­si me­tai pra­bė­go Ska­piš­kio apy­lin­kė­se, Ku­piš­kio ra­jo­ne. Tė­ve­liai val­dė apie 30 hek­ta­rų že­mės, tad ke­tu­rias duk­ras į moks­lus iš­lei­do, o Emi­liu­tę prie ūkio pa­li­ko. Ji ir šian­dien mums pa­ti­ki­no, kad la­bai my­lė­jo že­mę, dar­žus ir sa­vo Pet­rą, iš gre­ti­mo kai­mo į už­ku­rius at­ėju­sį. Su­si­tuo­kė juo­du ka­ro iš­va­ka­rė­se. Is­to­ri­niai įvy­kiai, krė­tę Eu­ro­pą, iki ka­ro pra­džios ne­už­ka­bi­no jau­nos Sta­šių šei­mos, bet po­ka­riu už per­skai­ty­tą an­ti­ta­ry­bi­nį laik­raš­tu­ką Pet­ras bu­vo su­im­tas.

Ke­le­tą mė­ne­sių iš­ka­lė­jęs Lie­tu­vo­je, iš­vež­tas į la­ge­rį Ko­mi­jo­je tar­dy­mui ir pa­leis­tas po 9 mė­ne­sių. Šei­ma po to­kio įvy­kio bai­mi­no­si pa­si­lik­ti tė­viš­kė­je, pra­si­dė­jus trė­mi­mams pa­li­ko ūkį ir bė­go, apie 1947-uo­sius ap­si­gy­ve­no Kau­ne. Sun­ku bu­vo ne­tu­rint lė­šų mies­te iš­gy­ven­ti, per­si­kė­lė į Kaz­lų Rū­dą, kur gy­ve­no Emi­li­jos se­suo. Pra­džio­je glau­dė­si jos na­muo­se, vė­liau ga­vo bu­tą be pa­to­gu­mų, ku­ria­me gy­ve­no iki se­nat­vės. Tik li­ki­mas Pet­rą la­bai anks­ti iš­si­ve­dė.

„Se­niai naš­lau­ja­me abi. Nei ma­no vy­ras, nei tė­ve­lis pen­kias­de­šimt­me­čių ne­su­lau­kė. Aš naš­lė ta­pau 48-erių, o ma­ma – dar jau­nes­nė. Ji dėl ma­nęs ne­iš­te­kė­jo an­trą kar­tą, nors be­si­per­šan­čių­jų ir bu­vo, o aš – dėl jos“, – šį Da­lios tei­gi­nį už­dangs­to šyp­se­na, pa­lik­da­ma vie­tos pa­mąs­ty­mams.

Ju­bi­lia­tė Emi­li­ja iš­sa­ko sa­vus pa­mąs­ty­mus: „Ne­iš­te­kė­jau, nes ne­no­rė­jau. My­lė­jau sa­vo vy­rą, ku­ris man bu­vo la­bai ge­ras. Da­bar nei vy­ro, nei Kaz­lų Rū­dos ne­sap­nuo­ju, nors gal­vo­ju apie tai ir mel­džiuo­si. Ap­skri­tai da­bar la­bai re­tai sap­nuo­ju.“

Rū­pes­tin­gu­mas ne­ap­lei­do

„Vie­nin­te­lė pas tė­ve­lius bu­vau. Aš taip pat tu­riu vien­tur­tį sū­nų Gin­ta­rą, vi­si džiau­gia­mės vie­nin­te­liu vai­kai­čiu Ma­tu.

Ma­my­tė jau bu­vo naš­lė, bet į il­gas me­di­ci­nos stu­di­jas ma­ne iš­lei­do. Daug dir­bo, kad ga­lė­čiau stu­di­juo­ti. Bai­gu­si moks­lus ga­vau dar­bo pa­sky­ri­mą į Mar­cin­ko­nis, ku­rių am­bu­la­to­ri­jo­je dir­bo la­bai ben­druo­me­niš­kas me­di­ci­nos dar­buo­to­jų ko­lek­ty­vas. Te­ko va­ži­nė­ti ir į Mer­ki­nę. Nors jau pa­ti už­si­dir­bau, me­nu, kai ma­ma iš Kaz­lų Rū­dos man at­ve­žė rū­pes­tin­gai su­vy­nio­tą (kad pa­ke­liui ne­iš­ir­tų) ki­li­mą. Ki­tą kar­tą at­vil­ko ki­bi­rą rau­gin­tų ko­pūs­tų. Tie­sio­gi­nio ke­lio ne­bu­vo, va­žiuo­da­vo trau­ki­niu į Kau­ną, iš jo – į Va­rė­ną, ta­da – į Mar­cin­ko­nis. Steng­da­vo­si at­vyk­ti ru­de­nį, kad ke­lias die­nas pa­vie­šė­tų, ba­ra­vy­kų pri­si­rink­tų.

Ma­ma mė­go ben­drau­ti, pui­kiai ga­mi­no, mez­gė. Jos fir­mi­nio „Na­pa­le­o­no“ re­cep­tą esu iš­sau­go­ju­si iki da­bar. Ma­ma jį kep­da­vo su sva­rai­niais ar­ba rau­do­nų­jų ser­ben­tų uo­gie­ne, bū­ti­nai Ka­lė­doms ir Ve­ly­koms. Iš jos ir aš iš­mo­kau lakš­tus šiam tor­tui iš­si­kep­ti. Ma­ma ir ge­rą duo­nos gi­rą ga­mi­no.

Ji la­bai pa­do­riai gy­ve­no ir sten­gė­si sau­go­ti ma­ne, kad do­rai gy­ven­čiau, ne­nu­klys­čiau“, – me­na duk­ra.

Ji at­vi­rai sa­ko ne­įsi­vaiz­duo­jan­ti gy­ve­ni­mo be ma­mos, ku­riai at­si­kraus­čius už­lei­do ge­riau­sią, švie­siau­sią kam­ba­rį, iš ku­rio bal­ko­no at­si­ve­ria vaiz­das į Ne­mu­ną ir pa­čios iš­puo­se­lė­tus gė­ly­nus, prieš ke­le­rius me­tus čia pat, tik už tvo­ros, mies­to val­džios įreng­tą dvi­ra­čių ta­ką.

Sen­jo­ra Emi­li­ja ry­tais li­ta­ni­ją pa­skai­to, ro­ži­nį su­kal­ba, su­val­go duk­ters pa­ga­min­tus pus­ry­čius už­si­ger­da­ma bal­ta ka­va. Ta­da pa­žiū­ri te­le­vi­zi­jos lai­dų, su vaikš­ty­ne dar pa­vaikš­to po erd­vius na­mus. Vi­są gy­ve­ni­mą rū­pes­tin­gu­mas jos ne­ap­lei­do. Ir gar­baus am­žiaus su­lau­ku­si ji daž­nai duk­ros pa­si­tei­rau­ja, ar du­rys už­ra­kin­tos, du­jos už­suk­tos, vis ra­gi­na ją ei­ti pail­sė­ti. Pa­ste­bi kiek­vie­ną nau­ją šios dra­bu­žį. Jai no­ri­si, kad vis­kas pa­do­riai bū­tų. O mes, Da­lios pa­so­din­tos prie gim­ta­die­nio vai­šių sta­lo, vis gir­dė­jo­me ra­gi­ni­mą siek­ti vai­šių.

Mi­šias au­ko­jo na­mie

Gra­žių žo­džių apie ma­mą ir duk­rą iš­gir­do­me ir iš kai­my­nų, bu­vu­sių ir esa­mų. Tik ge­rų at­si­lie­pi­mų iš­sa­kė ir vai­kai­tis Gin­ta­ras, ku­ris, kaip ir Emi­li­jos duk­ra, pa­si­rin­kęs me­di­ko spe­cia­ly­bę dir­ba Vil­niu­je.

„Vai­kys­tė­je daž­nai vie­šė­da­vau pas mo­čiu­tę, daug va­sa­rų pra­bė­go Kaz­lų Rū­do­je. Ji bu­vo ūki­nin­kai­tė, tvir­to cha­rak­te­rio, kul­tū­rin­gu­mo ir są­ži­nin­gu­mo pa­vyz­dys. Me­nu, kar­tą abu ėjo­me į par­duo­tu­vę, iki ku­rios ge­ras pus­va­lan­dis ke­lio. Grįž­tant su pir­ki­niais pu­siau­ke­lė­je ji pa­ste­bė­jo, kad par­da­vė­ja jai at­skai­čia­vo 40 ka­pei­kų dau­giau. Su­grį­žo­me jų ati­duo­ti. Bu­vau ne­di­de­lis ir tas ke­lias man bu­vo toks il­gas, bet at­ne­šė su­pra­ti­mą, kad ne­ga­li­ma pa­si­lik­ti to, kas tau ne­pri­klau­so“, – šian­dien tei­gia sa­vo sū­nų jau už­au­gi­nęs vai­kai­tis Gin­ta­ras.

Gim­ta­die­nio va­ka­ras šim­ta­me­tei Emi­li­jai do­va­no­jo daug emo­ci­jų ir iš­gy­ve­ni­mų. Šv. Ka­zi­mie­ro baž­ny­čios dva­si­nin­kai mi­šias, skir­tas jos gar­bin­gai su­kak­čiai, au­ko­jo duk­ros na­muo­se.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Apie prezidento postą svajojusiam J. Petraičiui – ypatinga žinia iš teismo (27)

Prieštaringai vertinamas Australijoje gimęs milijonierius, kolekcininkas, 2002 m. Lietuvos...

Kita augančių algų pusė visai nedžiugina (126)

Lietuvos gyventojų emigracija – itin neigiamas reiškinys, turėjęs tik vieną teigiamą pusę –...

Vokietijoje per išpuolį subadyti du žmonės, vienas jų mirė (2)

Vokietijos vakariniame Vupertalio mieste du žmonės penktadienį buvo subadyti, vienas jų –...

A. Tapinas apie mokytojų padėtį: jei taip, tai emigruočiau (221)

Vienas įtakingiausių Lietuvos žurnalistų Andrius Tapinas prisipažįsta, kad jei uždirbtų 400...

Incidentas Suomijoje: į ligoninę išvežti aštuoni žmonės atnaujinta (183)

Suomijos pietvakariniame Turku mieste penktadienį buvo subadyta keletas žmonių, o mažiausiai...

Karklė apgulta. Stop juostos, užkardos ir palaidi šunys (18)

Karklės gyventojai, kurie neišvyko iš kaimo prasidėjus festivaliui „Karklė live music beach...

Gyvai / Neįprastos kontrolinės rungtynės be žiūrovų: Lietuva – Rumunija (4)

Europos krepšinio čempionatui besiruošianti Lietuvos rinktinė penktadienį pradeda kovas...

Atrodo paprasta, bet daugelis lietuvių nežino atsakymo į šį klausimą apie Europos Parlamentą (3)

Nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą praėjo 13 metų, tačiau ne visi Lietuvos gyventojai...

Slaptas policijos reidas: už posūkio nerodymą gresia teisių atėmimas (93)

Penktadienį popiet, važiuojant nuo Varnių tilto, link Utenos g. viaduko, Kauno policija vykdė...

Nuotraukose niekuomet nesišypsanti B. Hadid tam turi keistą priežastį (3)

Supermodelį Bellą Hadid fotografai dažniausiai užfiksuoja rimtą ar net griežtą, o gerbėjai...