Biochemikas nesutinka atlaisvinti valstybinės žemės
Birutės gatvėje esantį kotedžą supa puiki aplinka: šalia teka Neris, perėjus pėsčiųjų tiltą patenki į Vingio parką, greta nėra judrių miesto gatvių. Žalumos šioje vietoje tikrai netrūksta, tačiau kotedžo gyventojams to negana. Jie nusprendė užimti šalia savo namo esančią valstybinę žemę. Tiesa, jau ne dabartiniai savininkai priėmė tokį sprendimą, bet buvusieji.
Į vietą atvykę žurnalistai surado medines tvoras ir želdinius, kurie trukdo patekti ten, kur galėtų lankytis visi.
DELFI susisiekus su Nacionaline žemės tarnyba, jos darbuotojai sakė, kad situacija jiems gerai žinoma. Ir pareigūnai šią vietą lanko jau seniai. Jie nustatė, kad į valstybinę žemę patekti trukdo nelegaliai pastatytos tvoros.
O šiuo metu su Lietuvos biochemiku, profesoriumi, Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto tarybos pirmininku V. Šikšniu pareigūnai susitikinėja teismo posėdžiuose, kuris ten bando apginti tvorą valstybinėje žemėje.
„Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2014-10-06 atliko valstybinės žemės naudojimo kontrolę šalia žemės sklypo, esančio Birutės g. 38C. Patikrinimo metu buvo surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas, kuriame užfiksuota, kad valstybinėje žemėje pastatyta tvora, kuri užima apie 307 kv. m valstybinės žemės, kuris buvo pateiktas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai. Ji pateikė teismui ieškinį, prašydama teismo įpareigoti V. Šikšnių savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, tai yra nugriauti valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo Birutės g. 38C pastatytą medinių elementų tvorą bei sutvarkyti statybvietę; teismo sprendime nurodyti, kad atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę nugriauti valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo Birutės g. 38C pastatytą medinių elementų tvorą ir sutvarkyti statybvietę pats, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje sustabdė šią bylą“, - taip situaciją pakomentavo NŽT Vilniaus miesto skyriaus vyriausioji specialistė Reda Grikšaitė.
Kaimynas reikalavimus įvykdė
Verta paminėti ir tai, kad NŽT priekaištų turėjo ne tik V. Šikšniui, bet ir kitam kotedžo gyventojui Karoliui Šiaudkuliui. Tiesa, Registrų centro duomenimis, šio asmens tarp kotedžo bedrasavninkų jau nėra. DELFI išsiaiškino, kad K. Šiaudkulis yra pakuočių tvarkymo organizacijos VšĮ „Gamtos ateitis" direktorius.
NŽT pareigūnai 2014 metų spalį Birutės g. 38A atliko patikrinimą. Jo metu nustatyta, kad valstybinėje žemėje pastatyta tvora, užimanti maždaug 59 kvadratinius metrus valstybinės žemės. Apie tai buvo informuota Statybų inspekcija.
„Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pateikė teismui ieškinį, prašydama įpareigoti K. Šiaudkulį savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, tai yra nugriauti valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo Birutės g. 38A pastatytą medinių elementų tvorą bei sutvarkyti statybvietę; teismo sprendime nurodyti, kad atsakovui K. Šiaudkuliui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę nugriauti valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo Birutės g. 38A pastatytą medinių elementų tvorą ir sutvarkyti statybvietę pats, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo“, - DELFI informavo R. Grikšaitė.
Vilniaus miesto apylinkės teismas ieškinį tenkino. R. Grikšaitė teigė, kad tuomet K. Šiaudkuliui buvo nustatytas šešių mėnesių terminas gauti statybą leidžiantį dokumentą, o jo negavus ir nepateikus VTPSI, įpareigojo K. Šiaudkulį per tris mėnesius savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti valstybinėje žemėje stovinčią tvorą.
„Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2017-03-30 pakartotinai atliko žemės naudojimo valstybinę kontrolę, kurios metu buvo surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas. Žemės naudojimo tvarkos pažeidimų nenustatyta“, - teigė R. Grikšaitė.
Kreipėsi į teismą
VTPSI atstovė Toma Kondrotaitė savo ruožtu detalizavo teisminius procesus, kuriuose dalyvauja valstybinės žemės iki šiol neatlaisvinęs V. Šikšnys.
Kaip paaiškėjo, V. Šikšnys siekė, kad būtų leista išsipirkti žemę, kurią jis galimai yra užsitvėręs. Tačiau NŽT nematė pagrindo, kodėl tai reikėtų padaryti. Dabar jos sprendimas yra apskųstas teismui.
„Dėl Birutės g. 38C ir 38D (vienas žemės sklypas) inspekcija 2015-10-29 kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui dėl savavališkos statybos padarinių valstybinėje žemėje prie žemės sklypo, adresu Birutės g. 38C, pašalinimo. Minėto ieškinio pagrindu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla. Ši civilinė byla neišnagrinėta, jos nagrinėjimas yra sustabdytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-25 nutartimi. Kadangi Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla pagal pareiškėjo skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai dėl sprendimo, kuriuo nepritarta teikimui įtvirtinti įsiterpusį žemės sklypą, leidžiant jį išsipirkti“, - DELFI paaiškino T. Kondrotaitė.
Tačiau Statybų inspekcija, kaip ir NŽT, nustatė, kad Birutės g. 38A ir 38B (vienas žemės sklypas) teismo sprendimas įvykdytas ir valstybinė žemė jau yra atlaisvinta. „Tvora, 14,91 m ilgio ir 1,7 m aukščio, buvusi valstybinėje žemėje, prie žemės sklypo Birutės g. 38A, Vilniuje, nugriauta, teritorija sutvarkyta“, - aiškino T. Kondrotaitė.
Kaltina buvusį savininką
K. Šiaudkulis sutiko DELFI pakomentuoti situaciją. Jis teigė, kad žemė jau yra atlaisvinta. „Jau seniai ji atlaisvinta, prieš keletą metų. Tuo metu, kai buvo nurodyta ją atlaisvinti, tada ir atlaisvinau. Koks sprendimas buvo priimtas Statybų inspekcijos, taip ir buvo padaryta“, – aiškina jis.
Prisimindamas anksčiau susiklosčiusią situaciją, K. Šiaudkulis patikslino, jog įsigijus žemės sklypą jam nepriklausanti teritorija jau buvo aptverta.
„Tiesiog kažkas tada parašė skundą. Buvau įpareigotas išspręsti šią problemą ir nedelsiant tai pradėjau daryti. Iš tikrųjų iškart stengiausi atsijungti man nepriklausančią žemę, tačiau užstrigo darbai su NŽT. Viskas dėl to labai užsitempė ir tiesiog nenorėjom ilgai bylinėtis, prašinėti, kad atidėtų mums tą sprendimą. Galų gale žemė buvo atlaisvinta“, – tikina pašnekovas.
Kad tvorą valstybinėje žemėje pastatė buvę savininkas, DELFI teigė ir V. Šikšnys. Taip pat jis patvirtino siekęs šią žemę išsipirkti. „2011 m. kartu su žmona įsigijome kotedžą Birutės gatvėje. Bendrasavininkio teisėmis mums priklauso ir šalia kotedžo esantis žemės sklypas. Šalia mūsų esantis valstybinės žemės sklypas buvusių kotedžo savininkų buvo aptvertas tvora, kuri mums nepriklauso. Kadangi aptvertas valstybinės žemės sklypas mums nepriklauso, prieš keletą metų kartu su mūsų žemės sklypo bendrasavininkais mes kreipėmės į Vilniaus miesto savivaldybę dėl besiribojančio sklypo išsipirkimo ir gavome Vilniaus miesto žemės ūkio tarnybos sutikimą išsipirkti besiribojantį sklypą, bet NŽT dėl abejotinų argumentų Vilniaus miesto žemės ūkio tarybos sprendimo nepatvirtino. Dėl tokio NŽT sprendimo mes kreipėmės į teismą, šis ginčas toliau nagrinėjamas teisme, ir mes laukiame teismo sprendimo, kurį vykdysime", - laiške redakcijai atsakė V. Šikšnys.
Kaip bebūtų, panašu, kad Nacionalinei žemės tarnybai reikės dar kartą aplankyti šią teritoriją, nes čia nuvykę DELFI žurnalistai rado visai kitą situaciją nei kalba institucijų atstovai. Teritoriją juosia tankiai susodinti dekoratyviniai želdiniai, per kuriuos prasibrauti į valstybinę žemę yra labai sudėtinga, o galbūt net ir visai neįmanoma.
Žinote nelegalių ir savavališkų statybų atvejų Lietuvos parkuose, draustiniuose, valstybinėje žemėje arba tada, kai statybos prasidėjo be leidimų, taip pat įtartinų žemės užgrobimo atvejų bei sandorių? Kviečiame informacija pasidalinti su portalu GRYNAS.lt. Garantuojame šaltinių konfidencialumą. Rašykite laiškus elektroniniu paštu tomas.janonis@delfi.lt.
