„Padarysiu viską, kad mano sūnui gyvybę atėmęs vairuotojas pagaliau būtų nustatytas ir sulauktų pelnytos bausmės. Ir visai nesvarbu, kiek laiko, jėgų ir išgyvenimų man tai kainuos“, − tvirtai ir užtikrintai sako per kraupią avariją sūnaus Eimanto netekęs kaunietis Šarūnas Motiejaitis.

Jo šeimos gyvenimas aukštyn kojomis apsivertė žvarbų 2014 metų sausio 30-osios vakarą. Didmenine prekyba užsiimančioje įmonėje pirkimo direktoriumi dirbantis vyras net nenutuokė, kad teks ne tik išgyventi sūnaus netektį, bet ir pačiam imtis neeilinės misijos – narplioti itin painią kriminalinę istoriją.

Susidūrus su aplaidžiu teisėsaugininkų darbu, kauniečiui pavyko pasiekti itin reikšmingos pergalės – prokuroras paprašė teismo leisti atlikti papildomus procesinius veiksmus.

Gal netrukus paaiškės, kad prieš teismą dėl mirtinos avarijos stojo ne tas žmogus? Ar pavyks nustatyti, kas gi iš tiesų kaltas dėl jauno vaikino gyvybę nusinešusios tragedijos.

Mirtimi paženklinta sankryža

Karaliaus Mindaugo prospekte, M.K.Čiurlionio tilto papėdėje, dėmesį patraukia gėlių krepšelis, degančios žvakės. Šioje vietoje lemtingą 2014 metų sausio 30-osios vakarą užgeso Š.Motiejaičio sūnus, 22 metų Eimanto gyvybė.

Nuo Žemųjų Šančių rajono „Akropolio“ link dideliu greičiu skriejęs juodos spalvos automobilis „Mercedes-Benz E280“ rėžėsi į „Opel Astra“, kuris tada suko kairėn.

Labai stiprus šoninis smūgis nusviedė „Opel“ apie 30 metrų. Stipriai sumaitotas, metalo laužo krūva virtęs automobilis slydo asfaltu, užšoko ant aukšto šaligatvio borto, vėliau − žaliosios vejos, kur pagaliau sustojo. Iškart žuvo keleivio vietoje sėdėjęs E.Motiejaitis.

Automobilį vairavusi artima jo draugė Greta Labanauskaitė (24 m.) patyrė ypač sunkių sužalojimų ir tik dėl kruopštaus medikų darbo liko gyva. Jaunai kaunietei teko iškęsti sudėtingas operacijas, o atsigavus po jų – žinią apie draugo žūtį.

Su Greta Eimantas draugavo šešerius metus. Jų draugystei netrukdė ir didelis atstumas: vaikinas studijavo Didžiojoje Britanijoje, baigęs mokslus sugrįžo į Lietuvą ir čia kūrė ateities planus.

Pradžioje kaltino merginą

Nelaimės vietoje dirbę policijos pareigūnai teigė, kad kalta „Opel“ vairuotoja, sukusi kairėn ir nepraleidusi tiesiai vykusio „Mercedes-Benz“.

Bet praėjus savaitei po tragiškos, jo sūnaus gyvybę atėmusios, avarijos Š.Motiejaičiui pavyko išsiaiškinti šokiruojantį faktą, apvertusį aukštyn kojomis visą bylos eigą. Kaunietis pastebėjo visai šalia tragiškos avarijos vietos esančio geležinkelio tilto prieigas stebinčias vaizdo kameras. Nors jis neturėjo teisės susipažinti su įrašais, tik po kurio laiko, padedant advokatams, šis leidimas buvo duotas. Gedintis tėvas nustėro − jam pavyko išsiaiškinti labai svarbią detalę.

Atlikdami tyrimą pareigūnai nustatė, kad prie „Mercedes“ vairo sėdėjo 23 metų kaunietis Darius Vilūnas – vėliau būtent jam buvo pareikšti kaltinimai sukėlus mirtiną avariją.

Vos aštuonias klases baigęs kaunietis jau anksčiau turėjo reikalų su teisėsauga. Jis buvo nubaustas pinigine bauda už šaltojo ginklo laikymą. Niekur nedirbančio D.Vilūno automobilyje buvo rastos beisbolo ir teleskopinė lazdos.

Tačiau esminis klausimas, ar D.Vilūnas iš tiesų sėdėjo prie „Mercedes-Benz“ vairo, ar tik prisiima kažkieno kaltę, nagrinėjamas tik dabar.

Devyni mėnesiai nežinios

Iškart po sūnaus laidotuvių Š.Motiejaitis atvyko pas tyrimą atliekančius pareigūnus.

„Man buvo ne vis vien, kaip tiriama sūnaus gyvybę nusinešusios avarijos byla. Nesuprantu, kaip „Opelis“ po avarijos galėjo atsidurti toje vietoje. Manau, kad turėtų būti ištirti avarijoje dalyvavę automobiliai. Esu pasiruošęs padėti, jei reiks, savo lėšomis galiu apmokėti brangiai kainuojančias papildomas ekspertizes“, − sakė Š.Motiejaitis.

Tyrėjai pažadėjo tėvui, kad automobiliai kelių savaičių bėgyje bus ištirti, o jei Š.Motiejaitis pageidaus papildomų ekspertizių, automobiliai bus saugomi policijos aikštelėje, ir šias ekspertizes bus galima atlikti. Bet kitą dieną po jo pokalbio su tyrėjais Š.Motiejaitis sužinojo, kad automobilis „Mercedes“ netirtas ir iš policijos aikštelės perduotas saugoti jo savininkams – Arūno Stiklioraičio šeimai.

„Nuojauta kuždėjo, kad čia kažkas ne taip, norima nuslėpti kažką svarbaus bei esminio“, − sakė Š.Motiejaitis.

Nerimą dar labiau sustiprino netektį išgyvenusį tėvą šokiravęs prokurorų sprendimas. Jie kauniečiui uždraudė susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga.

Devynis mėnesius, kol truko pareigūnų tyrimas, žuvusiojo vaikino tėvai buvo palikti visiškoje nežinioje. Jiems niekas nesakė, ką išsiaiškino pareigūnai, kokia linkme krypsta jauno vaikino gyvybę nusinešusios avarijos aplinkybių tyrimas.
Policijos tyrėjai patarė – verta ieškoti avarijos liudininkų. Žuvusiojo vaikino artimieji iškart po tragiškos avarijos per socialinius tinklus pradėjo ieškoti liudininkų. Ir jie atsiliepė. Tik šiomis dienomis aiškėja, kad šių žmonių parodymai gali aukštyn kojomis apversti visą bylos eigą.

Liudininkų parodymai – skiriasi iš esmės

Avarijos vietoje pildydami dokumentus policijos pareigūnai savo protokole nurodė vienintelę avarijos liudininkę − Eglę K. Bet praėjusius kelioms dienoms po tragedijos pas policijos tyrėjus atėjo trys „Mercedes“ vairuotojo draugai ir, prisistatę liudininkais, papasakojo savo versiją apie žmogaus gyvybę nusinešusią nelaimę. Pasak jų „Mercedes“ važiavo apie 60−70 kilometrų per valandą greičiu ir atsitrenkė į netikėtai jų kelyje atsiradusią „Opel Astra“. Pagal Eglės K. parodymus, automobilis „Mercedes“ miesto centre skriejo didžiuliu greičiu, ir ji pati išvengė susidūrimo tik todėl, kad, išgirdusi atskriejančio automobilio variklio riaumojimą, išsigando ir stabtelėjo prie pavojingos sankryžos.

Nors patyrusiems tyrėjams turėjo užkliūti, kad šitaip sumaitoti ir beveik 30 metrų nuo susidūrimo vietos nublokšti „Opelį“, važiuojant 60 kilometrų per valandą, praktiškai neįmanoma, tiriant nebuvo ieškoma kitų, nepriklausomų liudininkų, nebuvo ištirtas automobilis „Mercedes“. Tik po penkis mėnesius trukusios nuodugnios ekspertizės Lietuvos Teismo ekspertizės centro specialistai įvardino tikrąjį „Mercedes“ greitį − 108 kilometrus per valandą.

Vykdydami ikiteisminį tyrimą pareigūnai neklausė vienintelės policijos pareigūnų įvykio vietoje užregistruotos liudininkės Eglės K., ar ji įsiminė „Mercedes“ vairuotoją, neprašė atpažinti A.Stiklioraičio ir D.Vilūno, netgi nepasidomėjo, kiek asmenų ji matė išlipant iš „Mercedes“ automobilio po avarijos. Šios aplinkybės tampa itin reikšmingos dabar, kylant vis daugiau abejonių, kad dėl mirtinos avarijos teisiamas ne tas žmogus.

Skriejo milžinišku greičiu

Po devynių mėnesių tyrimo perdavus bylą Kauno apylinkės teismui, gavęs leidimą susipažinti su bylos medžiaga, kaunietis nustėro. Byloje jis rado daugiau klausimų nei atsakymų.
Bylos duomenimis, nuo Šančių rajono dviem automobiliais link „Akropolio“ važiavo būrys draugų.

Jų teigimu, „Mercedes-Benz“ vairavo D.Vilūnas. Šalia vairuotojo, priekinėje keleivio sėdynėje, buvo įsitaisęs šio draugas, 28 metų Arūnas Stiklioraitis, kurio šeimai ir priklausė automobilis.

Pasak policijos tyrėjų, paskui „Mercedes-Benz“ kiek atsilikęs vyko kitas, merginos vairuotas automobilis. Kartu su ja važiavo ir vaikinas. Šių žmonių parodymai, užfiksuoti byloje, iki šiol kelia labai rimtų abejonių.

Ar gali būti, kad šie liudininkai iš viso nematė avarijos, o parodymus davė, nuo gresiančios atsakomybės gelbėdami tikrąjį kaltininką?
Š.Motiejaitis įdėmiai peržiūrėjo prie tragedijos vietos įrengtos „Lietuvos geležinkelių“ vaizdo kameros įrašą. Nors kamera susidūrimo vietos neaprėpia, joje aiškiai matyti, kaip link avarijos vietos milžinišku greičiu skrieja juodos spalvos automobilis. Po akimirkos, galbūt vairuotojui pastebėjus sankryžoje manevrą atliekantį „Opelį“, įsijungia automobilio „stop“ žibintai.

„Jokio kito automobilio vaizdo kameros neužfiksavo, nors liudininkais užregistruoti teisiamojo draugai teigė vykę iš paskos 20 metrų atsilikdami nuo „Mercedes-Benz“. Šis neatitikimas − tik vienas iš daugelio, kurie krito į akį vartant bylą“, − stebėjosi Š.Motiejaitis.

Analizuodamas vaizdo įrašą kaunietis išsiaiškino, kad jo sūnų pražudęs „Mercedes“, kelio atkarpoje, kur leidžiama važiuoti ne greičiau kaip 50 kilometrų per valandą, skriejo apie 155 kilometrų per valandą greičiu. Vaizdo įraše pagal stabdžių žibintų įsijungimo momentą matoma, kad, pamatęs sankryžoje posūkio manevrą atliekantį „Opelį“, „Mercedes“ vairuotojas stabdė daugiau nei 60 metrų.

Remdamiesi fizikos formulėmis, nepriklausomi specialistai suskaičiavo, kad po tokio stabdymo pradinis atlekiančio „Mercedes“ greitis turėjo sumažėti iki 108 kilometrų per valandą. Būtent toks per susidūrimą buvęs „Mercedes“ greitis įvardintas ir Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertų išvadoje, gautoje sumodeliavus susidūrimą visoje Europoje naudojama specialia kompiuterine programa.

Prisiima svetimą kaltę?

Kauniečiui kilo dar daugiau abejonių, ar teismui nagrinėti perduotoje byloje kaltinimas pareikštas tam žmogui, kuris per tragediją sėdėjo prie „Mercedes-Benz“ vairo.
Kaltinamasis D.Vilūnas tikino, kad šalia jo, ant priekinės keleivio sėdynės, buvo įsitaisęs A.Stiklioraitis.

Jeigu tai buvo iš tiesų, kodėl po mirtino smūgio į „Opelį“ suveikė tik vairuotojo pusėje sumontuotos oro pagalvės, bet nesuveikė esančios keleivio pusėje? Jeigu iš tiesų keleivis sėdėjo automobilyje, nesuveikus pagalvėms, jis neabejotinai būtų patyręs sunkių sužalojimų, tačiau po nelaimės liko sveikut sveikutėlis.

Š.Motiejaitis išsiaiškino – automobilių sėdynėse sumontuoti davikliai fiksuoja, ar ant jų sėdi žmogus. Jei sėdynė tuščia, patyrus avariją, oro pagalvės ir saugos diržų mechanizmai toje pusėje nesuveikia.

„Todėl man kyla pagrįstų abejonių – ar „Mercedes-Benz“ kartu su vairuotoju iš tiesų vyko keleivis? Jeigu jis ten buvo, kaip teigiama bylos medžiagoje, kodėl po smūgio jo pusėje neiššovė pagalvė?“ − svarstė Š.Motiejaitis.

Kaunietis užsakė teismo medicinos ekspertizę ir specialisto klausė, kokių sužalojimų per tokią avariją gali patirti žmogus. Gautas konkretus atsakymas, kad net ir segint saugos diržą, po smūgio ant kūno neišvengiamai lieka jo žymė. Jeigu saugos diržas nesegimas, o pagalvės taip pat nesuveikia, – po smūgio į kitą automobilį atsitrenkiant 108 kilometrų per valandą greičiu išgyventi šansų nelieka.

Veikiamas inercinės jėgos žmogus visu kūnu trenkiasi į priekinį stiklą, patiria itin sunkių traumų.

Liudininkai tikina − vairavo kitas žmogus

Kas ir kodėl stengiasi, kad ši istorija liktų neįminta? Kodėl siekiama padaryti viską, kad atrodytų, jog „Mercedes-Benz“ vairavo D.Vilūnas?

Bylą nagrinėjant teisme, net keturi liudininkai patvirtino, kad „Mercedes“ vairavo tikrai ne D.Vilūnas, o kitas žmogus. Jie pasakojo prie „Mercedes“ matę tik vairuotoją, bet nematė keleivio.

Kai kurie iš šių liudininkų iškart po tragiškos avarijos skambino pagalbos telefonu 112, ir jų pokalbių įrašai, kuriuos Š.Motiejaitis per savo advokatus gavo iš Bendrojo pagalbos centro, neabejotinai patvirtina šių liudininkų patikimumą.

Įvairių minčių kelia iškalbinga detalė − nė vienas iš liudininkais byloje apklaustų „Mercedes“ vairuotojo draugų pagalbos telefonu 112 neskambino.

Natūraliai kyla klausimas: jeigu pagalbos telefonu 112 skambinę liudininkai kalba tai, kas iš tiesų vyko, kieno kaltę galbūt bando prisiimti garsios Kauno advokatės ginamas jaunas vaikinas?

Vairuotojas skambino draugams?

Atsakymo verta ieškoti A.Stiklioraičio asmenybėje ir tamsioje jo praeityje. Puse lūpų kalbama, kad prie vairo lemtingą vakarą sėdėjo būtent jis, o į nelaimės vietą D.Vilūną pasikvietė jau įvykus tragedijai.

Per teismo posėdį pats A.Stiklioraitis, atsakydamas į teisėjos klausimą, patvirtino, kad tragiškos avarijos dieną jis neturėjo vairuotojo pažymėjimo, kuris buvo atimtas už prieš tai padarytus pažeidimus.

Net trys teisme apklausti avarijos liudininkai teigė girdėję, kad tuoj pat po avarijos iš automobilio „Mercedes-Benz“ išlipęs vairuotojas skambino telefonu ir kvietė savo draugus kuo skubiau atvykti į nelaimės vietą sakydamas, jog jis neturi vairuotojo pažymėjimo.

Ar gali būti, kad vienas jų prisiėmė svetimą kaltę?

Praleido progą nustatyti tiesą

„Byloje parašyta, kad keleivis buvo prisisegęs saugos diržą. Kodėl nebuvo tiriama, ar jis patyrė specifinių sužalojimų, juk automobilio greitis susiduriant buvo didelis?“ – klausia privačiu detektyvu tapęs žuvusio vaikino tėvas.

Ilgametę patirtį sukaupę teismo medicinos ekspertai patikino, kad išsiaiškinti, kas vairavo automobilį, nėra sunku. Tereikia paprašyti nusirengti iki pusės: jeigu vairuotojas, patiriant smūgį, segėjo diržą, ant kūno lieka specifinė žymė. Kodėl to nebuvo padaryta iš karto po avarijos (nei vairuotoju prisistatęs D.Vilūnas, nei pasak jo, šalia sėdėjęs A.Stiklioraitis neapžiūrėti medicinos ekspertų), belieka tik spėlioti.

Po šios tragiškos istorijos paviešinimo atsiliepė bendrovės „Autotechnum“ vadovas Olegas Mockevičius. Jis tiek prokurorui, tiek duodamas parodymus teisme teigė, kad į daugelį klausimų šioje byloje buvo galima atsakyti ištyrus automobilį „Mercedes-Benz“ ir jo elektroninę įrangą. Deja, to taip pat nepadaryta.

Galima tik konstatuoti, kad teisėsaugininkai praleido progą gauti nenuneigiamą atsakymą į klausimą, kas vairavo „Mercedes-Benz“.

Tai padaryti buvo galima ir atlikus mikrodalelių testą. Nuo automobilio sėdynių paėmus pluošto pavyzdžių ir juos palyginus su abiejų kauniečių vilkėtais drabužiais.

Deja, tai padaryti jau per vėlu. Visiškai netirtas „Mercedes-Benz“ automobilis vos po trijų dienų buvo grąžintas A.Stiklioraičio šeimai.

Sunaikino ypač svarbius įkalčius

Tik šią vasarą Š.Motiejaičiui ir jo pasamdytiems advokatams pavyko pasiekti, kad papildomai apžiūrai būtų paimtas prie A.Stiklioraičio namų stovėjęs automobilis.

Jį apžiūrėjęs kaunietis nustėro – išluptas „Mercedes“ kompiuteris, sugadintas keleivio pusės saugos diržo mechanizmas.

Kodėl taip skubėta? Š.Motiejaitis įsitikinęs − bandyta sunaikinti ypač svarbius įkalčius, galinčius reikšmingai pakreipti bylos eigą. Juk šiuolaikinių automobilių kompiuteriai (kaip ir lėktuvo juodosios dėžės) turi veikiančius atminties blokus, saugančius daugybę informacijos.

Fiksuojami ir daviklių, sumontuotų vairuotojo ir keleivio sėdynėse, rodmenys. Jeigu keleivio nebuvo, šiek duomenys neabejotinai buvo užfiksuoti kompiuterio atmintyje.

Bandymas nustatyti, kas iš tiesų sėdėjo prie vairo, atliekant DNR testus rezultatų taip pat nedavė. Praėjus 14 mėnesių ekspertai konstatavo, kad po tiek laiko ant vairo liko tik biologinių pėdsakų fragmentai, kurių neužtenka, norint tiksliai identifikuoti vairuotoją.

Pasižymėjęs kelių chuliganas

Ar asmuo be vairuotojo pažymėjimo, apie kurį kalba liudininkai, galėjo būti A.Stiklioraitis, kurio seseriai priklauso Š.Motiejaičio sūnų pražudęs „Mercedes-Benz“?

Kyla pačių įvairiausių minčių, juolab, kad sūnaus netekusiam tėvui pavyko išsiaiškinti, jog šis asmuo – kelių chuliganas su kriminaline praeitimi. Už kelių eismo taisyklių pažeidimus šis kaunietis baustas net 32 kartus.

Likus keturiems mėnesiams iki tragedijos Karaliaus Mindaugo prospekte A.Stiklioraitis sukėlė kitą tragišką avariją H.O. Minkovskių gatvėje, kuri vos nesibaigė studento žūtimi.

Prieš tai A.Stiklioraitis jau buvo spėjęs pasižymėti. Jis keliskart buvo netekęs vairuotojo pažymėjimo.

Kelių chuligano karjerą šis kaunietis pradėjo 2005 metais. Jis įkliuvo girtas prie vairo, nors dar neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Vėliau buvo sulaikytas dėl greičio viršijimo ir važiuojantis per raudoną šviesoforo signalą, nors vairuotojo pažymėjimas iš jo buvo atimtas. Tamsioje jo biografijoje yra ir kitų nusižengimų.

Nors A.Stiklioraičiui būdavo skiriamos piniginės baudos, duomenų, kad jos būtų sumokėtos, nėra.

Kaunietis yra „pasižymėjęs“ ir Skandinavijos šalyse: A.Stiklioraitis dėl vagysčių ir plėšimų buvo sulaikytas Norvegijoje, Švedijoje ir Danijoje.

Kitos avarijos auka – vos išgyveno

Paradoksalu, tačiau kiek anksčiau A.Stiklioraičio sukelta avarija ir jos aplinkybės itin panašios į tą, per kurią žuvo Š. Motiejaičio sūnus.

2013 metų rugsėjo 12-ąją Kaune H. ir O.Minkovskių gatve skriejo A.Stiklioraičio vairuojamas „Volkswagen Golf“. Įvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, automobilis lenkė kitas transporto priemones ir rėžėsi į kairėn sukantį „Honda Civic“.

Smūgio būta tokio stipraus, kad „Honda“ nuskriejo apie 52 metrus, o prie jos vairo sėdėjęs vaikinas patyrė labai sunkių sužalojimų. Vėliau Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertai nustatė, kad „Volkswagen Golf“ greitis buvo ne mažesnis nei 116 kilometrų per valandą.

Avarijos pasekmės buvo skaudžios: „Honda“ vairavęs studentas net 58 dienas buvo ištiktas komos, dar 38 paras jis praleido reanimacijoje. Tėvams medikai net kelis kartus patarė būti pasirengusiems atsisveikinti su sūnumi.

Vaikinui pavyko išsikapstyti, tačiau avarijos pasekmes jis jaučia nuolat.

Kelių chuliganui A.Stiklioraičiui šių metų sausio pabaigoje Kauno apylinkės teismas trejiems metams atėmė teisę sėsti prie automobilio vairo ir skyrė 1 129 eurų baudą. Jis nukentėjusiajam įpareigotas sumokėti 15 tūkstančių eurų.