Dalis įrašytų priemonių jau yra įgyvendinta. Pasirašyti šį dokumentą atsisakė neįgaliųjų organizacijos, šešios profsąjungos, Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacija, Nacionalinis aktyvių mamų sambūris. Šį susitarimą pasirašė 12 organizacijų, iš kurių yra trys profesinės sąjungos ir keturios verslo asociacijos.
Prie susitarimo taip pat pasirašytas papildomas verslo inicijuotas protokolas, kuriame numatyta, kad konkrečiais jiems rūpimais klausimais verslas tarsis su atskiromis ministerijomis.
„Šis susitarimas yra labai svarbus ir jis apibrėžia mūsų visų atsakomybę, visų pirma Vyriausybės, bet kartu ir socialinių partnerių atsakomybę šiuo tikrai nelengvu laikotarpiu. Džiaugiuosi, kad atėjome į tokį tarpinį finišą ir aš manau, kad šalia parašų labai svarbu yra pats kalbėjimo ir dialogo procesas, kuris negali sustoti“, – po pasirašymo žurnalistams sakė A. Kubilius.
Jis pripažino, kad šio nutarimo nuostatomis yra paremtas kitų metų biudžetas. Kartu jis pripažino, kad kai kurias susitarime minimas priemones teko įgyvendinti anksčiau.
Premjeras atmetė kritiką, kad Nacionalinis susitarimas tėra viešųjų ryšių akcija.
„Vadinti tai kokia nors viešųjų ryšių akcijų būtų tikrai nelabai rimta“, – sakė jis.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Bronislovas Lubys pripažino, kad susitarimas yra kompromisinis ir atmetė teiginius, kad pramonininkų sutikimas didinti „Sodros“ mokestį susijęs su pelno mokesčio mažinimu.
„Labai lengva (buvo išsiderėti pelno mokesčio mažinimą – DELFI), nes aritmetika kalba pati. Klausimas, ką mes norime daryti, ar turėti didelį pelno mokestį ir labai mažai pajamų į biudžetą. (...) Visiškai nebuvo vedamos jokios derybos, kad jeigu mes priimsime „Sodros“ mokestį, dėl to nebus (didesnio – DELFI) pelno mokesčio. Čia yra sugalvota tų, kurie norėjo sugalvoti“, - tvirtino B. Lubys.
Jis sako sutikęs su „Sodros“ įmokų didinimu dėl nuolat prastėjančios „Sodros“ situacijos.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas sakė, kad jo vadovaujama organizacija nėra visiškai patenkinta socialinių išmokų mažinimu, tačiau dėl tolesnio dialogo sutiko pasirašyti dokumentą.
Galios kiek ilgiau nei metus
Nacionalinį susitarimą pasiūliusi Vyriausybė tvirtina, kad Lietuvos išėjimą iš krizės visų pirma reikia susieti su ilgalaike viešųjų finansų strategija – valstybės skolos ir deficito valdymu, finansų stabilumu ir euro įvedimu. Norint to pasiekti esą reikia gerokai pasispausti: mažinti pensijas, motinystės (tėvystės) ir kitas socialines išmokas, palaipsniui vėlinti pensinį amžių, kad į pensiją tiek vyrai, tiek moterys išeitų sulaukę 65 m. Tiesa, dalis siūlomų priemonių jau įgyvendinta. Pavyzdžiui, nuo rugsėjo vidutiniškai 10 proc. sumažėjo valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų darbo užmokestis. Tuo pačiu metu vidutiniškai 8 proc. mažėjo ir kitų biudžetininkų darbo užmokestis.
Projekte įrašytas jau nuo rugsėjo 2 proc. padidintas 21 proc. dydžio pridėtinės vertės mokestis.
Susitarime įrašytas pažadas sumažinti įmonių pelno mokestį iki 15 proc., o mikroįmonių – iki 7,5 proc., atsisakyti sveikatos mokesčio mokėjimo už nereguliariai gaunamas pajamas, pavyzdžiui, dividendus, 2 proc. padidinti „Sodros“ įmokų tarifą.
Kartu dokumente numtyta skatinti verslą, pavyzdžiui, skatinti viešojo ir privataus sektoriaus partnerystę, renovacijos programas. Taip pat žadama pertvarkyti energetikos sektorių, mažinti korupciją.
Nacionaliniame susitarime pažadama iki 2011 m. daugiau nedidinti mokesčių, nekeisti darbo santykių reguliavimo be Trišalės tarybos palaiminimo ir nurodoma, kad šis susitarimas galios iki kitų metų pabaigos.
Labiausiai reikalingas Vyriausybei
Socialinių mokslų daktaras, profesorius Romas Lazutka DELFI sakė manantis, kad šis susitarimas reikalingiausias būtent Vyriausybei, kuri taip siekia užsitikrinti bent dalies visuomenės paramą būsimiems sprendimams.
„Man atrodo, kad šis susitarimas reikalingas Vyriausybei, taip ji užsitikrina pritarimą savo veiksmams. Taip jai bus lengviau priimti sprendimus, kurių dauguma susijusi su kitų metų biudžetu. Negalima sakyti, kad tai yra blogai, nes stabilumas savaime yra vertybė. Taip pat bent jau šio dokumento projekte buvo numatyta, kad diskusiniai klausimai bus aptariami derybose, o ne gatvėje“, – sakė profesorius.
Jis svarstė, kad galbūt taip ministrų kabinetui pavyks kiek sumažinti kritiką jo atžvilgiu, tačiau visiškai jos išvengti nepavyks, nes dalis organizacijų susitarimą pasirašyti atsisakė.
Vadino tik popieriumi
Organizacijos, nesutikusios pasirašyti susitarimo, tvirtino, kad tai dar labiau padidins socialinę atskirtį, abejojo jo atitikimu Konstitucijai.
Kritiškai į šio susitarimo projektą žvelgia ir buvęs prezidentas ir premjeras Algirdas Brazauskas. Antradienio vakarą LNK televizijos tiesioginėje laidoje „Kryžminė ugnis“ Nacionalinį susitarimą jis vadino „popieriumi“.
„Visos programos, visokie planai, visokie Nacionaliniai susitarimai – tai yra popierius. Bet kokį planą reikia realizuoti. Jūs man parodykit, kokį planą mes realizavom ir kur yra koks nors realizavimo rezultatas? Aš nerandu atsakymo. Paimkim energetiką, elektros energetiką – tą patį galime pasakyti“, – kalbėjo jis.
Derėsis toliau
Ministro pirmininko tarnybos kancleris Deividas Matulionis anksčiau sakė, kad ir po Nacionalinio susitarimo pasirašymo bus tęsiamos Vyriausybės ir socialinių partnerių konsultacijos socialinės, finansų, energetikos bei kitose svarbiose šalies gyvenimui srityse siekiant bendromis jėgomis įveikti sunkmetį.
Nacionalinį susitarimą pasirašė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (vienija per 100 tūkst. narių), Lietuvos darbo federacija (jungia per 20 tūkst. narių), Profesinė sąjunga „Solidarumas“ (vienija per 7,5 tūkst. narių), Pensininkų sąjunga „Bočiai“ (vienijanti apie 45 tūkst. narių), Politinių kalinių ir tremtinių sąjunga (vienijanti apie 28 tūkst. narių).
Parašus po susitarimo tekstu padėjo ir Žemės ūkio rūmai (vienija per 100 tūkst. ūkininkų), Lietuvos pramonininkų konfederacija (jungia per 3 tūkst. įmonių), Prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija (vienija 1400 įmonių), Verslo darbdavių konfederacija (vienija apie 1000 įmonių), Verslo konfederacija „ICC Lietuva“ (vienija 47 įmones ir organizacijas) ir „Investuotojų forumas“ (jungia 43 užsienio investuotojus Lietuvoje).