Sugalvojo naujų terminų: „tapšnoklis“, „didcentris“, „pipirkrieniai“

 (249)
„Tapšnoklis“ – jutiklinį ekraną turintis prietaisas, „didcentris“ – didelis prekybos centras, o „pipirkrieniai" yra ne kas kita kaip žalias pagardas prie sušio, dažniau vadinamas „vasabiu“. Tokius naujadarus vasarą pradėjusiame veikti internetiniame tartuve galima ne tik sužinoti ar išgirsti, bet ir įvertinti.
"Apple" knygynas
© Reuters/Scanpix

Anot Lietuvių kalbos instituto bendrinės kalbos tyrimų centro vadovės dr. Ritos Miliūnaitės, tokiu būdu tikimasi išsiaiškinti, kokios yra naujadaro perspektyvos – ar jis gali prigyti, ar greitai bus užmirštas.

– Gal pradėkime nuo žodžio „tartuvas“. Kaip jis atsirado?

„Tartuvas“ yra naujažodis – naujas žodis, sukurtas specialiai pavadinti šiam dalykui, kurį sukūrėme ir šią vasarą pateikėme visiems žmonėms naudotis. Pats svarbiausias tikslas buvo išbandyti naujo lietuvių šnekos sintezatoriaus galimybes. Visi tartuvo žodžiai ir kai kurios jų formos yra įgarsinti. Tai padaryta ne gyvo žmogaus balsu, o kompiuteriniu – kitaip tariant, sintezatoriumi.

Jeigu pasiklausysite įgarsintų naujų žodžių, turbūt nesunkiai atpažinsite visų mylimos diktorės Reginos Jokubauskaitės balsą. Taip pat – LRT RADIJO kolegos Edvardo Kubiliaus balsą. Pastarąjį paskolinome tartuvo papūgiukui, kuris yra išmokęs naujų žodžių ir mielai juos čiauška.

Kitas mūsų tikslas – pateikti žmonėms pluoštą naujų žodžių, kurie jau gyvuoja lietuvių kalboje, bet ne visiems yra žinomi ar girdėti. Pavyzdžiui, migdukas, naujinys, pipirkrieniai, seitanas ir kiti.

- Kaip tie žodžiai pateko į tartuvą? Kaip juos atrinkote?

– Lietuvių kalbos institute jau ne pirmus metus domimės visais naujais lietuvių kalbos reiškiniais. Taip pat ir naujažodžiais. Turime didelę jų sankaupą – lietuvių kalbos naujažodžių duomenyną, kuriame fiksuojame daugybę naujų, kasdieną į mūsų kalbą ateinančių žodžių: tiek skolintų, tiek pačių pasidarytų. Iš jų atrinkome tuos, kuriuos norėjome parodyti kaip galimus vartoti.

Rita Miliūnaitė
Rita Miliūnaitė
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Norėjome ištirti, kaip žmonės tuos naujus žodžius vertina, kaip juos priima. Visi žinome, kad vienus naujadarus žmonės būna linkę palaikyti, o kitų tiesiog nemėgsta, juos atmeta, iš jų šaiposi. Pavyzdžiui, mums įdomu, kodėl „gražgarstės“ vieniems yra visai normalus žodis, o kiti sako, kad tiesiog springsta jį tardami? Kodėl naujadaras „grojaraštis“, nors netrumpas žodis, nurungė svetimybę „playlistas“?

– Kaip žmonės gali pasakyti savo nuomonę?

– Naujažodžių tartuvo svetainėje prie kiekvieno mūsų pateikto naujožodžio yra galimybė komentuoti, reitinguoti, balsuoti: patinka ar nepatinka, ar žmogus yra girdėjęs tą žodį, ar pirmą kartą jį pamatė. Pagal tai, sukaupę duomenų, galėsime bent šiek tiek orientuotis, kurie žodžiai ir kodėl patinka ar nepatinka, kokią jie turi perspektyvą mūsų kalboje: ar ilgainiui prigis ir galėsime juos ramiai įtraukti į žodynus, ar turėsime palikti kaip tik tam tikras kūrybines apraiškas.

Tartuve pateiksime skolinius (ir dabar jau yra keli pateikti), kuriems, norėtume, būtų sugalvoti lietuviški atitikmenys. Žmonės gali juos galvoti ir taip pat pateikti šioje svetainėje. Galima apie tai diskutuoti.

– Tartuvo adresas yra liepa.rastija.lt/tartuvas. Gal yra paprastesnis būdas rasti tartuvą, nes tokį ilgą adresą atsiminti ne taip paprasta?

Taip. Surinkus „Google“ paieškos sistemoje žodį „tartuvas“ iš karto bus galima patekti į šią svetainę.

– Kaip Jums pačiai atrodo, kas lemia vienų naujažodžių sėkmę, kitų – nesėkmę?

- Priežasčių yra labai daug. Viena iš jų – žodžio vartojimo dažnumas. Kartais naujažodis gali būti sukuriamas labai geras, bet jis labai retas ir todėl žmonės jo nežino, nevartoja. Būna tokių žodžių, kurie vartojami dažnai. Jeigu naujažodis atrodo pagaulus, skambus, ne per ilgas, neturi nereikalingų asociacijų, jis gana nesunkiai prigyja. „Dūzgės“ ar „asmenukė“ turbūt yra tie nauji žodžiai, kurie atsirado visai neseniai (turime užfiksavę konkrečias datas metų ar mėnesių tikslumu) ir jie jau yra prigiję, jau daugeliui žmonių nekelia neigiamų asociacijų.

– Gal humoras irgi vaidina svarbų vaidmenį, nes kai kurie naujadarai tikrai kelia šypseną ir po to tampa liaudies folkloru?

– Be abejo. Man atrodo, kad tai yra labai įdomu ir gražu. Vis dėlto iš mūsų duomenų sankaupų matyti, kad mūsų žmonės yra labai kūrybiški. Turime paneigti mitą, kad naujus žodžius kuria tik kalbininkai. Naujus žodžius kuria visi. Mums svarbu parodyti, kad lietuvių kalba turi užtektinai gyvybinių galių ir priemonių atsinaujinti. Svarbiausias mūsų pačių nusiteikimas ir noras kalbą kurti, ją vartoti ir ja rūpintis.

www.lrt.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

M. Mažvydo biblioteka skelbia laimėjusi teisme ginčą dėl baldų pirkimo (2)

Neseniai po rekonstrukcijos duris atvėrusi nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka skelbia laimėjusi teisme ginčą dėl baldų pirkimo.

Teisėjo N. Meilučio brolis taip pat ketina tapti teisėju (7)

Kauno apygardos teismo pirmininko Nerijaus Meilučio jaunesnysis brolis Audrius Meilutis ketina tapti Kauno apylinkės teismo teisėju. Šį klausimą penktadienį posėdyje svarstys Teisėjų taryba.

R. Paksas su vidaus reikalų ministru aptars J. Miliaus atleidimą (9)

„Tvarkos ir teisingumo“ pirmininkas Rolandas Paksas penktadienį susitiks su partijos deleguotu vidaus reikalų ministru Tomu Žilinsku aptarti, kodėl jis šią savaitę balsavo už Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovo Jono Miliaus atleidimą.

Kaune skelbiami „Mokslo salos“ architektūrinio konkurso nugalėtojai (1)

Penktadienį Kaune bus paskelbti Nemuno saloje statyti planuojamo Nacionalinio mokslo ir inovacijų centro „Mokslo sala“ architektūrinio konkurso laimėtojai.

V. Radžvilas: užsibrėžėme išnykti (38)

Tai, kad kuriame vadinamosios globalios Lietuvos viziją ir svarstome apie dvigubą pilietybę, kuri suteiktų teises, nereikalaudama pareigų, liudija, kad patys užsibrėžėme išnykti iš šio pasaulio. Taip portalui LRT.lt sako filosofas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Vytautas Radžvilas.