Sugalvojo naujų terminų: „tapšnoklis“, „didcentris“, „pipirkrieniai“

 (249)
„Tapšnoklis“ – jutiklinį ekraną turintis prietaisas, „didcentris“ – didelis prekybos centras, o „pipirkrieniai" yra ne kas kita kaip žalias pagardas prie sušio, dažniau vadinamas „vasabiu“. Tokius naujadarus vasarą pradėjusiame veikti internetiniame tartuve galima ne tik sužinoti ar išgirsti, bet ir įvertinti.
© Reuters/Scanpix

Anot Lietuvių kalbos instituto bendrinės kalbos tyrimų centro vadovės dr. Ritos Miliūnaitės, tokiu būdu tikimasi išsiaiškinti, kokios yra naujadaro perspektyvos – ar jis gali prigyti, ar greitai bus užmirštas.

– Gal pradėkime nuo žodžio „tartuvas“. Kaip jis atsirado?

„Tartuvas“ yra naujažodis – naujas žodis, sukurtas specialiai pavadinti šiam dalykui, kurį sukūrėme ir šią vasarą pateikėme visiems žmonėms naudotis. Pats svarbiausias tikslas buvo išbandyti naujo lietuvių šnekos sintezatoriaus galimybes. Visi tartuvo žodžiai ir kai kurios jų formos yra įgarsinti. Tai padaryta ne gyvo žmogaus balsu, o kompiuteriniu – kitaip tariant, sintezatoriumi.

Jeigu pasiklausysite įgarsintų naujų žodžių, turbūt nesunkiai atpažinsite visų mylimos diktorės Reginos Jokubauskaitės balsą. Taip pat – LRT RADIJO kolegos Edvardo Kubiliaus balsą. Pastarąjį paskolinome tartuvo papūgiukui, kuris yra išmokęs naujų žodžių ir mielai juos čiauška.

Kitas mūsų tikslas – pateikti žmonėms pluoštą naujų žodžių, kurie jau gyvuoja lietuvių kalboje, bet ne visiems yra žinomi ar girdėti. Pavyzdžiui, migdukas, naujinys, pipirkrieniai, seitanas ir kiti.

- Kaip tie žodžiai pateko į tartuvą? Kaip juos atrinkote?

– Lietuvių kalbos institute jau ne pirmus metus domimės visais naujais lietuvių kalbos reiškiniais. Taip pat ir naujažodžiais. Turime didelę jų sankaupą – lietuvių kalbos naujažodžių duomenyną, kuriame fiksuojame daugybę naujų, kasdieną į mūsų kalbą ateinančių žodžių: tiek skolintų, tiek pačių pasidarytų. Iš jų atrinkome tuos, kuriuos norėjome parodyti kaip galimus vartoti.

Rita Miliūnaitė
Rita Miliūnaitė
© DELFI / Kiril Čachovskij

Norėjome ištirti, kaip žmonės tuos naujus žodžius vertina, kaip juos priima. Visi žinome, kad vienus naujadarus žmonės būna linkę palaikyti, o kitų tiesiog nemėgsta, juos atmeta, iš jų šaiposi. Pavyzdžiui, mums įdomu, kodėl „gražgarstės“ vieniems yra visai normalus žodis, o kiti sako, kad tiesiog springsta jį tardami? Kodėl naujadaras „grojaraštis“, nors netrumpas žodis, nurungė svetimybę „playlistas“?

– Kaip žmonės gali pasakyti savo nuomonę?

– Naujažodžių tartuvo svetainėje prie kiekvieno mūsų pateikto naujožodžio yra galimybė komentuoti, reitinguoti, balsuoti: patinka ar nepatinka, ar žmogus yra girdėjęs tą žodį, ar pirmą kartą jį pamatė. Pagal tai, sukaupę duomenų, galėsime bent šiek tiek orientuotis, kurie žodžiai ir kodėl patinka ar nepatinka, kokią jie turi perspektyvą mūsų kalboje: ar ilgainiui prigis ir galėsime juos ramiai įtraukti į žodynus, ar turėsime palikti kaip tik tam tikras kūrybines apraiškas.

Tartuve pateiksime skolinius (ir dabar jau yra keli pateikti), kuriems, norėtume, būtų sugalvoti lietuviški atitikmenys. Žmonės gali juos galvoti ir taip pat pateikti šioje svetainėje. Galima apie tai diskutuoti.

– Tartuvo adresas yra liepa.rastija.lt/tartuvas. Gal yra paprastesnis būdas rasti tartuvą, nes tokį ilgą adresą atsiminti ne taip paprasta?

Taip. Surinkus „Google“ paieškos sistemoje žodį „tartuvas“ iš karto bus galima patekti į šią svetainę.

– Kaip Jums pačiai atrodo, kas lemia vienų naujažodžių sėkmę, kitų – nesėkmę?

- Priežasčių yra labai daug. Viena iš jų – žodžio vartojimo dažnumas. Kartais naujažodis gali būti sukuriamas labai geras, bet jis labai retas ir todėl žmonės jo nežino, nevartoja. Būna tokių žodžių, kurie vartojami dažnai. Jeigu naujažodis atrodo pagaulus, skambus, ne per ilgas, neturi nereikalingų asociacijų, jis gana nesunkiai prigyja. „Dūzgės“ ar „asmenukė“ turbūt yra tie nauji žodžiai, kurie atsirado visai neseniai (turime užfiksavę konkrečias datas metų ar mėnesių tikslumu) ir jie jau yra prigiję, jau daugeliui žmonių nekelia neigiamų asociacijų.

– Gal humoras irgi vaidina svarbų vaidmenį, nes kai kurie naujadarai tikrai kelia šypseną ir po to tampa liaudies folkloru?

– Be abejo. Man atrodo, kad tai yra labai įdomu ir gražu. Vis dėlto iš mūsų duomenų sankaupų matyti, kad mūsų žmonės yra labai kūrybiški. Turime paneigti mitą, kad naujus žodžius kuria tik kalbininkai. Naujus žodžius kuria visi. Mums svarbu parodyti, kad lietuvių kalba turi užtektinai gyvybinių galių ir priemonių atsinaujinti. Svarbiausias mūsų pačių nusiteikimas ir noras kalbą kurti, ją vartoti ir ja rūpintis.

www.lrt.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Yla lenda iš maišo: sovietinės vilos prabangą saugo slaptas gynėjas (4)

DELFI paskelbus, kad Palangos „Auskos“ vilos tvora jau daugybę metų žmonėms trukdo patekti į valstybinį mišką, institucijos skubiai atliko tyrimus ir jau turi savo išvadas. Anot jų, sovietmečiu statyta tvora pažeidžia Miškų įstatymą, todėl ji turi būti pašalinta. Tuo tarpu Turto bankas, kuriam ir priklauso šis statinys, anksčiau taip uoliai gynęs tvorą miške, atsitvėrė tylos siena.

Orai: paskutinė vėsi savaitė eina į pabaigą (8)

Artimiausiomis paromis beveik kasdien praus tai didesnis, tai mažesnis lietus.

Ž. Šilėnas apie reikalavimą kelti algas: valdžia tegu įsipareigoja nešvaistyti biudžeto pinigų (145)

„Valdžia gali pasirašyti susitarimą, kad ateitų vasara, ir jis po trijų mėnesių bus įgyvendintas. Lietuvoje yra 70 tūkst. įmonių. Jeigu su visomis 70 tūkst. įmonių bus pasirašytas kažkoks įsipareigojimas, tai turės kažkokią reikšmę. Jeigu susitiko profsąjungų vadas su kokios verslo asociacijos vadu ir jie retoriniu lygmeniu sutarė, kad reikia daryti viena ar kita, tai jokios reikšmės šis susitarimas neturi. Net raštiškas“, – apie raginimus darbdaviams raštiškai įsipareigoti kelti algas kalba Žilvinas Šilėnas.

Norėdami pasipriešinti D. Grybauskaitei valstiečiai apsižioplino papildyta (84)

Valstiečių ir žaliųjų sąjunga apsižioplino: jų ir socialdemokratų koalicija nori atmesti prezidentės Dalios Grybauskaitės veto Viešųjų pirkimų įstatymui, kuriuo leidžiami vidaus sandoriai savivaldybėms ir jų valdomoms įmonėms, bet valstiečio Virginijaus Sinkevičiaus vadovaujamas Ekonomikos komitetas pritarė šalies vadovės nuomonei.

G. Paluckas: santykiai su valstiečiais akivaizdžiai pagerėjo (13)

Trečiadienį dalyvavęs valdančiosios koalicijos partnerių - „valstiečių“ ir socialdemokratų frakcijų posėdyje - išrinktasis Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas sako, kad santykiai su koalicijos partneriais akivaizdžiai pagerėjo, nors dar yra spręstinų klausimų.