„Stratfor“ analitikai: Briuselio teroro pasekmes pajusime ir finansiškai

„Rudenį draugė man rašė, kad sužinotų, ar Paryžiuj manęs nenušovė. Šiandien draugės klausiau, ar netyčia ji Briusely nesusprogo“, – savo socialinio tinklo paskyroje rašo Paryžiuje gyvenanti alytiškė Odeta Vilkišiūtė. Jos žodžiai patvirtina tai, kas lyg ir ne per vieną dieną, bet pasikeitė didžiosiose Europos sostinėse: gyvename šalia teroristų.

Naujų teroristinių išpuolių grėsmę Briuselyje, Paryžiuje, Londone turėjo justi kiekvienas: vien tai, kad prieš kelias dienas belgų specialiosios tarnybos sulaikė naujos terorizmo bangos Europoje simbolį – pernai lapkritį įvykdytų Paryžiaus teroro išpuolių organizatorių Salahą Abdeslamą ir dar keletą naujiems išpuoliams besiruošiančių jo bendrų, turėjo paliudyti, jog teroristų pogrindis stiprėja, o jame veikia toli gražu ne vienintelė teroristų grupė, gyvenanti užmačiomis toliau žudyti nekaltus žmones.

Bet kad žudynės įvyks būtent Briuselyje ir jau po poros dienų po šios operacijos, atrodė sunkiai tikėtina. Sprogimai Briuselio Zaventemo oro uoste (du, o galėjo būti ir trys, nes aptikta ir trečia bomba, kuri buvo sunaikinta) ir sprogimai viena šalia kitos esančiose metro stotyse prie pat pagrindinių Europos Komisijos pastatų sukrėtė po Paryžiaus atakų dar neatsitokėjusią Europą.

Praėjusio lapkričio 13-osios vakarą septyniose Paryžiaus vietose, įskaitant ir „Bataclan“ koncertų salę, smogikai susidorojo su paimtais įkaitais, o netoli „Stade de France“ stadiono nugriaudėjo trys sprogimai. Visi šie teroro išpuoliai nusinešė daugiau nei 150 žmonių gyvybių. Gedulas dar neišsisklaidė, o Belgijoje vėl įvyko tai, ko tikėti nesinori.

Vis dėlto Belgijos premjeras Charlesas Michelis pareiškė, kad „įvyko tai, ko bijota“, – šalies lyderis pripažino, jog pareigūnai turėjo informacijos apie galimas atakas.

Tą patį teigia ir Belgijos vidaus reikalų ministras Janas Jambonas. Jo žodžiais, valdžios institucijos turėjo informacijos apie ekstremistų rengiamas atakas Europoje, tačiau jis tvirtina nustebęs, kad atakuota būtent Belgija, ir dar taip skaudžiai.

Vokietijos terorizmo ekspertas Rolfas Tophovenas kaip tik mano, kad išpuoliai Briuselyje yra tiesioginė reakcija į S. Abdeslamo suėmimą praėjusį penktadienį. Jo nuomone, S. Abdeslamo aplinka atakomis norėjo parodyti, kad net po patirtų suėmimų nėra susilpnėjusi.

Tačiau gali būti ir priešingai: teroristai išsigando. Galbūt jie baiminosi, kad sulaikytasis S. Abdeslamas gali juos išduoti, o galbūt pajuto, kad specialiosios tarnybos lipa jiems ant kulnų. Ir smogė. Nieko nelaukdami.

Ekspertai atkreipia dėmesį į tai, kad netgi tokie skuboti veiksmai buvo preciziškai tikslūs ir puikiai organizuoti.

Pasak R. Tophoveno, sunku vertinti, ar po Briuselio Europai gresia nauji išpuoliai. Jei reidų prieš islamistus daugės – kaip paprastai po išpuolių, atskiri veikėjai gali jaustis užspeisti į kampą ir užbėgti už akių jų suėmimui.

Belgija tapo teroristų centru

Vis dėlto Briuselis teroristų atakoms pasirinktas neatsitiktinai. Viena vertus, Briuselis pastaruoju metu tapo savotišku teroristų pogrindžio valdymo centru. Antra vertus, Sirijoje ir kitur vadinamosios „Islamo valstybės“, prisiėmusios atsakomybę už išpuolius Briuselyje, taip pat ir teroristinės grupuotės „Al Nusra“ gretose kovoja labai daug Belgijos piliečių.

Dar 2014 m. birželį su „Islamo valstybe“ siejamas teroristas užpuolė Belgijos žydų muziejų. Dar svarbiau tai, kad paaiškėjo, jog būtent Belgijoje vyko pasirengimas pernai lapkritį Paryžiuje įvykdytiems išpuoliams. Tad Belgijos valdžia ėmėsi papildomų priemonių saugumui užtikrinti ir pogrindžio teroristiniams tinklams išardyti.

Tačiau pastarosios savaitės įvykiai Europos širdimi vadinamame Briuselyje visiems aiškiai leido pajusti, kad saugumo priemonės, kurių imasi valdžia, neveiksmingos, o „džihado kariai“ bent vienu ėjimu yra priekyje, palyginti su specialiosiomis tarnybomis.

Didžiosios Britanijos saugumo ekspertė Sally Leivesley netgi aiškina, kad po Briuselio įvykių kovos su terorizmu specialistu turi tapti kiekvienas žmogus – metro, lėktuvo, traukinio keleivis ar tiesiog pėsčiasis gatvėje. „Pamatei įtartiną žmogų? Iškelk ranką ir pranešk pareigūnams“, – siūlo saugumo specialistė.

„Minkštieji“ taikiniai

Kaip teigia „Stratfor“ analitikai, atakos Briuselyje yra skaudus priminimas, kad specialiosioms tarnyboms iš tiesų nepaprastai sudėtinga užkirsti kelią atakoms prieš „minkštuosius“ taikinius – civilius viešose vietose.

Priešingai nei „kietieji“ taikiniai, tokie kaip vyriausybių pastatai, strateginės reikšmės objektai, armijų štabai, „minkštieji“ yra gerokai labiau pažeidžiami, be to, tokioms atakoms reikia mažiau planavimo ir net mažiau sprogmenų.

Iš esmės netgi vienas asmuo arba nedidelė teroristų grupelė, turėdama menką biudžetą ir vos vieną nedidelį sprogmenį, gali užmušti daug žmonių. O jeigu pasirinks transporto mazgus, tokius kaip metro stotys ar oro uostai, aukų bus dar daugiau. Taip pat ir žiniasklaidos dėmesio.

Istorija rodo, kad „minkštosiose“ zonose, esančiose už oro uostų saugumo ribų, įvykdoma labai daug teroristinių išpuolių.

Pavyzdžiui, palestiniečių kovotojų grupė, žinoma kaip „Abu Nidal“ organizacija, 1985 m. gruodį atakavo lėktuvų bilietų pardavimo vietas Romoje ir Vienoje. 2002 m. liepą teroristas atakavo Los Andželo tarptautinio oro uosto bilietų kasas. 2011 m. bomba, sprogusi Maskvos Domodedovo tarptautiniame oro uoste, nusinešė 35 gyvybes, o sužeistųjų buvo daugiau nei 160.

Saugumo ekspertai atkreipia dėmesį, kad atvykimo ir išvykimo zonose paprastai būna itin daug žmonių, o teroristams čia nereikia pereiti jokio saugumo patikrinimo, tad jie gali įsinešti ginklų ar sprogmenų.

„Štai todėl keleiviai turėtų iki minimumo sumažinti savo buvimo laiką „minkštosiose“ oro uostų zonose“, – perspėja specialistai, pripažindami, kad saugumo suvokimas, savisaugos priemonės, o kartu ir visas gyvenimas Europoje neatpažįstamai keisis. Kažkada mus stebino apsaugos darbuotojų reikalavimas oro uoste nusiauti batus, o dabar specialių priemonių gali prireikti einant į parduotuvę nusipirkti pieno.

Didės susiskaldymas

„Tai yra tamsus mūsų šaliai laikotarpis. Mums reikia ramybės ir solidarumo“, – teigia Belgijos premjeras Ch. Michelis.

Tokio solidarumo apraiškų tikrai yra. Zaventemo oro uoste po sprogimo visiškai nepažįstami žmonės puolė vieni kitiems į pagalbą. Evakuacija iš oro uosto prasidėjo tik praėjus pusvalandžiui nuo sprogimo, o per tą laiką žmonės vieni kitiems teikė medicininę pagalbą.

Nelaimė paskatino visus europiečius pareikšti solidarumą su belgais, o socialinių tinklų vartotojų nuotraukos nusidažė Belgijos vėliavos spalvomis.

Solidarumą parodė ir kai kurios verslo bendrovės. Pavyzdžiui, belgus antradienį nemokamai vežiojo kai kurios taksi firmos, o „Tele2“ tris paras kompensavo skambučius iš Belgijoje esančių lietuviškų „Tele2“ numerių į Lietuvą ir iš Lietuvos „Tele2“ tinklo į Belgiją.

Tačiau solidarumo ir pacifizmo gaidos nieko nekeičia. Europos politologai, karo ekspertai, saugumo specialistai aiškina, kad Europa yra atsidūrusi ties pasirinkimu, kai vienoje pusėje yra nuožmus karas su teroristais, kitoje – kapituliacija. Ekspertai perspėja, kad jeigu nebus suduota atitinkamo smūgio, ateityje gyvensime jausdami nuolatinę naujų išpuolių baimę ir vykdysime vis naujus teroristų reikalavimus.

Antai po išpuolių Paryžiuje teroristinės organizacijos „Islamo valstybė“ atstovai paskelbė vaizdo įrašą, kuriame kalbama, kad Prancūzija tol kentės nuo teroro išpuolių, kol Paryžius nenutrauks Sirijos bombardavimų.

Po Briuselio atakų kai kurie analitikai siūlo prieš „Islamo valstybę“ pradėti plataus masto sausumos operaciją. Kiti apsiriboja patarimais stiprinti bendradarbiavimą su Turkija ir kliautis jos galimybėmis suvaldyti situaciją Artimuosiuose Rytuose.

Vis dėlto daugiausia nesutarimų viešojoje erdvėje ir aukščiausiuose politikos sluoksniuose dabar kelia migrantų krizė ir jos sprendimo būdai.

Kovo 22-osios išpuoliai sustiprino radikalus, keliančius egzistencinius klausimus apie žemyninio bloko egzistavimą, įskaitant laisvą darbo jėgos judėjimą ir Šengeno zoną.

Pirmoji Briuselio atakų pasekmė, galima neabejoti, bus naujas diskusijų apie ES išorės sienų apsaugą etapas. Ypač tai susiję su Šengeno zonai priklausančių valstybių išorinėmis sienomis. Juk Šengeno zona daugiausia kritikos sulaukė 2015 m. prasidėjus pabėgėlių krizei, o Paryžiaus atakos šią kritiką dar labiau įplieskė, ypač paaiškėjus, kad atakų organizatoriai netrukdomi migravo tarp Briuselio ir Paryžiaus.

Galiausiai Prancūzija ir kitos Šengeno erdvei priklausančios valstybės sustiprino savo sienų apsaugą, tačiau Europos Komisija nuolat kartoja, kad bet kokios Šengeno zonos sienų apsaugos priemonės turi būti panaikintos iki šių metų pabaigos. Vis dėlto atrodo, kad išpuoliai Briuselyje, kaip ir galimybė, jog atakos pasikartos kur nors kitur Europoje, šio proceso tikrai nepaspartins.

Priešingai, kai kurios vyriausybės jau artimiausiu metu ketina keisti nacionalinio saugumo įstatymus, didinti kovotojų, grįžtančių iš konfliktų Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje, kontrolę, taip pat stiprinti bendradarbiavimą su kaimynėmis saugumo ir žvalgybos klausimais.

Taip pat prasidės diskusijos apie tai, kaip kovoti su terorizmu tokiose probleminėse valstybėse, kaip Libija ir Sirija.

„Stratfor“ analitikai prognozuoja, kad europiečiai ims labiau palaikyti koalicijos prieš „Islamo valstybę“ idėją ir galbūt pritars paramai ginklais bei apmokymais Irako ir kurdų kovotojams.

Dar viena Briuselio atakų „auka“ gali tapti neseniai pasirašyta sutartis tarp ES ir Turkijos, kuria siekiama riboti pabėgėlių srautą į Europą ir už kurią Turkija tikisi bevizio režimo su Europa.

Antimusulmoniškos nuotaikos Europoje gali dar labiau sustiprinti ir nacionalistines partijas, juolab kad Prancūzijos Nacionalinis frontas jau turi ir taip reikšmingą piliečių paramą, o Vokietijos antiimigracinė „Alernatyva“ jau švenčia pergales regioniniuose rinkimuose.

Tiek Vokietijoje, tiek Prancūzijoje parlamento rinkimai vyks jau kitąmet, o pagrindinės partijos, siekdamos pergalės prieš nacionalistinius judėjimus, greičiausiai pasiduos rinkėjų spaudimui ir perims kai kurias nacionalistinių konkurenčių idėjas.

To paties galima tikėtis ir Švedijoje, Nyderlanduose. Ką jau kalbėti apie Didžiąją Britaniją, kurios gyventojai šiemet balsuos dėl pasitraukimo iš ES ir kurios politikai gali pasinaudoti terorizmo korta siekdami dar didesnio atsiribojimo nuo Bendrijos, net jei britai balsuotų „už“.

Galiausiai Briuselio atakos gali neigiamai paveikti ES ekonomiką, net jei toks poveikis gali būti trumpalaikis. Po teroristinių atakų paprastai sumažėja gyventojų srautai viešose vietose – kavinėse, prekybos centruose. Be to, gali trauktis vidaus vartojimas ir turizmo sektorius.

Bet svarbiausia, jog europiečiai vis labiau susigyvens su tuo, kad terorizmo pavojus egzistuoja visai šalia ir bet kada gali paliesti kiekvieną. Ir jeigu Europoje niekas nepasikeis, klausimas „ar šiandien nežuvai per teroristinį išpuolį?“ gali tapti kone kasdiene rutina.

Taip pat skaitykite:

Gentinė logika ir europiečių solidarumas
Kodėl Europai nepavyksta susitvarkyti su terorizmu?
Paryžiaus skerdynės