Tarptautinis teismas konstatavo, kad V.Česnulevičiaus teisės, privataus kaltinimo tvarka bylinėjantis su kitu buvusiu parlamentu gynėju Jonu Užurka, nebuvo pažeistos, pranešė Teisingumo ministerija.

V.Česnulevičius ir J.Užurka bylinėjosi dėl pastarojo 2004 metais išleistoje knygoje "Lietuvos kariuomenės atkūrimas 1988-1991 metais" parašytų teiginių apie V.Česnulevičių ir šio po to pareikštų kaltinimų J.Užurkos atžvilgiu.

V.Česnulevičius ir J.Užurka 1991 metų sausį buvo parlamento gynėjai. Pasirodžius J.Užurkos knygai V.Česnulevičiui užkliuvo jį esą šmeižiantys teiginiai. Jis kreipėsi į leidyklą, reikalaudamas galimybės pateikti savo kritinį atsaką. Savo laiške V.Česnulevičius neigiamai atsiliepė apie J.Užurką ir kritikavo jo veiksmus per Sausio įvykius - pareiškė, kad šis dezertyravo iš savo posto prie barikadų, be to, nebuvo perėjęs psichiatrinio patikrinimo dėl ginklo nešiojimo.

2005 metų kovo 2 dieną J.Užurka pradėjo bylą dėl šmeižto privataus kaltinimo tvarka, V.Česnulevičius pateikė priešpriešinį skundą.

2005 metų gruodžio 5 dieną Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas nuteisė V.Česnulevičių dėl šmeižto ir skyrė 1250 litų baudą bei priteisė 1000 litų neturtinei žalai atlyginti. Vilniaus apygardos teismas 2006 metų balandžio 11 dienos nutartimi atmetė jo apeliacinį skundą.

V.Česnulevičius EŽTT skundėsi dėl tariamai per ilgo teismo proceso, tačiau Strasbūro teismas nusprendė, kad šiek tiek ilgiau nei metus dviejų instancijų teismuose trukęs procesas atitiko Žmogaus teisių konvencijos reikalavimus.

Atmestas ir skundas dėl tariamo teismų šališkumo - pirmosios instancijos teismas esą atsiuntė ne visus šaukimus į teismą, o nepaaiškinus galimybės gauti nemokamą teisinę pagalbą apribota jo teisė į gynybą, be to, skiriant baudą neįvertinta jo sunki finansinė padėtis.

V.Česnulevičiaus skundai dėl netinkamo liudytojų parodymų vertinimo, taip pat dėl tariamo teismo posėdžio protokolo klastojimo pripažinti aiškiai nepagrįstais.

EŽTT sprendimas paskelbtas po V.Česnulevičiaus mirties. Jis mirė 2008 metų balandžio 7 dieną.

V.Česnulevičius yra dirbęs Krašto apsaugos departamento Pasienio apsaugos skyriaus viršininku, Sausio įvykių metu buvo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo gynybos vado pavaduotojas. 1992-1993 metais jis vadovavo Krašto apsaugos ministerijos Imuniteto tarnybai.