Steigiamas audinių ir organų donorų registras

 (2)
Vyriausybė trečiadienį nutarė įsteigti Žmogaus audinių ir organų donorų bei recipientų registrą bei patvirtino jo nuostatus.
Šio registro paskirtis - rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti, naudoti ir teikti duomenis apie audinių ir organų donorus bei recipientus, ir asmenis, pareiškusius sutikimą ar nesutikimą, kad jų audiniai ir organai po jų mirties būtų panaudoti transplantacijai.

Šio registro įsteigimas buvo numatytas 1996 metų pabaigoje priimtame Žmogaus audinių ir organų donorystės ir transplantacijos įstatyme, siekiant išsaugoti donorų bei recipientų anonimiškumą.

Įstatymas numato, kad už žmogaus audinių ir organų donorų bei recipientų registro duomenų anonimiškumą atsako visi šio registro duomenimis besinaudojantys fiziniai ir juridiniai asmenys.

Donoro asmens duomenys negali būti atskleisti recipientui ir jo artimiesiems, o recipiento asmens duomenys - donorui ir jo artimiesiems. Išimtis gali būti daroma tik donorui ir recipientui raštu atsisakius anonimiškumo.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas dabar galiojantį įstatymą dėl žmogaus organų donorystės ir transplantacijos yra įvertinęs kaip "praktiškai draudžiantį" transplantuoti organus, išskyrus tuos atvejus, jei tam pritaria dar gyvas žmogus arba jo artimieji.

Per apklausą, kurią pernai gegužį atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras "Vilmorus", 83,9 proc. respondentų pritarė audinių ir organų donorystei ir transplantacijai, o jai prieštaravo - 6,9 proc. 56,4 proc. respondentų besąlygiškai sutiko tapti donorais po savo mirties.

Šiais metais spaudoje buvo pasirodę pranešimų, kad Lietuvoje jau beveik metus veikia gerai organizuota tarptautinė nusikaltėlių grupuotė, kuri nelegalioms klinikoms Vakaruose tiekia žmonių organus.

Policijos žiniomis, dabar organų kaina juodojoje rinkoje svyruoja nuo kelių šimtų iki 3000 JAV dolerių. Pareigūnų duomenimis, Lietuvoje dabar gyvena apie 10 žmonių, kurie jau yra pardavę savo organus - dažniausiai inkstą ar kiaušidę.

Pagal Lietuvos įstatymus, žmogaus organai negali būti piniginių sandėrių objektas.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Socialiniame tinkle „Twitter“ – šešios Dalios Grybauskaitės (4)

Socialiniuose tinkluose neretai galima pastebėti netikrų šalies vadovų paskyrų. Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės socialiniame tinkle „Twitter“ jų yra net penkios. Prezidentės patarėjo Liudo Zakarevičiaus teigimu, tokias paskyras siekiama panaikinti, tačiau socialiniuose tinkluose atsiradus galimybei patvirtinti paskyros autentiškumą, žmonės gali nesunkiai atskirti, kuri yra tikra.

Lietuvoje bus įvedamas vasaros laikas: miegosime trumpiau (94)

Paskutinį kovo sekmadienį Lietuvoje įvedamas vasaros laikas. Laikrodžių rodykles kovo 26-ąją, 3 valandą nakties, reikės pasukti valanda pirmyn.

Kur dingsta pinigai: FNTT susidomėjo dar vienu politiku (298)

Kaišiadorių rajone vyksta sunkiai paaiškinami viešieji pirkimai, kuriais susidomėjo tiek Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), tiek Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT). Panašu, kad su socialdemokratais susijusiai įmonei nutekėjo gardus kelių šimtų tūkstančių eurų kąsnis už net nepadarytus darbus.

Dar vienas naujojo Darbo kodekso siurprizas (164)

Panevėžio rajono Miežiškių seniūnui Albinui Jacevičiui artėjant vasarai gresia kabinetą iškeisti į pagriovį, o vietoj rašiklio paimti dalgį.

Sausumos pajėgų vadas: norime turėti dvi kariuomenes (254)

Lietuvoje turėtų būti dvi kariuomenės – viena sudaryta iš rezervo karių, o kita – iš ginkluotosiose pajėgose realiai tarnaujančių asmenų, sako Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Valdemaras Rupšys.