Pradėjo dar aną savaitę
Panevėžio pagrindinė Kalėdų eglė liovėsi šviesti sausio 6-ąją. Tą pačią dieną buvo išjungtos ir Laisvės aikštę visą švenčių periodą puošusios iliuminacijos, o pačios dekoracijos pradėtos nuiminėti tik vakar, nors miesto Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus dizaineris Romualdas Lukšas patikino, esą bendrovės „Panevėžio gatvės“ darbuotojai puošybos elementus nuo eglės pamažu pradėjo nuiminėti tuojau po Trijų karalių šventės.
„Kaip ir buvo nuspręsta, sausio 6-ąją – Trijų karalių dieną – atsisveikinome ne tik su eglutėmis namuose, bet ir su Laisvės aikštėje papuošta egle, – aiškino vakar kalbintas Savivaldybės tarnautojas. – Tik jos neskubėta nupuošti, nes savaitgalį to padaryti negalėjome – nedirbo bendrovės „Panevėžio gatvės“ darbuotojai. Tiesa, po truputį buvo nuiminėjami papuošalai ir praėjusią savaitę, bet pagrindiniai darbai vyksta šiandien.“
Mažumas užmiršo
Priminus valdininkui, kad sausio 7 dieną Kalėdas šventė rusai, kad Panevėžio stačiatikių Kristaus Prisikėlimo cerkvėje vyko šventinės Mišios ir būtų buvę gražu, jeigu tądien dar visomis šviesomis būtų spindėjusi pagrindinė miesto eglė, R. Lukšas atsakė nieko negalėjęs padaryti: „Toks buvo valdžios įsakymas. O įsakymus reikia vykdyti.“
Vyriausiasis miesto dizaineris pripažino, kad būtų buvę gražu, jei eglė būtų papuošusi ir stačiatikių Kalėdas.
„Tačiau nepagalvojome apie tai... – atvirai sakė R. Lukšas. – Be to, eglė ir taip ilgai išpuošta stovėjo. Per tą laiką net žaisliukų buvo pavogta! Nugvelbta kabelio dalis, todėl Lėlių vežimo teatras Laisvės aikštėje nebegalėjo rodyti spektaklių. Kiek žinau, vieninteliame Kaune eglė kauniečius džiugins iki vasario.“
Miesto dizaineris sakė specialios šventės atsisveikinti su žaliaskarėmis nebuvo rengta. „Atsisveikinome su eglutėmis tyliai ir ramiai, – aiškino valdininkas. – Tik Gamtos mokykloje organizuota atsisveikinimo šventė „Padėka už džiaugsmą“. Atnešusieji iš aplinkinio gyvenamojo kvartalo eglutes bus įrašyti į aplinkai draugiško panevėžiečio sąrašus bei apdovanoti rėmėjų prizais.“
Galėtų palaikyti ilgiau
Rusų kultūros centro vadovė Valentina Vatutina nusijuokė išgirdusi klausimą, ar per Kalėdas sausio 7 dieną nepasigedo šventiškai papuoštos ir šviesomis spindinčios eglės miesto centre.
„Niekada ir nebuvo, kad per rusų Kalėdas, kurios kiekvienais metais būna sausio 7 dieną, dar būtų įžiebta eglė, – net nesistebėjo moteris. – O mes visi po šventinių Mišių stačiatikių Kristaus Prisikėlimo cerkvėje mielai būtume nuėję prie miesto eglės...“
Pasak V. Vatutinos, stačiatikiai pratę ir prie kitų nedidelių švenčių nesklandumų: „Jeigu mes nespėjame pasipuošti namuose eglučių iki katalikų Kalėdų, tai prieš stačiatikių Kalėdas jų pirkti tikrai negausime.“
„Gražu, aišku, būtų, jeigu Laisvės aikštėje papuošta eglė dar pastovėtų ir per stačiatikių šventę, – svarstė Rusų kultūros centro vadovė. – Juolab kad dar po savaitės, sausio 14 dieną, pagal rusų kalendorių švenčiame Senuosius naujuosius metus... Tačiau nesiskundžiame, kad centrinėje miesto aikštėje per rusų Kalėdas eglė nebuvo apšviesta. Nieko tokio neatsitiko. Tik, kai pagalvoji, juk tame pačiame mieste gyvename... O ir tą penktadienį linksmiau būtų buvę Laisvės aikštėje.“
Tautinės mažumos atstovė džiaugiasi ir taip gražiai praėjusiomis rusų Kalėdomis.
„Iki sausio 6 dienos pasninkaujame, o kai pirmoji vakarė žvaigždė suspindi danguje, sėdame prie Kūčių stalo, – pasakojo V. Vatutina. – Mūsų, stačiatikių, Kūčios ir Kalėdos mažai kuo skiriasi nuo katalikų šventės. Šiek tiek tik apeigos bažnyčioje kitokios, o ant Kūčių stalo dedame beveik tokius pačius patiekalus, kaip ir jūs. Be to, tarpušventyje nuo Kalėdų iki Naujamečio buriame ateitį. Taigi galima tvirtinti, kad rusų šventės visai tokios pat, kaip ir lietuvių.“
Svarbiau – šventė širdyje
Panevėžio stačiatikių Kristaus Prisikėlimo cerkvės kunigas Aleksejus Smirnovas taip pat pripažino, kad prasminga būtų, jeigu eglė centrinėje miesto Laisvės aikštėje dar žibėtų ir šią savaitę.
„Tačiau nesureikšminame to, – sakė tėvas Aleksejus. – Niekada taip nebuvo. Smulkmena. Daug svarbiau, kad mokame sutarti tarpusavyje, o kad eglė nebuvo įžiebta – nieko baisaus. Svarbu šventę turėti širdyje. Ir be miesto eglės atšventėme Kalėdas. Į stačiatikių cerkvę sausio 7 dienos šventines Mišias susirinko per 100 mieste gyvenančių pravoslavų. Tikiuosi, kad tiek pat tikinčiųjų susirinks ir minint Senuosius naujuosius metus.“
Su eglutėmis atsisveikino pagarbiai
Gamtos mokykloje organizuotos atsisveikinimo su eglutėmis šventės „Padėka už džiaugsmą“ metu atneštos 55 eglutės.
Gamtos mokyklos metodininkės Valdos Briedienės duomenimis, su Kalėdų eglutėmis pagarbiai pasielgė 9-osios vidurinės, Vytauto Mikalausko menų ir rajono Dembavos pagrindinės mokyklų, Rožyno bendruomenės atstovai iš Alyvų, Pušyno, Žalgirio gatvių ir pačios Gamtos mokyklos mokiniai. „Visi atnešę į įstaigą eglutes įrašyti į aplinkai draugiško panevėžiečio sąrašus, – pasakojo V. Briedienė, kiek panevėžiečių nepakilo ranka išmesti žaliaskarių į šiukšlyną.
– Specialiu prizu apdovanota pati draugiškiausia aplinkai Trinkūnų šeima: Marijus, Liucijus ir Emilijus su mama Maryte ir tėčiu Ryčiu. Jie į Gamtos mokyklą atvežė daugiausia eglučių. Beje, eglutės bus mums naudingos – jų dar žalias šakas naudosime gyvūnams šerti, o kitos bus panaudotas kaip biokuras.“