Sprendimas dėl lyties keitimo Seimui - pavasarį

 (84)
Teisingumo ministras Juozas Bernatonis tikisi pavasarį Seimui pristatyti Civilinio kodekso pataisą, kaip reglamentuoti lyties keitimą.
The Lithuanian Seimas
The Lithuanian Seimas
© DELFI (M. Ažušilio nuotr.)

„Tikiuosi, kad po Naujųjų metų apsvarstys Vyriausybė ir pavasario sesijai pateiksime Seime“, – BNS sakė ministras.

Nors pataisa dar rugsėjį pasiekė Vyriausybę, Ministrų kabinetas jos iki šiol nesvarstė. J.Bernatonio teigimu, šiuo klausimu ministrai nesutaria.

„Vyriausybėje yra skirtingos nuomonės. Kol kas Darbo partijos ministrų man nepavyko įtikinti, ir dėl to tas klausimas svarstyti Vyriausybėje atidėtas. Dėl to nespėjome šitai sesijai“, – tvirtino teisingumo ministras.

Jis pabrėžė, kad sutvarkyti teisiškai lyties keitimo tvarką būtina, nes Lietuva Europos Žmogaus Teisių Teisme dėl to pralaimėjo bylą, jai taikoma sustiprinta Europos Tarybos kontrolė.

„Pasiūlyta Civilinio kodekso pataisa numato, kad transseksualumo gydymo tvarką nustatys būtent sveikatos apsaugos ministras, kaip visų kitų ligų. O teisė Civiliniame kodekse garantuojama ne į lyties keitimą, o į lyties keitimo registraciją“, – aiškino J.Bernatonis.

Pagal Vyriausybei svarstyti teikiamą projektą, Civiliniame kodekse atsirastų straipsnis „Teisė į lyties pakeitimo registraciją“. Jame būtų sakoma, kad „nesusituokusiam pilnamečiui asmeniui, kuriam diagnozuotas lytinės tapatybės sutrikimas (transseksualumas), kuriam nėra apribotas veiksnumas tam tikroje srityje ir kuriam atliktas chirurginis išorinių lyties požymių pakeitimas, pateikus sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka išduotą sveikatos priežiūros įstaigos pažymą, gimimo įraše keičiami duomenys apie asmens lytį“.

Pagal siūlymą, iš kodekso būtų išbraukta dabartinė norma, kad „nesusituokęs pilnametis asmuo turi teisę medicininiu būdu pakeisti savo lytį, jeigu tai mediciniškai įmanoma“.

Taip pat siūloma atsisakyti šiuo metu Civiliniame kodekse numatyto įpareigojimo priimti lyties keitimo sąlygas ir tvarką nustatantį įstatymą.

„Projektas yra labai realistiškas, manau, atitinkantis visų lūkesčius – ir tų žmonių, kurie turi tokias problemas, nors jų vienetai yra, ir žmogaus teisių gynėjų, ir pagaliau Europos Tarybos. Nesinori, kad Lietuva būtų paskelbta kaip valstybė, kuri nesilaiko Žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos, ir gautų kokių nors nuobaudų“, – BNS sakė teisingumo ministras.

Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad medicininius dalykus, susijusius su lyties keitimu, gydymo tvarka, turi reglamentuoti su sveikatos apsauga susiję teisės aktai. Civiliniame kodekse liktų tik įpareigojimas teisiškai sutvarkyti lytį pakeitusio asmens dokumentus.

Tuo pačiu atkreipiamas dėmesys, kad siūloma Civilinio kodekso pertvarka nepanaikina Lietuvos pareigos užtikrinti asmenims, kenčiantiems lyties tapatumo sutrikimą, tinkamų ir reikiamų medicinos paslaugų teikimą.

Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė anksčiau yra minėjusi, kad jos vadovaujama ministerija yra parengusi dokumentus dėl medicininių lyties keitimo klausimų, tačiau prieš juos patvirtinant reikia priimti Civilinio kodekso pataisas.

Civilinis kodeksas, kuriame numatyta galimybė keisti lytį, priimtas 2000 metais, bet realiai ši nuostata neveikia, nes nėra priimtų reikiamų įstatymų. Seimui ne kartą mėginta teikti su lyties keitimu susijusius įstatymų projektus, bet visi jie būdavo atmetami. Grupė parlamentarų 2013 metais yra parengusi Civilinio kodekso pakeitimo projektą, kad „medicininis lyties pakeitimas Lietuvoje draudžiamas“.

Lietuva 2007 metais pralaimėjo bylą Europos Žmogaus Teisių Teisme dėl to, kad nėra įstatymo, reglamentuojančio lyties keitimo tvarką. Pernai Europos Tarybos Ministrų Komitetas, prižiūrintis Strasbūro teismo sprendimų vykdymą, nutarė taikyti prieš Lietuvą priimto sprendimo vykdymo sustiprintą priežiūrą ir paragino šalies institucijas pabaigti teisėkūros procesą.

BNS
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 

Lietuvoje

Vis daugiau jaunuolių ryžtasi rinktis profesinę karo tarnybą (19)

Lietuvoje vis daugiau jaunuolių renkasi profesinę karo tarnybą. Itin daug jų – tarp privalomą karo tarnybą atlikusių šauktinių.

T. Kritzeris: man pasidarė baisu, kad niekas neprisimins Molėtų žudynių (37)

Molėtuose yra gatvė, kuria prieš 75-erius metus į mirtį buvo nuvesdinti 2 tūkst. taikių žmonių – miestelio žydų.

Šiauliuose nusileido Prancūzijos naikintuvai (36)

Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose sekmadienio vakarą nusileido ateinančius keturis mėnesius NATO Baltijos šalių oro policijos misiją vykdysiantys Prancūzijos naikintuvai „Mirage 2000“.

Emigrantė pabandė išgyventi už 380 eurų: jau gailisi grįžusi (961)

Septynerius metus už Lietuvos ribų gyvenusi Irina prieš 2 mėnesius nusprendė grįžti į gimtinę, tačiau šio savo sprendimo jau gailisi.

Laimę esto glėbyje atradusi emigrantė: lietuvės pačios leidžiasi, kad į jas vyrai kojas valytųsi (508)

Brigita pirmą kartą į Angliją atvyko dar 2005-aisiais metais. Atvykusi su pussesere tik pusmečiui, užsidirbti pinigų, pakeisti aplinką ir laikinai pabėgti po nelaimingai pasibaigusių santykių su mylimuoju, Brigita vis dar ten – su vyru iš Estijos Denisu ir dviem vietoje nenustygstančiais „monstriukais“. Taip jie žaismingai vadina savo dvi atžalas. Pora prieš du mėnesius atšoko savo vestuves.