Sprendimas dėl lyties keitimo Seimui - pavasarį

 (84)
Teisingumo ministras Juozas Bernatonis tikisi pavasarį Seimui pristatyti Civilinio kodekso pataisą, kaip reglamentuoti lyties keitimą.
The Lithuanian Seimas
The Lithuanian Seimas
© DELFI (M. Ažušilio nuotr.)

„Tikiuosi, kad po Naujųjų metų apsvarstys Vyriausybė ir pavasario sesijai pateiksime Seime“, – BNS sakė ministras.

Nors pataisa dar rugsėjį pasiekė Vyriausybę, Ministrų kabinetas jos iki šiol nesvarstė. J.Bernatonio teigimu, šiuo klausimu ministrai nesutaria.

„Vyriausybėje yra skirtingos nuomonės. Kol kas Darbo partijos ministrų man nepavyko įtikinti, ir dėl to tas klausimas svarstyti Vyriausybėje atidėtas. Dėl to nespėjome šitai sesijai“, – tvirtino teisingumo ministras.

Jis pabrėžė, kad sutvarkyti teisiškai lyties keitimo tvarką būtina, nes Lietuva Europos Žmogaus Teisių Teisme dėl to pralaimėjo bylą, jai taikoma sustiprinta Europos Tarybos kontrolė.

„Pasiūlyta Civilinio kodekso pataisa numato, kad transseksualumo gydymo tvarką nustatys būtent sveikatos apsaugos ministras, kaip visų kitų ligų. O teisė Civiliniame kodekse garantuojama ne į lyties keitimą, o į lyties keitimo registraciją“, – aiškino J.Bernatonis.

Pagal Vyriausybei svarstyti teikiamą projektą, Civiliniame kodekse atsirastų straipsnis „Teisė į lyties pakeitimo registraciją“. Jame būtų sakoma, kad „nesusituokusiam pilnamečiui asmeniui, kuriam diagnozuotas lytinės tapatybės sutrikimas (transseksualumas), kuriam nėra apribotas veiksnumas tam tikroje srityje ir kuriam atliktas chirurginis išorinių lyties požymių pakeitimas, pateikus sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka išduotą sveikatos priežiūros įstaigos pažymą, gimimo įraše keičiami duomenys apie asmens lytį“.

Pagal siūlymą, iš kodekso būtų išbraukta dabartinė norma, kad „nesusituokęs pilnametis asmuo turi teisę medicininiu būdu pakeisti savo lytį, jeigu tai mediciniškai įmanoma“.

Taip pat siūloma atsisakyti šiuo metu Civiliniame kodekse numatyto įpareigojimo priimti lyties keitimo sąlygas ir tvarką nustatantį įstatymą.

„Projektas yra labai realistiškas, manau, atitinkantis visų lūkesčius – ir tų žmonių, kurie turi tokias problemas, nors jų vienetai yra, ir žmogaus teisių gynėjų, ir pagaliau Europos Tarybos. Nesinori, kad Lietuva būtų paskelbta kaip valstybė, kuri nesilaiko Žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos, ir gautų kokių nors nuobaudų“, – BNS sakė teisingumo ministras.

Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad medicininius dalykus, susijusius su lyties keitimu, gydymo tvarka, turi reglamentuoti su sveikatos apsauga susiję teisės aktai. Civiliniame kodekse liktų tik įpareigojimas teisiškai sutvarkyti lytį pakeitusio asmens dokumentus.

Tuo pačiu atkreipiamas dėmesys, kad siūloma Civilinio kodekso pertvarka nepanaikina Lietuvos pareigos užtikrinti asmenims, kenčiantiems lyties tapatumo sutrikimą, tinkamų ir reikiamų medicinos paslaugų teikimą.

Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė anksčiau yra minėjusi, kad jos vadovaujama ministerija yra parengusi dokumentus dėl medicininių lyties keitimo klausimų, tačiau prieš juos patvirtinant reikia priimti Civilinio kodekso pataisas.

Civilinis kodeksas, kuriame numatyta galimybė keisti lytį, priimtas 2000 metais, bet realiai ši nuostata neveikia, nes nėra priimtų reikiamų įstatymų. Seimui ne kartą mėginta teikti su lyties keitimu susijusius įstatymų projektus, bet visi jie būdavo atmetami. Grupė parlamentarų 2013 metais yra parengusi Civilinio kodekso pakeitimo projektą, kad „medicininis lyties pakeitimas Lietuvoje draudžiamas“.

Lietuva 2007 metais pralaimėjo bylą Europos Žmogaus Teisių Teisme dėl to, kad nėra įstatymo, reglamentuojančio lyties keitimo tvarką. Pernai Europos Tarybos Ministrų Komitetas, prižiūrintis Strasbūro teismo sprendimų vykdymą, nutarė taikyti prieš Lietuvą priimto sprendimo vykdymo sustiprintą priežiūrą ir paragino šalies institucijas pabaigti teisėkūros procesą.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

NATO naikintuvai 7 kartus lydėjo Rusijos orlaivius (13)

Praėjusią savaitę - rugsėjo 19-25 dienomis - NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai 7 kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių.

D. Grybauskaitė siūlo atleisti neblaivų vairavusį teisėją V. Paškevičių (10)

Prezidentė Dalia Grybauskaitė kreipėsi į Teisėjų tarybą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo Valerijaus Paškevičiaus atleidimo iš pareigų jam pažeminus teisėjo vardą.

Prognozuoja pirmąją rudenišką vėtrą (3)

Pirmadienį ir antradienį orai dar bus ramūs, tačiau nuo trečiadienio prasidės lietūs, kurie gali atnešti ir tikrą rudenišką vėtrą, LRT RADIJUI pasakojo sinoptikė Alva Nagelytė.

Naujas Lietuvos kariuomenės pirkinys už 100 mln. eurų: už ką bus sumokėti pinigai? (933)

Oficialu – Lietuva perka vidutinio nuotolio norvegiškas priešlėktuvinės gynybos sistemas, o šiam įsigijimui bus atseikėta apie 100 mln. eurų. Po „auksinių šakučių“ skandalo išaugęs dėmesys Lietuvos kariuomenės įsigijimams skandalo verčia atidžiau pažvelgti į didelės vertės pirkinius. O būsimasis įsigijimas išties nepigus, tad už ką bus sumokėti pinigai?

I. Vėgėlė. Konservatorių „disertacija“ Lietuvai – ar pavyks ją apsiginti teisės ir teisėtvarkos srityje? (17)

Lietuvos advokatūros parengtame straipsnių cikle nagrinėjamos politinių partijų rinkiminės programos teisės ir teisėtvarkos srityje, paliečiama su ja glaudžiai susijusi valstybės valdymo dalis, identifikuojamos stipriosios ir silpnosios pusės bei pateikiamas programų įvertinimas šioje srityje.