Sprendimas dėl lyties keitimo Seimui - pavasarį

 (84)
Teisingumo ministras Juozas Bernatonis tikisi pavasarį Seimui pristatyti Civilinio kodekso pataisą, kaip reglamentuoti lyties keitimą.
The Lithuanian Seimas
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

„Tikiuosi, kad po Naujųjų metų apsvarstys Vyriausybė ir pavasario sesijai pateiksime Seime“, – BNS sakė ministras.

Nors pataisa dar rugsėjį pasiekė Vyriausybę, Ministrų kabinetas jos iki šiol nesvarstė. J.Bernatonio teigimu, šiuo klausimu ministrai nesutaria.

„Vyriausybėje yra skirtingos nuomonės. Kol kas Darbo partijos ministrų man nepavyko įtikinti, ir dėl to tas klausimas svarstyti Vyriausybėje atidėtas. Dėl to nespėjome šitai sesijai“, – tvirtino teisingumo ministras.

Jis pabrėžė, kad sutvarkyti teisiškai lyties keitimo tvarką būtina, nes Lietuva Europos Žmogaus Teisių Teisme dėl to pralaimėjo bylą, jai taikoma sustiprinta Europos Tarybos kontrolė.

„Pasiūlyta Civilinio kodekso pataisa numato, kad transseksualumo gydymo tvarką nustatys būtent sveikatos apsaugos ministras, kaip visų kitų ligų. O teisė Civiliniame kodekse garantuojama ne į lyties keitimą, o į lyties keitimo registraciją“, – aiškino J.Bernatonis.

Pagal Vyriausybei svarstyti teikiamą projektą, Civiliniame kodekse atsirastų straipsnis „Teisė į lyties pakeitimo registraciją“. Jame būtų sakoma, kad „nesusituokusiam pilnamečiui asmeniui, kuriam diagnozuotas lytinės tapatybės sutrikimas (transseksualumas), kuriam nėra apribotas veiksnumas tam tikroje srityje ir kuriam atliktas chirurginis išorinių lyties požymių pakeitimas, pateikus sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka išduotą sveikatos priežiūros įstaigos pažymą, gimimo įraše keičiami duomenys apie asmens lytį“.

Pagal siūlymą, iš kodekso būtų išbraukta dabartinė norma, kad „nesusituokęs pilnametis asmuo turi teisę medicininiu būdu pakeisti savo lytį, jeigu tai mediciniškai įmanoma“.

Taip pat siūloma atsisakyti šiuo metu Civiliniame kodekse numatyto įpareigojimo priimti lyties keitimo sąlygas ir tvarką nustatantį įstatymą.

„Projektas yra labai realistiškas, manau, atitinkantis visų lūkesčius – ir tų žmonių, kurie turi tokias problemas, nors jų vienetai yra, ir žmogaus teisių gynėjų, ir pagaliau Europos Tarybos. Nesinori, kad Lietuva būtų paskelbta kaip valstybė, kuri nesilaiko Žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos, ir gautų kokių nors nuobaudų“, – BNS sakė teisingumo ministras.

Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad medicininius dalykus, susijusius su lyties keitimu, gydymo tvarka, turi reglamentuoti su sveikatos apsauga susiję teisės aktai. Civiliniame kodekse liktų tik įpareigojimas teisiškai sutvarkyti lytį pakeitusio asmens dokumentus.

Tuo pačiu atkreipiamas dėmesys, kad siūloma Civilinio kodekso pertvarka nepanaikina Lietuvos pareigos užtikrinti asmenims, kenčiantiems lyties tapatumo sutrikimą, tinkamų ir reikiamų medicinos paslaugų teikimą.

Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė anksčiau yra minėjusi, kad jos vadovaujama ministerija yra parengusi dokumentus dėl medicininių lyties keitimo klausimų, tačiau prieš juos patvirtinant reikia priimti Civilinio kodekso pataisas.

Civilinis kodeksas, kuriame numatyta galimybė keisti lytį, priimtas 2000 metais, bet realiai ši nuostata neveikia, nes nėra priimtų reikiamų įstatymų. Seimui ne kartą mėginta teikti su lyties keitimu susijusius įstatymų projektus, bet visi jie būdavo atmetami. Grupė parlamentarų 2013 metais yra parengusi Civilinio kodekso pakeitimo projektą, kad „medicininis lyties pakeitimas Lietuvoje draudžiamas“.

Lietuva 2007 metais pralaimėjo bylą Europos Žmogaus Teisių Teisme dėl to, kad nėra įstatymo, reglamentuojančio lyties keitimo tvarką. Pernai Europos Tarybos Ministrų Komitetas, prižiūrintis Strasbūro teismo sprendimų vykdymą, nutarė taikyti prieš Lietuvą priimto sprendimo vykdymo sustiprintą priežiūrą ir paragino šalies institucijas pabaigti teisėkūros procesą.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Kaip karo atveju gelbėsime M. K. Čiurlionį? (2)

Lietuvos pasirengimas ginkluotų konfliktų ir ekstremalių situacijų atvejais saugoti savo kultūros paveldą – formalus ir per menkai finansuojamas. Valstybinė kultūros paveldo komisija (VKPK), atlikusi padėties analizę, ragins Vyriausybę labiau rūpintis neįkainojamu valstybės turtu, ketvirtadienį rašo „Lietuvos žinios“.

Lietuvos policininkai dėvės estiško pavyzdžio uniformas (20)

Jau šių metų pabaigoje Lietuvos policininkai pradės dėvėti naujo pavyzdžio uniformas – estiško modelio aprangą išbandė septyni policijos patruliai ir liko ja patenkinti, teigia Policijos departamentas.

Šiaulių politikai vėl mėgins paskirti administracijos vadovą (1)

Šiaulių miesto savivaldybės taryba ketvirtadienį vėl mėgins spręsti administracijos vadovybės klausimą – siūloma administracijos direktoriumi skirti teisininką Arną Ilgauską bei atkurti prieš pusantro mėnesio panaikintą antro vicemero pareigybę.

Įtarimų sulaukusiam Panevėžio rajono merui – opozicijos raginimas nusišalinti nuo pareigų (12)

Panevėžio rajono savivaldybės opozicijos atstovai ragina nuo pareigų nusišalinti įtarimų dėl piktnaudžiavimo tarnyba sulaukusį merą Povilą Žagunį.

Vilniuje prasideda tarptautinė knygų mugė (1)

Ketvirtadienį Vilniuje, parodų centre „Litexpo“, prasideda iki sekmadienio truksiantis vienas svarbiausių šalies kultūros renginių – tarptautinė knygų mugė.