Jo nuomone, už tai turėtų būti taikoma viena didžiausių sankcijų - dvidešimt metų neleidimas kandidatuoti į pareigas, kuriose reikia prisiekti.
Anot S.Pečeliūno, to negalima lyginti su vištos vagyste.
Per apkaltą nušalintasis prezidentas Rolandas Paksas, anot jo, turėtų viešai atsiprašyti tautos už priesaikos sulaužymą.
Tuo metu Seimo narys, Tvarkos ir teisingumo frakcijos narys Dailis Barakauskas tai pavadino absurdu ir teigė, kad dėl Rolando Pakso dalyvavimo politikoje turėtų nuspręsti tauta, o ne Konstitucinis Teismas ar Vyriausybės siūlomi teisininkai.
BTV laidoje dalyvavęs EP narys Rolandas Paksas teigė, jog kalbėti apie atsiprašymą reiktų tiems žmonėms, kurie sukėlė perversmą ir pamynė žmonių valią. Jis Sauliaus Pečeliūno siūlymą bent dvidešimt metų neleisti jam kandidatuoti, pavadino stručio pozicija ir mėginimu „perversmininkams“ išsiplauti suterštą mundurą.
Anot jo, esmė yra tai, kad Stasbūro Europos Žmogaus Teisių Teismas, paneigdamas Konstitucinio teismo sprendimą, paneigė pačią apkaltos esmę.
„Esmė yra ar mes esame valstybė, kurioje gerbiamos ir įgyvendinamos žmogaus teisės, ar mes neesame tokia valstybė“, - retoriškai klausė EP narys Rolandas Paksas.
Europos žmogaus teisių teismas nutarė, kad iki gyvos galvos galiojantis ir nei referendumu, nei Seimo sprendimu nebepanaikinamas draudimas R. Paksui dalyvauti rinkimuose į parlamentą prieštarauja Europos žmogaus teisių apsaugos konvencijos protokolo straipsniui, garantuojančiam asmens teisę į laisvus rinkimus.
R. Paksas iš prezidento pareigų Seimo sprendimu buvo pašalintas 2004 m. Jis buvo apkaltintas neteisėtai suteikęs pilietybę finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui, sąmoningai leidęs pastarajam suprasti, jog teisėsaugos institucijos atlieka jo veiksmų patikrinimą, bei siekęs įgyvendinti jam artimų asmenų privačių asmenų turtinius interesus.
Šis sprendimas užkirto kelią politikui eiti pareigas, kuriose pagal Konstituciją būtina prisiekti Lietuvos Respublikai.