Toks galvosūkis iškilo rajono savivaldybės vadovams, kai jų duris pradėjo varstyti Betygalos parapijos name besiglaudžianti Kuzų šeima, reikalaudama žadėto socialinio būsto.
Reikalavo būsto
Atvykę pas rajono vicemerę Gitaną Rašimienę, Kuzai tikino: buvęs vicemeras Sigitas Vaičius žadėjęs, kad savivaldybė nupirks iš Betygalos klebono būstą su jais, jau ten įsikūrusiais, ir šeimyna galės ramiai jame gyventi.
Deja, nei dabartinė vicemerė G. Rašimienė, nei administracijos direktorius J. Kurlavičius apie jokius buvusios valdžios neoficialius sandėrius su gyventojais ir sielų ganytojais nė girdėti nebuvo girdėję. Atrodo, kažkas ir vėl buvo surezgęs su įstatymais prasilenkiantį planą – nupirkti socialinį būstą kartu su įnamiais, kas mūsų rajone jau ne kartą yra nutikę.
„Kuzai aiškiai įvardijo, kad buvęs vicemeras S. Vaičius jiems yra pažadėjęs: kunigas pateiks paraišką Savivaldybės komisijai, ir bus šitas būstas įsigytas su jais, ten dabar gyvenančiais, – pasakoja vicemerė G. Rašimienė. – Žmonės verkia, nes kunigas jiems pasakė: ieškokitės kitos vietos – jei niekas to būsto nepirks, tai niekas čia jūsų ir nelaikys.“
G. Rašimienė sako nežinanti, kaip padėti į keblią situaciją patekusiems gyventojams: socialinių būstų pirkimo bei skyrimo tvarką griežtai reglamentuoja įstatymai ir jokia saviveikla neleistina.
Žadėjo, bet nenupirko
Dėl socialinio būsto Loreta ir Albinas Kuzai per pastaruosius mėnesius į savivaldybę kreipėsi ne kartą, tačiau apsilankymai jokių rezultatų nedavė.
„Būstas priklauso parapijai. Klebono prašėme ir jis įleido mus gyventi. S. Vaičius norėjo padėti, žadėjo iš klebono tą butą nupirkti. Nežinau, kas įvyko, bet nenupirko. Man to buto būtinai reikia, nes mano neįgali dukra“, – „Alio, Raseiniams“ ašarojo L. Kuzienė. Moteris tvirtina, kad ji buvusi pirma eilėje socialiniam būstui gauti, tačiau dabar savivaldybėje sužinojusi, kad ji sąraše – 46.
Dėl negandų L. Kuzienė kaltina rajono valdžią ir dėkoja geraširdžiam klebonui, nė žodeliu neužsimindama, jog neseniai Savivaldybėje guodėsi, kad jis ketinąs šeimą iškeldinti.
„Valdžia šaukia, kad kaltas klebonas, iš tikrųjų tas klebonas nekaltas, mes turime dėkoti jam, kad įsileido, pagailėjo mūsų,“ – gina geradarį L. Kuzienė ir ruošiasi imtis visų priemonių, net kreiptis į TV laidą „24 valandos“, kad minėtasis būstas atitektų jų šeimai.
Siūlomų būstų atsisakė
Savivaldybės administracijos duomenimis, jaunų šeimų sąraše socialinių būstų laukia 106 šeimos, o Kuzai šioje eilėje – tik 46. Prieš įsikurdami Betygalos parapijos name, neįgalų vaiką auginantys Kuzai gyveno Verėduvos kaime, sukiužusioje, baigiančioje nugriūti lūšnelėje.
Nepaisant eilės, savivaldybė bet kuriai šeimai ar asmeniui gali pasiūlyti būstą, jei visi aukščiau sąraše esantieji to būsto atsisako.
Tai ir buvo padaryta: savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vyr. specialistė J. Norvilaitė teigia, kad 2012 m. vasarį Kuzams siūlytas socialinis būstas Pagojukų seniūnijoje, tačiau šeima raštiškai jo atsisakė ir nurodė, kad nori gauti butą Ariogalos seniūnijoje.
Tuo metu socialinių būstų reikalus kuravęs Tarybos narys, buvęs vicemeras S. Vaičius tikina, kad ir toks variantas Kuzams buvo pateiktas. Siūlytas būstas ir Ariogalos seniūnijoje, Paliepių kaime, ir Pramedžiavoje, tačiau pasiūlymais šeima ir vėl nesusigundė – tai nuo tėviškės per toli, tai į antrą aukštą sunku bus su neįgaliu vaiku karstytis.
Nerašyti sandėriai
S. Vaičius teigia pažįstantis Kuzų šeimą, nes pats nuo tų kraštų yra kilęs. Šeima varginga, jai trūksta socialinių įgūdžių ir reikalinga pagalba. Kuzai panorėję įsikurti Betygaloje, nes ten gyvena moters tėvai, kurie šeimą pagloboja.
Tarybos nario žiniomis, šiuo metu Betygalos parapijos bute prisiglaudę ne tik Kuzai su savo atžala, bet ir vyro motina su broliu – iš viso penki asmenys. Buvęs vicemeras atvirai pripažįsta, kad išties būta pokalbio apie būsto pirkimą, ir su Betygalos klebonu tartasi dėl galimos kainos.
„Jie pas mane buvo atėję ir sako: mus klebonas žada įleisti gyventi, turi kažkokias patalpas – namą ar pusę. Ar jūs, Savivaldybė, negalėtumėte nupirkti to būsto? – prisimena pokalbį su Kuzų šeima S. Vaičius. – Aš jiems paaiškinau, kad kasmet liepos mėnesį valstybė kiekvienam rajonui skiria pinigų, skelbiami konkursai ir perkami socialiniai būstai. Jeigu klebonas normalia kaina pasiūlys, tai ir bus nupirktas tas būstas.“
Politikas neslepia, kad ir su Betygalos klebonu V. Aukštakalniu apie tai kalbėjęs: „Klebonas minėjo, kad jis tą būstą norės parduoti už 15 ar 20 tūkstančių litų. Pats nesu matęs, bet kiek kalbėjau su klebonu, būstas yra geros būklės, pusė didoko namo. Tai aš jam pasakiau: jei normalus būstas, kaina tikrai nedidelė, galbūt jis ir bus nupirktas.“ Neturinčiai kur prisiglausti šeimai S. Vaičius teigia visgi paaiškinęs, kad jokių garantijų ar pažadų niekas negali duoti: socialinių būstų pirkimo klausimus sprendžia komisija, kuri, atsižvelgdama į kainą ir būklę, iš daugelio pasiūlymų atrenka tinkamiausius. Politikas sako ir kleboną įspėjęs: jei priims gyventi Kuzus, tegul prisiima ir riziką, nes minėtasis būstas gali būti ir nenupirktas. „Dabar Kuzai pas kleboną gyvena privačia tvarka, ir niekas jiems jokių garantijų nedavė“, – tikina S. Vaičius ir priduria, kad būtų ideali situacija, jei tą būstą savivaldybė nupirktų ir jiems paskirtų.
Klebonas iškeldinti neketina
Betygalos Šv. Mikalojaus parapijos klebonas kun. Viktoras Aukštakalnis apie Kuzų šeimą su žiniasklaida kalbėjo nenoriai. „Valstybė planavo nupirkti butą kur nors. Čia visai nesusiję su tuo mano butu. Ne mano, o bažnyčios, – pasitaisė klebonas. – Negaliu pakęsti, kai man nesąmones kalba į akis. Aš žinau, kaip Kuzai gyvena, ką jie galvoja. Gerai, kad jie kreipiasi į Savivaldybę, kad ieško sau vietos kur gyventi. Prie ko čia bažnytinis butas?“ – V. Aukštakalnis tikino neplanavęs iškeldinti Kuzų iš parapijos namo ir net kalbos apie tai nebuvę.
„Ten, parapijos name, visuose butuose gyvena žmonės. Jei aš kelčiau, tai turėčiau iškelti visus. Imu ir pasakau: davai, kelkitės su vaiku invalidu. Kur logika? Prisiklausote visokių gandų, kurie visai neatitinka tikrovės, – irzliai kalbėjo klebonas. – Esu su visais tų namų gyventojais daug bendravęs. Netikiu, kad jie gali kalbėti apie tokius dalykus – apie iškėlimus. Apie nuomą – taip, mes kalbėjome. Bet apie iškėlimus…“
Klebonas pažymėjo, kad tai – ne socialinis būstas, o parapijos namas, ir žmonės turėtų dėkoti, kad jie ten gyvena: „Nors kuri šeima padėkotų, – nei nuomos, nieko aš neimu. Jie gyvena sau, džiaugiasi likimu. Vieni gyvena nuo neatmenamų laikų. Kuzai irgi gyvena nuo Velykų. Ten tikrai yra parapijos namas. Tai gal iš tikrųjų kažkokią nuomą imti, nes dokumentų sutvarkymas man labai brangiai kainavo. Pačiai parapijai labai brangiai kainavo. O aš nieko, nė vieno cento neprašau…“
Jokių galimybių
Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimų arba nuomos ar teisių šiuos daiktus įsigijimų komisijai vadovaujanti vicemerė G. Rašimienė teigia, kad šiemet iš valstybės Savivaldybė gavo 197 tūkst. Lt socialiniams būstams įsigyti. Komisija jau patvirtino pirkimo sąlygas: paraiškos iš gyventojų, norinčių parduoti savo nekilnojamąjį turtą, priimamos iki rugsėjo 25 d. Komisija apžiūrės visus siūlomus būstus ir dėl geriausių variantų bus deramasi. Be jokios abejonės, ir Betygalos klebonas turi teisę siūlyti nekilnojamą turtą Savivaldybei įsigyti. Deja, nėra jokių garantijų, kad šis būstas bus nupirktas, o juo labiau – kad jis atiteks Kuzų šeimai.
„Įvertinus pagal komisijos tvarkos aprašo formules, gal tas būstas tinkamas nupirkti, bet teisiškai nėra jokių galimybių, kad jis atitektų būtent tai šeimai, – pažymi G. Rašimienė. – Vienas iš tvarkos aprašo reikalavimų: 10 dienų iki pirkimo ir pardavimo sutarties pasirašymo turi būti nutrauktos nuomos sutartys, iškeldinti ir išdeklaruoti visi tose patalpose gyvenantys asmenys.“
Taigi savivaldybės perkamas būstas privalo būti tuščias, ir Kuzai turėtų iš jo išsikelti. Net ir nupirkusi tą būstą, savivaldybė niekaip negalėtų šios šeimos palikti gyventi, nes toks sprendimas būtų neteisėtas: bet kuri prieš Kuzus eilėje esanti šeima turėtų teisę užprotestuoti.
Išimties nepritaikysi
Anot vicemerės, problemą buvo galima spręsti tada, kai šeima dar gyveno Verėduvoje, apgriuvusioje lūšnelėje. Jei Savivaldybė būtų laiku atkreipusi dėmesį, galbūt rajono Taryba galėjo skirti gyvenamąjį plotą išimties tvarka kaip šeimai, gyvenančiai avarinės būklės būste. „Gaila žmonių, tačiau šiuo metu teisiškai nematau jokių galimybių jiems pagelbėti, – pripažįsta G. Rašimienė. – Jie eilėje socialiniam būstui gauti – tik 46. Jei būtų sąrašo viršuje, dar būtų galima nepažeidžiant tvarkos svarstyti galimybes.“
Savivaldybės administracijos direktorius Jonas Kurlavičius pažymi, kad socialinis būstas išimties tvarka gali būti skiriamas tik nukentėjusiems nuo gaisro, stichinių nelaimių, auginantiems 5 ir daugiau vaikų, jei šeimoje vienu metu gimsta 3 ir daugiau vaikų, vienišiems judėjimo negalią turintiems asmenims.
„Taip reglamentuota, kaip nei viename kitame įstatyme, ir savivaldai sprendimo teisės nėra palikta, – pripažįsta direktorius ir priduria. – Blogiausia, kad žmonėms pažadėta tai, ko valdžia realiai, nepažeisdama įstatymų, negali
padaryti.“
Ydinga praktika
Teisės aktuose aiškiai parašyta, kad Savivaldybė gali pirkti tik tuščius butus ir jokios išlygos, jog gyventojai „kažkada“ išsikraustys, neleistinos. Tačiau mūsų rajone pastaraisiais metais, atrodo, formavosi kiek kitokia, teisiškai nepagrįsta praktika – pirkti būstus su gyventojais. Daugelis dar pamena, kaip 2011 m. iš rajono Tarybos nario Vladislovo Šimaičio Nemakščiuose buvo nupirkta pora butų, ir viename iš jų gyveno šeima.
Tiesa, ta šeima ir šiandien ten tebegyvena. Pasak G. Rašimienės, taip jau laimingai ssiklostė, kad šeimai tiesiog atėjo eilė socialiniam būstui gauti, taigi nieko kito neliko, kaip palikti juos ten gyventi. Panaši istorija pasikartojo ir pernai: iš rajono Tarybos narės K. Viršilienės tėvo J. Bartkaus Savivaldybė nupirko namelį su gyventojais Skirmantiškės kaime. Su draugu ir dviem vaikais nuomininkų teisėmis ten gyvenusi R. Stoškutė pirkimo komisijai tvirtino, kad išsikelti jokių problemų nebus – šeima ketino prisiglausti pas netoliese gyvenančią vyro mamą. Savivaldybė ne kartą ragino juos apleisti būstą, tačiau šeima nesiskubina.
Tikėtina, kad ir šiemet galėjo būti nupirktas socialinis būstas su įnamiais, tačiau tam koją pakišo pasikeitusi rajono valdžia. Prie rajono vairo stoję kiti vadovai nesiruošia pildyti neteisėtų, būtų ar nebūtų susitarimų. Vicemerė G. Rašimienė teigia, kad jos vadovaujama komisija daugiau tokios praktikos netoleruos – socialiniai būstai bus perkami tik tušti, gyventojams išsikrausčius. Beje, neretai žmonės atsisako siūlomų būstų, nes jų netenkina vietovės, kur nėra darbo vietų, ugdymo įstaigų. Todėl perkant būstus bus
atsižvelgiama į poreikį – ar atsiras norinčiųjų juose gyventi. Visgi bus ieškoma pigesnių variantų kaimuose ir gyvenvietėse, o ne mieste. Pasak vicemerės, socialinių būstų pageidaujančios šeimos nėra mokios, nepajėgios mokėti už šildymą ir kitas paslaugas. Todėl būstus planuojama pirkti ten, kur žmogus gali pats šildytis, susimokėti mokesčius.
Būstų trūksta
Pageidaujančiųjų gauti socialinį būstą kasmet daugėja: pernai eilėje buvo 279 šeimos arba pavieniai asmenys, o šiemet jų skaičius išaugo iki 298. Galimybės aprūpinti būstais gyvenamojo ploto stokojančius gyventojus palyginti menkos – yra šeimų, laukiančių nuo 2005 m. Šiuo metu savivaldybė turi 279 socialinius būstus, iš jų šiemet atsilaisvino tik 6, o 14 pripažinti avariniais, kurių nė remontuoti nebeverta.
Valstybė kasmet skiria lėšų gyvenamajam plotui įsigyti: 2011 m. skirta 305 tūkst. Lt, 2012 m. – 140,5 tūkst. Lt, šiemet – 197 tūkst. Lt, tačiau Savivaldybė teišgali nupirkti vos kelis naujus būstus. 2012 m. socialiniai būstai suteikti 15 šeimų, 2011 m. – 18, 2010 m. – 11, 2009 m. – 6. „Judėjimas vyksta, tačiau būsto laukia beveik 300 šeimų. Suprantame, kad jiems teks laukti ne vienus metus“, – apgailestauja administracijos direktorius J. Kurlavičius.
Laukia naujo įstatymo
Jau ne pirmus metus tikimasi, kad bus parengta nauja aprūpinimo būstu įstatymo redakcija, kur numatytas visas kompleksas priemonių, kad laukiančiųjų socialinio būsto gretos gerokai praretėtų. Administracijos direktorius viliasi, kad įsigaliojus įstatymo pataisoms situacija pasikeis. Tiek savivaldybės turės galimybę suteikti socialinius būstus, tiek patys gyventojai galės nuomotis gyvenamąjį plotą iš privačios rinkos, ir jiems bus dengiama tam tikra nuomos lėšų dalis. Tikimasi, kad tai padės sumažinti eiles, kurios visuose šalies rajonuose tik auga. Anot J. Kurlavičiaus, nors valstybė skiria nemažai lėšų socialiniams būstams įsigyti, matyti aiški tendencija, kad tos eilės niekada nesibaigs.
Paskolomis nesidomi
Direktorius atkreipė dėmesį, kad gyventojai nesidomi lengvatiniais kreditais būstui įsigyti. Visos socialinio būsto laukiančios šeimos ar asmenys turi teisę kreiptis į Savivaldybę dėl lengvatinių paskolų – valstybė jiems padengtų paskolos palūkanas. Šia lengvata 2009 m. pasinaudojo tik 5 žmonės, tačiau daugiau norinčiųjų iki šiol neatsirado.