„Idėją jau seniai nešiojau savo širdyje: kaip įamžinti palaimintojo popiežiaus Jono Pauliaus II vizitą Lietuvoje? Rugsėjį sukaks lygiai 20 metų, kai Šventasis Tėvas čia lankėsi, tad gimė idėja tarp Justiniškių ir Pašilaičių kurti jo vardu pavadintą parapiją. Ten gyvena daug žmonių, tikintiesiems nėra kur susirinkti, reikia važiuoti arba į Vilniaus palaimintojo Jurgio Matulaičio parapiją arba į Kalvarijas, nes Fabijoniškėse taip pat nieko nėra”, – DELFI sakė kardinolas Audrys Juozas Bačkis.
Kaip patikslino bažnyčios projektą rengiantis architektas Kėstutis Pempė, bažnyčia ir parapijos namai planuojami tarp Medeinos ir Žemynos gatvių.
„Dabar projekto pradžia, pagal jį bažnyčia nenumatoma labai didelė, apie 450 kvadratinių metrų ploto”, – sakė architektas.
Kardinolo A. J. Bačkio teigimu, prieš kelerius metus Bažnyčia minėtoje Vilniaus vietoje atgavo žemę. „Tačiau tame sklype, manau, turi iškilti ne tik bažnyčia, bet ir dienos centras, kad galėtų vykti „Carito” ir kita reikiama veikla, kad parapija būtų gyva. Kad būtų salių katechezei, patalpų karitatyvinei veiklai, kad visuomenei pasitarnautų”, – pabrėžė kardinolas.
A. J. Bačkio nuomone, tai būtų gražiausias būdas pagerbti Jono Pauliaus II atmintį, nes aplink gyvena 30-40 tūkst. žmonių ir naujos parapijos tikrai reikia.
„Viliuosi, kad mano įpėdinis arkivyskupas Gintaras Grušas, kuris prisidėjo prie popiežiaus Jono Pauliaus II kelionės į Lietuvą rengimo, padės”, – sakė kardinolas.
Minčiai naujuosiuose Vilniaus rajonuose statyti bažnyčią yra pritarusi kunigų taryba.
„Žinoma, tą projektą jau teks įgyvendinti naujam arkivyskupui. Iš savo pusės galiu pasakyti tik tiek, kad tai atitiktų žmonių norą turėti gyvą Jono Pauliaus II atminimą. Tai visai kas kita, nei statula ar skveras, nes po palaimintojo Jono Pauliaus II sparnu ir globa susirinktų gyvoji Bažnyčia. Jei visa tai pavyktų įgyvendinti, būtų gražiausia dovana vilniečiams”, – sakė kardinolas A. J. Bačkis
Architekto K. Pempės teigimu, galutiniai projekto rengimo darbai užtruks iki rudens.
„Bažnyčia bus tradicinio-klasikinio kryžiaus plano, savo arkų struktūra primenanti pirmąsias krikščioniškas bažnyčias, tačiau jau modernia formos interpretacija, medžiagomis, taps šiuolaikišku statiniu”, – pasakojo architektas.
Kurdamas bažnyčios formą, ieškodamas proporcijų K. Pempė minėjo siekęs aiškios, harmoningos kompozicijos, sakralumo išraiškos.
„Klijuoto medžio konstrukcijos viduje sukurs savo medžiagiškumu jaukią aplinką, kuri kartu bus ir išraiškinga, ir paprasta. Visi kiti komplekso pastatai – vieno aukšto, tarsi tam tikras kompozicinis „pagrindas” iškilusiam bažnyčios pastatui", – pasakojo architektas.
Pasak K. Pempės, komplekse bus parapijos namai su edukacine dalimi, dienos centras, su „Carito” patalpomis, šalia – klebonija, po bažnyčia šarvojimo salės. Numatoma ir nemaža automobilių stovėjimo aikštelė, todėl bus patogu ir gyventojams, ir svečiams.
A. Zuokas Jono Pauliaus II bažnyčią siūlė statyti miesto centre
Kaip rašė DELFI, Lenkų rinkimų akcija irgi yra siūliusi Vilniuje statyti bažnyčią, tačiau ne naujuosiuose rajonuose, o centre. DELFI kardinolo klausė, kaip vertina Lenkų rinkimų akcijos iniciatyvą Naujamiestyje atstatyti Jėzaus sanktuariumą ir kodėl A. Vivulskio projektuotą bažnyčią vis nori savo tikslams panaudoti politikai: mirus popiežiui Jonui Pauliui II atstatyti ir pontifiko vardu pavadinti A. Vivulskio bažnyčią siūlė ir Artūras Zuokas.
A. J. Bačkio žodžiais, jam iki šiol skauda širdį, kad kalbama apie A. Vivulskio bažnyčios atstatymą, o nepajėgiama net normalios aikštės ar gatvės pavadinti Jono Pauliaus II vardu, nes „tas skveras prie Vilniaus Petro ir Povilo bažnyčios – joks ne Jono Pauliaus II skveras, o transporto žiedas ar, kaip buvo rašyta, automobilių stovėjimo aikštelė”.
Įdomu tai, jog ir Lenkų rinkimų akcijos atveju, ir tuomet, kai bažnyčią siūlė atstatyti Vilniaus meras, su arkivyskupu apie tai niekas nekalbėjo, nors pagal kanonus bažnyčios statybai turi pritarti vietos vyskupas. „Į mane dėl to niekas nesikreipė, todėl aš tyliu ir nieko nesakau”, – juokavo kardinolas.
A. J. Bačkio įsitikinimu, Vilniaus centre užtenka bažnyčių, yra daug nenaudojamų: tuščia Misionierių, buvusi Rasų kalėjimo koplyčia, Jurgio koplyčia prie Vyriausybės, kur kažkada buvo seminarija, bažnytėlė prie Augustionų vienuolyno.
„Yra tiek bažnyčių, kad nespėjame tvarkyti. Remontuokime kurias turime. O naujų parapijų senamiestyje tikrai nereikia”, – sakė ganytojas.
Kardinolo teigimu, į bažnyčią reikia žiūrėti iš sielovadinės pusės, o ne tik atstatyti praeities paminklus, ypač tokios būklės, kaip A. Vivulskio projektuota bažnyčia: jos vietoje visiškai nieko nelikę.
„Aš esu nustebęs, drįstu sakyti, dėl politikavimo apie šitą bažnyčios objektą”, – sakė kardinolas.