Taip DELFI skundėsi du mažamečius auginanti vilnietė Kristina. Prasidėjus „dar vienoms atostogoms, nors ką tik baigėsi prieš tai buvusios“, ji sprendžia rebusą, kaip suktis šįsyk. „Nors iš darbo išeik,“ - guodėsi Kristina.

Moters bendradarbiai taip pat stebisi - ar ir vėl jos pradinukui atostogos? Ne Kalėdos, ne Velykos, tai kokios dabar? Gūžčioja pečiais sužinoję, kad tarp šių švenčių įsiterpė papildomos atostogos – nuo vasario 8 iki 15 dienos.

Kaip suskaičiavo DELFI pašnekovė, iš 365 šių keliamųjų metų dienų, pradinukai atostogauja 126. Tai – daugiau nei trečdalis metų, neskaičiuojant ligų ir nedarbingumo lapelių, kuriais nesižavi darbdaviai.

„Kai paskelbė apie karantinus mokyklose, man pasidarė silpna. Nes tai reiškia, kad namuose su vyru vėl ginčysimės, kuris eis į darbą, o kuris liks su vaikais ir kurio darbdaviai dar kartą privalės suprasti, kad nėra kur jų dėti“, – sakė moteris.

Galutinai ją pribaigė mažėlio auklėtojos tą pačią dieną paskelbta žinia, kad grupėse bus vykdoma dezinfekcija, todėl vaikučius reiks pasiimti iki 17 valandos. Tai kas, kad tėvams darbas iki 18 val., o dar reikia nuvykti iki darželio.

Auklė – išeitis, bet brangi

„Pagal įstatymus darbuotojui priklauso 28 kalendorinės dienos atostogų. Ir jei su vyru nutartume neatostogauti kartu išvis, dar liktų 70 dienų, kai neturėtume, kur dėti savo pradinuko. Ir čia be ligų, dezinfekcijų, karantinų, kurių metu uždaromos mokyklos ir tu daryk ką nori!“ – piktinosi mama. Vilnietė nei vieniša, nei uždirbanti minimumą, tačiau samdyti auklę jai per sudėtinga ir, aišku, brangu.

„Visų pirma, labai sunku rasti žmogų, kuris pas tave dirbtų ne nuolat, o kai tau reikės. Jei nori, kad auklė įsipareigotų padėti per vaiko atostogas ar kai susirgs, turi mokėti jai nuolatinį atlyginimą. O auklės, kaip žinia Vilniuje už minimumą nenusisamdysi. Kai paskaičiuosi, ne kaži kiek lieka iš algos“, – sakė DELFI pašnekovė.

Ir ji, ir jos vyras dirba. Jaunesnysis sūnus, laimei, dar darželinukas. Jei neserga (būna ir taip), jo priežiūra rūpintis nereikia. Tačiau vyresnėlis – pradinukas, o jie, moters žodžiais, daugiau atostogauja, nei mokosi ir tai – didelė, neišspręsta problema.

„Pedagogai dejuoja dėl mažėjančio vaikų skaičiaus, tačiau neskuba organizuoti dienos užimtumo per atostogas, nors tai tėvams tai būtų labai aktualu“, – mano ji.

Geriau nemokamos atostogos ar lankstus darbo grafikas?

Kodėl mažieji mokiniai taip ilgai atostogauja, ar planuojama keisti tvarką ir ką mokykla galėtų pasiūlyti tėvams, kurie neturi kur dėti vaikų, DELFI klausė Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM). Valstybinės darbo inspekcijos Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus vedėjas Jonas Gricius taip pat pasidalijo įžvalgomis šia tema.

Jonas Gricius

„Įstatymas tėvams nedraudžia naudotis nemokamų atostogų galimybe, jei dėl to susitaria su darbdaviais, – DELFI sakė jis. – Tačiau tikslinių atostogų tėvams, auginantiems mokyklinio amžiaus vaikus, nėra. Susiklosčius situacijai, kad nėra su kuo palikti vaikų, nes nėra senelių, auklių, abu tėvai dirba, galimi du variantai – nemokamos atostogos susitarus su darbdaviu arba naudoti kasmetines. Žinoma, situacija keista, tačiau kitokių socialinių garantijų nėra“.

Darbo Kodekse nurodoma, jog nemokamas atostogas darbuotojui pageidaujant darbdaviai privalo suteikti auginantiems vaiką iki keturiolikos metų (iki 14 kalendorinių dienų), darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų (iki 30 kalendorinių dienų).

„Tokiais atvejais darbdavys negali ignoruoti darbuotojo teisės į nemokamas atostogas. Kitais atvejais šalys turėtų susitarti dėl nemokamų atostogų ir jų trukmės, kurios įstatymas neriboja“, – komentavo J. Gricius.

Tačiau pats pašnekovas, jei būtų darbdavys ir ateitų jo geras darbuotojas, prašydamas išleisti nemokamų atostogų, nes neturi kur dėti vaiko – mokykloje karantinas ar atostogos, nebūtinai nemokamas atostogas pasiūlytų imti.

„Galimi įvairūs susitarimai – gal galima dirbti nuotoliniu būdu, dalį dienos darbe, kitą – namie. Nemokamos atostogos – tikrai ne vienintelė išeitis. Galima tartis dėl lankstesnio darbo organizavimo formų, darbo laiko suskaidymo, kad tuomet, kai vienas šeimos narys dirba, kitas – prisiimtų pareigą būti su vaikais, o paskui apsikeistų. Nemokamos atostogos labiausiai paplitęs problemos sprendimo būdas, tačiau, manau, tik todėl, kad žmonės nepagalvoja apie alternatyvas“, – sakė Darbo inspekcijos atstovas.

J. Gricius atkreipė dėmesį, jog nemokamos atostogos nėra palankiausias sprendimas tėvams, nes mažina pajamas: „Geresnė išeitis individualus darbo grafikas. Technologijos vis didesnei daliai darbuotojų leidžia dirbti nuotoliniu būdu. Įstatymas tikrai nedraudžia tartis dėl lankstesnių darbo sąlygų, kurios realiai pagerina ne tik darbuotojo padėtį. Darbdaviui taip pat naudingiau, kai žmogus pridėtinę vertę kuria derindamas darbą su pareiga šeimai, o ne ilgai atostogauja“.

Bandė trumpinti atostogas, bet ŠMM atšaukė projektą

Kaip komentare DELFI priminė švietimo ir mokslo (ŠMM) viceministrė Genoveita Krasauskienė, pradinukų atostogas reglamentuoja Pradinio ugdymo programos bendrasis ugdymo planas.

Genoveita Krasauskienė

„Dėl mokslo metų ilginimo, vasaros atostogų trumpinimo jau antri metai vyksta diskusijos. Tariamasi su tėvų organizacijomis, mokyklų asociacijomis ir kt. Praeitais metais buvo pateiktas mokslo metų ilginimo projektas, tačiau, nesulaukus daugumos pritarimo, jis buvo atšauktas. Didžioji dalis suinteresuotų visuomenės atstovų nepritaria vasaros atostogų trumpinimui“, – sakė viceministrė.

Pasak G. Krasauskienės, ŠMM analizuoja mokslo metų trukmės, atostogoms skiriamo laiko įtaką mokymuisi, mokinių darbingumui, rezultatams. Vertinama Lietuvos ir užsienio mokyklų ugdymo proceso organizavimo patirtis ir ieškoma geriausių sprengimų, kad mokiniai mokytųsi nuosekliau, be ilgų mokymosi pertraukų.

„Yra parengti keli mokymosi laiko ir atostogų keitimo variantai, tačiau būtina įvertini mokyklų, mokytojų pasirengimą organizuoti ugdymo procesą kiek kitaip (pvz. ugdymo veikos birželio mėn.) ir tartis su visa mokyklos bendruomene, suinteresuotomis pusėmis“, – komentavo viceministrė.