Šokiruojančios incesto istorijos: tabu, už kurio neigimą gali netekti visko

 (216)
Vokiečiai linksta atsisakyti bausmių už incestą, katalikiška Lenkija smerkia filosofą, paskubėjusį laidoti „didžiausią planetos tabu – kraujomaišos draudimą“, o štai Lietuvoje situacija nei šiokia, nei tokia.
Šokiruojančios incesto istorijos: tabu, už kurio neigimą gali netekti visko
© Shutterstock nuotr.

Įstatymai seksualinius ryšius tarp tėvų ir vaikų, brolių ir seserų, pusbrolių ir pusseserių bei kitų artimų giminaičių draudžia, tačiau interneto forumai liudija, kad dalis visuomenės to nepaiso.

„Tau tai dar pasisekė, kad 3 eilės pusbrolį pamilai. Mano situacija blogesnė – myliu savo tikrą 1 eilės pusbrolį ir jau 2 ar daugiau metų negaliu nutraukti su juo santykių“, – pokalbių svetainėje guodžiasi viena iš daugybės įsimylėjusių giminaičius.

Kai kurie liudijimai šokiruoja. Ypač apie seksualinius nepilnamečių brolių ir seserų ryšius, tarp kurių – ir prisipažinimai apie prievartą. Minėtame kontekste 19 metų vaikino pastaba, kad mylisi su 16 metų seserimi ir tai „nieko blogo, nes abu to norim ir visa tai skirta tik aistros patenkinimui, o ne vaikų darymui“ nuskamba kone „normaliai“.

Dažniausia kraujomaiša tarp tėvo ir dukters

Teismo psichiatrai nurodo, jog seksualiniai santykiai tarp brolių ir seserų – antri pagal dažnumą kraujomaišiški santykiai. Pirmoje vietoje – incestas tarp tėvo ir dukters. Brolių amžiaus vidurkis –15 metų, seserų – 13 metų.

Apie psichologines lytinių žaidimų pasekmes vaikystėje su broliais ir seserimis DELFI rašė psichoterapeutas Olegas Lapinas. Pasak jo, ypač išryškėjantis bruožas – kaltės jausmas.

„Kadangi šis amžius pasižymi lytiniu smalsumu, retai kada tokie santykiai įvyksta be abipusio sutikimo. Mergaitės jaučiasi pačios sugundžiusios savo brolius, nors iš tiesų atsakomybė yra abipusė. Tokia patirtis nebūtinai kenkia būsimiems santykiams su vyrais, tačiau tai – išorinis požymis, – pastebi psichoterapeutas.

Anot O. Lapino, kaltės jausmas gali vesti į nesąmoningą norą nubausti save ir tai gali skatinti ligas ar priklausomybes.

Olegas Lapinas
Olegas Lapinas
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

„Nematomos pasekmės egzistuoja ir atsiskleidžia per vokiečio psichoterapeuto Berto Helingerio išpopuliarintas šeimos kosteliacijas. Išryškėja, jog kraujomaiša susijusi ne tiek su atskirais žmonėmis, kiek su visa šeimos sistema. Gali pasirodyti keista, tačiau už tokių veiksmų slypi nesąmoninga meilės tėkmė. Brolis ir sesuo, atlikdami lytinius santykius, gali nesąmoningai užimti suaugusiųjų vietas šeimoje. Daro jie tai iš meilės savo tėvui ir motinai, tarsi „už vieną iš jų“. Ir atvirkščiai, šeimose su kraujomaiša motina ar tėvas užima ne motinos ir tėvo, o vaikų vaidmenis. Arba vienas iš jų išvis neatlieka suaugusiojo vaidmens, o yra nusišalinęs nuo šeimos gyvenimo“, –komentavo psichoterapeutas.

Vis dėlto, apibendrinti ir viską aiškinti kieno nors kalte, jo nuomone, negalima. Juk šeimos sistema todėl ir vadinasi sistema, kad čia visi su visais susiję. Niekas specialiai nenusišalina nuo savo vaidmens. Tačiau jei visa tai vyksta nesąmoningai ir šeimyniniai vaidmenys taip ir lieka sumaišyti, panašios problemos gali kartotis kitose kartose.

Lietuva tarp šalių, kurios nebaudžia už kraujomaišą

Lietuvos civilinis kodeksas draudžia tuoktis artimiems giminaičiams: tėvams su vaikais, įtėviams su įvaikiais, seneliams su vaikaičiais, tikriems ir netikriems broliams su seserimis, pusbroliams su pusseserėmis, dėdėms su dukterėčiomis, tetoms su sūnėnais. Pažeidžiant įstatymą sudarytos santuokos gali būti pripažintos negaliojančiomis.

Tačiau, kaip DELFI patvirtino Teisingumo ministro patarėjas viešiesiems ryšiams Sergejus Tichomirovas, baudžiamoji atsakomybė už kraujomaišos ryšį (jei nekalbame apie atvejus, kai yra prievarta, nepilnametystė ir t. t.), Baudžiamajame kodekse nenumatyta.

Kauno rotušės ceremonmeisteris Kęstutis Ignatavičius per 24 darbo metus civilinės metrikacijos biure sutiko tik vieną porą, kuri dėl artimos giminystės negalėjo susituokti, nes buvo pusbrolis ir pusseserė.

Pasak K. Ignatavičiaus, pareiškimus santuokai teikiantys sužadėtiniai neretai stebisi, kodėl iš jų prašoma gimimo liudijimų. „Tačiau taip elgiamasi kaip tik todėl, kad būtų išvengta artimų giminių santuokų“, – pabrėžė jis.

Kęstutis Ignatavičius
Kęstutis Ignatavičius
© A.Didžgalvio nuotr.

Kada gali ir kada negali tuoktis bažnyčioje

Tai, kad meilė neaplenkia kraujo ryšių siejamų tikinčių žmonių, liudija ir dvasininkams siunčiami klausimai apie bažnytinę santuoką.

„Teko skaityti, kad pagal Katalikų Bažnyčios Kanonų teisę pusbrolių (pusseserių) vaikų santuokai kliūčių nėra. Ar tikrai galiu drąsiai kreiptis į bet kurios parapijos bažnyčią dėl santuokos sudarymo? Taip jau atsitiko, kad įsimylėjau savo antros eilės pusbrolį (senelio sesers anūką). Tačiau mūsų santykiams labai priešinasi tėvai“. Toks klausimas pasiekė Kauno arkivyskupiją.

Atsakyme pabrėžiama, jog bažnytinė santuoka draudžiama tarp giminaičių tiesiojoje linijoje ir iki ketvirtojo laipsnio šalutinėje linijoje, tačiau vyskupas turi teisę suteikti dispensą (atleidimą nuo privalomų bažnytinės teisės reikalavimų – DELFI).

„Klausime nurodyta giminystė – antros eilės pusbroliai – tik aštuntojo laipsnio ir jokių kliūčių bažnytinei santuokai nėra. Manyčiau, kad šiuo atveju daug galėtų padėti ir parapijos klebonas, paaiškinęs situaciją giminaičiams. Pagaliau, gal ir ne veltui sakoma, kad mes visi esame giminės!“ – sužadėtinius drąsino dvasininkas.

Tabu, kuris greitai išnyks?

Kaimyninėje Lenkijoje kone kasmet žiniasklaida praneša apie kraujomaišą tarp tėvų ir dukterų, brolių ir seserų, kitų giminaičių. Tačiau garsiai šią problemą pavadinęs didžiausiu planetos tabu, kuris greitai išnyks, Seimo narys, filosofijos profesorius Janas Hartmanas vos neteko dėstytojo pareigų Jogailos universitete Krokuvoje ir buvo išmestas iš partijos.

Filosofas vėliau teisinosi tik norėjęs pakomentuoti Vakaruose kilusias diskusijas apie kraujomaišą. „Jeigu pavyksta harmoningai sujungti brolio ir sesers arba motinišką meilę su erotine meile, tokia sąjunga pasiekia naują, aukštesnės meilės pakopą“, – šį savo įrašą profesorius buvo priverstas ištrinti vos po poros valandų, nors siekė „tik atkreipti dėmesį į kraujomaišos problemą, nes tokie atvejai Lenkijos provincijoje nėra reti“.

Lenkijos kaimynės Vokietijos nacionalinė etikos taryba šį rudenį pasisakė už kraujomaišos tarp brolių ir seserų įteisinimą. Dauguma tarybos narių balsvo, kad baudžiamoji teisė nebesaugotų šio socialinio tabu.

Tarybai vadovaujanti Christiane Woopen pripažino, kad iš visų tarybos nutarimų, šis – pirmasis taip tiesiogiai palies visoje visuomenėje giliai įsišaknijusius tabu.

Balsavimui įtakos turėjo pakartotinis Patricko Stuebingo iš Leipcigo kreipimasis. Trejų metų jis buvo atiduotas į globos namus, septynerių – įvaikintas. Savo tuomet šešiolikmetę seserį Susaną Karolewski sutiko jau būdamas 24-erių metų. Mirus jų motinai, brolis ir sesuo tapo labai artimi ir pradėjo seksualinius santykius. Jie kartu susilaukė keturių vaikų, iš kurių du yra neįgalūs. Prieš tai Stuebingas buvo nuteistas dėl kraujomaišos.

Kraujomaišos pavojai

Lietuvoje kraujomaiša laikoma seksualiniu nukrypimu. Dėl incestinių santykių su nepilnamečiais žalos net nediskutuojama. Pripažįstama, kad bet koks seksualinis išnaudojimas traumuoja vaikų psichiką, sukelia sunkius nervinius sutrikimus.

Suaugusių kraujomaiša netoleruojama visų pirma dėl apsigimimų rizikos palikuonims. Antras argumentas – grėsmė šeimos integralumui: kraujomaiša gimdo naujus konkurencinius santykius (tėvo – dukters – motinos, motinos – sūnaus – tėvo, brolio ir sesers) gresia šeimos tvarumui ir vidinei hierarchijai.

Pripažįstama, jog kraujomaišos draudimas verčia šeimą giminiuotis su svetimomis šeimomis ir taip padeda plėsti jos įtaką bei vaidmenį visuomenėje.

Daugeliui visuomenių kraujomaiša nepriimtina, tačiau ne visur už ją baudžiama. Bausmė už lytinius santykius su giminaičiais netaikoma ne tik Lietuvoje, bet ir Nyderlanduose, Liuksemburge, Portugalijoje, Turkijoje, Belgijoje, Japonijoje, Lotynų Amerikos bei kai kuriose kitose valstybėse.
Pvz., Kinijoje draudžiamos tik vedybos tarp tos pačios pavardės asmenų. Polinezijos salose draudžiami lytiniai santykiai tarp motinos ir sūnaus, tačiau tarp tėvo ir dukters – leidžiami. O štai arabams pusbrolių ir pusseserių vedybos visiškai normalus reiškinys. Manoma, jog taip stiprinama ir turtinama giminė.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Orai: laukia neįtikėtinos permainos (4)

Artimiausiu metu gruodis pažers nemažą kiekį staigmenų. Prasidėjus savaitei ir atšilus orui, įsivyraus tikras chaosas kritulių pasaulyje, negana to, dar pūs gūsingas vėjas. Tačiau permainos tuo nesibaigs: savaitės viduryje dar kartą įsiverš šaltis, po kurio mūsų laukia šiltas, bet vėjuotas orų pokytis.

Socialdemokratai ir konservatoriai: tapatybės paieškos (39)

Dvi didžiausios ir daugiausiai iki tolei Lietuvoje lėmusios politinės partijos – socialdemokratų ir konservatorių – ne tik nelaimėjo rinkimų, tiesa, jų pralaimėjimai labai skiriasi, bet dabar stovi tarsi kryžkelėse. Vidinių nesutarimų kamuojamos jos ieško savo ateities, mėgindamos išsivaduoti iš tapatybės krizės ir apibrėžti savo vertybes. Nors politologai mano, kad eiliniam rinkėjui ne tiek svarbu, kas valdo – kairė ar dešinė – jam daug labiau rūpi, kas sprendžia jų problemas.

Tokio pragaro nelinkėtų net priešui: „pavyzdinėje“ šeimoje už uždarų durų vyko baisūs dalykai (84)

Esu iš „normalios“ lietuviškos šeimos. Tėviškėje tėvai – gerbiami žmonės. Giriami užauginę darbščius ir sąžiningus vaikus. Tačiau pragaro, kurį patyriau vaikystėje, niekam nelinkėčiau“. Taip teigė anonimišku norėjęs likti DELFI skaitytojas.

Košmariška kaimynystė: atsidarius langą galima uždusti (66)

Klaipėdiečių gyvenimas pavirto košmaru, žmonės teigia net negalintys atsidaryti net langų. Netoliese yra įsikūrusi įmonė, kuri sandėliuoja nuotekų dumblą, pūvančias maisto atliekas taip pat gyvūnų liekanas, todėl smarvė, sklindanti nuo įmonės, yra didžiulė, o aplinkosaugininkai nesugeba su tuo susitvarkyti.

Apklausa: demokratijos veikimu nepatenkinti daugiau kaip pusė šalies gyventojų (84)

Demokratijos veikimu nepatenkinti daugiau kaip pusė šalies gyventojų, rodo visuomenės nuomonės apklausa.