Už ginčus – grasinimai
Taip apie savo parapijos kleboną Petrą Smilgį kalba Salantų gyventojai. „Iš pažiūros šis nekaltas žmogelis reketuoja Salantų miesto gyventojus, net jei jie ir nesilanko bažnyčioje. Artėjant šventėms, klebonas pradeda kalėdoti, eidamas į salantiškių namus. Prieš kiekvieną vizitą pasiskambinama pasitikslinti, ar gyventojai yra namuose. Nuvykus pas gyventojus į namus, atsiverčiama klebono rašoma „juodoji knygutė“. Ten surašytos visų gyventojų tariamos skolos, nes kasmet nustatoma tam tikra pinigų suma, kurią gyventojas turi susimokėti. Jei sumokama mažiau, tada nesumokėti pinigai užrašomi kaip skola. Šiemet už kalėdojimą yra reikalaujama 60 eurų ir dar 10 eurų už (turbūt auksinių) garsiakalbių keitimą“, – DELFI atsiųstame laiške dėstė salantiškiai.
Jie tikino, kad jei su klebonu bandoma ginčytis dėl protu nesuvokiamu sumų, esą pradedama grasinti, kad jis nelaidos tų žmonių, arba bus neleidžiama tuoktis vaikams bažnyčioje, kol skolos nebus sumokėtos. Vaikams taip pat neleidžiama priimti Pirmosios Komunijos, jei jų tėvai turi skolų klebonui.
„Bandėmės skųstis ir Telšių vyskupui Jonui Borutai, tačiau pastangos rezultatų nė karto nedavė. Kalbama kad šis yra P. Smilgio giminaitis. Daug metų skundžiamės šiuo „Šventuoju Petru“. Deja, velnią iš bažnyčios išvaryti ne taip paprasta“, – karčiai apie savo kleboną rašė salantiškiai.
Pernai mokėjo 100 litų
Jų žodžius patvirtino ir vienas Salantų seniūnaitis, nenorėjęs viešai skelbti pavardės, kad nenukentėtų nuo klebono. „Viskas, ką žmonės parašė, yra 100 proc. tiesa. Jau septyneri metai taip kenčiame ir nieko negalime padaryti. Klebonas, eidamas kalėdoti, išties nustato fiksuotą sumą, kuri yra pakankamai didelė. Pernai ji buvo 100 litų, tiek susimokėjau ir aš. Klebonas dar pažiūri, kaip šeima gyvena. Jei prasčiau, tai ta suma yra už visą šeimą, o jei geriau – už kiekvieną jos narį“, – pasakojo salantiškis.
Jis patvirtino ir apie klebono rašomą „juodąją knygą“. „Išties, jei žmogus neturi pinigų susimokėti prašomą sumą, likusi dalis įrašomą į tą juodąją knygutę. Tada, kai tam žmogui reikia laidoti savo giminaitį, krikštyti vaiką, tuoktis, klebonas tol nesutinka suteikti tokių paslaugų, kol žmogus nepadengia savo skolų. Žodžiu, tas Dievo tarnas visada atsiima tai, kas neva jam priklauso“, – atvirai kalbėjo pašnekovas.
Močiutės slepiasi rūsiuose
Jis pasakojo ir kuriozinių situacijų. Esą močiutės, kurios neturi tokių kosminių sumų susimokėti už klebono vizitą prieš Kalėdas, slepiasi nuo jo. „Žinau, kad viena močiutė prieš klebono vizitą pasislėpė rūsyje, tas patykojo, kol senolė išlįs ir vis tiek prie jos pristojo. Aš tai vadinu paprastai – reketas. Tik keista, kad nors garsiai apie tai kalbame, niekas nieko nedaro. Matyt, jis turi kokį užnugarį, todėl ir šokinėja per balutes, pasiėmęs sąrašiuką žmonių, kurie turi susimokėti neva bažnyčiai“, – stebėjosi seniūnaitis.
Jam ir kitiems salantiškiams pikčiausia tai, jog jie nesupranta, kur nukeliauja neva bažnyčiai paaukoti pinigai, nes pastatas netvarkomas, nors ir prašosi remonto.
„Keisčiausia tai, kad tas kalėdojimas vyksta ne iki Kalėdų, o ir sausį, vasarį. Žodžiu, klebonas vaikšto tol, kol visus apeina, kol visi susimoka arba yra įtraukiami į skolininkų sąrašą. Labai gerai prisimenu kleboną, kuris mūsų parapijai vadovavo prieš P. Smilgį. Kartu su juo eidavau kalėdoti, tai tokio reketo niekada nebuvo. Pamenu, užėjome pas šeimą, kur daug vaikų, vyras geria, pinigų nėra. Moteris padovanojo pačios numegztas vilnones kojines ir klebonas neturėjo jokių pretenzijų“, – palygino pašnekovas.
Niekada neturės laiko kalbėtis
Tačiau klebonas P. Smilgys turi ir šalininkų. Salantų miesto bendruomenė pirmininkė Stasė Preibienė tikino, jog pirmą kartą girdi tokius salantiškių skundus, esą į ją niekas nesikreipė.
„Pas mane klebonas jau buvo kalėdoti. Tikrai nemokėjau 60 eurų, daviau mažiau ir į jokį skolininkų sąrašą manęs neįtraukė. Jis iš manęs niekada nieko nereikalavo, todėl nežinau, kodėl žmonės taip kalba. Nors ko čia stebėtis, juk žmonės šiais laikais viskuo skundžiasi, o ne džiaugiasi“, – kalbėjo S. Preibienė.
Tačiau ji pripažino, jog apie kleboną P. Smilgį yra įvairių nuomonių: vieniems jis patinka, o kitiems – ne.
Pats klebonas P. Smilgys, išgirdęs, jog DELFI žurnalistė nori jį kalbinti apie žmonių nusiskundimus, kalbėjo labai trumpai: „Neturiu laiko kalbėti ir, manau, kad niekada neturėsiu laiko bendrauti su žiniasklaida. Viso gero“.