„Pensijos mažos ne todėl, kad yra „Sodra“, pensijos mažos todėl, kad surenkama tiek pinigų, kiek surenkama, o pinigus reikia padalyti visiems kitiems išmokų gavėjams“, – kalbėjo J. Varanauskienė.

Viskas, aiškina ji, dėl darbo užmokesčio struktūros – dauguma uždirba mažai, taigi maža nuo atlyginimo sumokamų mokesčių vertė. Įspūdingas skaičius žmonių nurodo uždirbantys minimalų atlyginimą ar dar mažiau.

Ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje J. Varanauskienė pripažino: didesnių pajamų gavėjams „Sodros“ sistema gali atrodyti neteisinga – jie pagal sumokamus mokesčius subsidijuoja mažesnius pajamų gavėjus. Taigi daugiau sumokantys gali tikėtis neproporcingai mažiau.

Pavyzdžiui, jei žmogus įgijo 30 metų darbo stažą, uždirbdavo 335 Eur „į rankas“, jis gali tikėtis 189 eurų pensijos. Uždirbęs 639 Eur, šiandienos skaičiavimais, gaus 256 eurų dydžio pensiją, gaudavę 1251 Eur atlyginimą, gaus tik 379 Eur pensiją.

J. Varanauskienė daugiau uždirbantiems žmonėms senatvei pataria ruoštis kaupiant papildomai. Mat, sako ji, „Sodros“ sistema – tik socialinis draudimas, pagal kurį stiprieji turi pasirūpinti silpnesniais.

„Šiandien turime tokią situaciją, kad praktiškai trečdalis „Sodros“ įmokų mokėtojų sumoka 60 proc. visų „Sodros“ įmokų. Suprantama, kad šitie žmonės pyksta, pyksta dėl to, kad sumoka daug, o tikėtis gali mažai palyginti su tuo, ką sumoka“, – dėstė „Sodros“ atstovė.

Pasak J. Varanauskienės, klausimas, ar tarp kitų dviejų trečdalių, kurie sumoka mažai, visi tikrai tegauna tiek pajamų, kiek rodo. Tokias abejones kelia tai, kad labai didelė dalis žmonių nurodo gaunantys minimalų atlyginimą, o 10 eurų daugiau – gerokai mažiau.

„Tikrai nesakau, kad visi žmonės, uždirbantys minimalią algą ir mažiau, yra sukčiai apgavikai, tarp jų tikrai yra tokių, kurie tikrai verčiasi iš mažų pajamų, bet vis dėlto sunku pamatuoti, kiek yra tų, vadinkime, zuikių, kurie nors ir galėtų, bet pasirinko nemokėti mokesčių, tarp jų ir socialinio drausimo, bet kai reikia socialinių garantijų, jie jau bando pretenduoti į tai, ką subsidijavo kiti“, – aiškino J. Varanauskienė.

Ar pensijos dar gali mažėti?

Jei dėl senstančios visuomenės dirbančiųjų ateityje mažės, ar mažės ir pensijos? „Jeigu algos kils, pensijos mažėti neturėtų, jeigu algos liks tokiam pačiam lygyje ir tokia struktūra, kokią turime dabar, dirbančiųjų ir mokančių mažės, o potencialių išmokų gavėjų ir prašytojų daugės, nereikia būti matematikos genijumi, kad suprastum, kai 6 padalini į 2 ir į 3, galutinis rezultatas mažesnis“, – kalbėjo „Sodros“ vyriausioji patarėja.

Julita Varanauskienė

Vis dėlto J. Varanauskienė mano, kad „Sodra“ bus ir po 10, ir po 20 metų. „Jau vien dėl to, kad žmonės sirgs, gimdys vaikus, žmonėms galbūt bus aktuali nedarbo problema. Tiesiog tas funkcijas vis tiek kas nors turės atlikti“, – kalbėjo J. Varanauskienė.

Nors, pasak J. Varanauskienės, „Sodra mistifikuojama, demonizuojama, jos veiklos principai dar mažai suprantami, visuomenės apklausa rodo pasitikėjimą šia institucija.

Jei „Sodros“ sistema nebūtų privaloma, joje, rodo praėjusiais metais bendrovės „Spinter tyrimai” atlikta apklausa, vis tiek dalyvautų 69 proc. gyventojų. Dažniau negu kiti būtų linkę dalyvauti moterys ir 50-60 m. gyventojai.

Pagal pačios „Sodros“ užsakymu atliktą tyrimą, 57 proc. gyventojų kaip pagrindinį „Sodros“ trūkumą įvardija per mažas mokamas pensijas ir pašalpas.

„Sodros“ išmokas gauna 840 tūkst. asmenų – tai ir senatvės, ir neįgalumo, ir našlių, našlaičių pensijos, ligos ir motinystės bei kitos išmokos.