Taip Seimo rinkimų rezultatus daugiamandatėje apygardoje komentuoja sociologas, visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės „Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys. Pasak V. Gaidžio, rinkėjai Liberalų sąjūdžiui atleido, o Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Gabrielius Landsbergis, susikūręs modernumo bei veržlumo įvaizdį, turi dėkoti ir Kalėdų seneliu tapusiam Eligijui Masiuliui.
– Ką laikote rinkimų daugiamandatėje apygardoje nugalėtojais? O gal šįkart reikia skelbti lygiąsias?
– Pagal skaičius, turbūt galima sakyti, kad laimėjo LVŽS ir TS-LKD. Pagal lūkesčius, jei žiūrėsime į metų pradžioje buvusius reitingus, turbūt didžiausias netikėtumas LVŽS. Tiesą pasakius, ir TS-LKD, kurie ypač mobilizavo jaunimą.
Socialdemokratų kritimą, lyginant su tuo, kas buvo prieš keletą mėnesių, prieš mėnesį, lėmė ne vienas veiksnys. Turbūt lėmė ir Darbo kodeksas, kuris buvo labai nepopuliarus ir paskutinį mėnesį buvo dažnai aptarinėjamas. Krašto apsaugos skandale taškas nepadėtas iki dabar, taip ir liko neaišku, kaip šitaip apsirikta – ar tai buvo korektūros klaida, ar ten sąmoningas veiksmas. Partija neparodė energijos, šiuolaikiškumo, lyginant su TS-LKD ir kitomis partijomis, feisbukas buvo gana tuščias. Nesakytum, kad jie netgi norėjo laimėti...
– Tačiau reitingai socialdemoktratams rodė gerus ženklus?
– Socialdemokratų tendencija buvo žemyn, o TS-LKD – aukštyn, bent jau nuo gegužės mėnesio, jie turėjo gerus šansus ir jais pasinaudojo.
– Kas atsitiko už borto likusiai Darbo partijai? Juokaujama, kad už ją nebalsavo net partijos nariai.
– Prieš ketverius metus daugiamandatėje jie surinko daugiausia, turbūt didžiausias nuopuolis dabar ir buvo jų. Vienas veiksnių – nesakyčiau, kad sąrašas įspūdingas, partijos vadovas Valentinas Mazuronis kaip ministras buvo labai populiarus, tačiau populiarumą prarado ir jo paties sąraše nebuvo. O žmonės iš kitų partijų, kurie politinėje scenoje buvo prieš 15 metų ar kažkada... Turbūt buvo nelabai aišku, ką jie siūlo.
– Tačiau prieš rinkimus laidota „Tvarkos ir teisingumo“ partija, o krito „darbiečiai“.
– Praktiškai ir viena, ir kita partija surinkdavo gana panašiai, ir psichologiškai jų situacija buvo gana panaši. Pagal reitingus porą metų jie buvo greta, jų skirtumas dabar nėra labai didelis, tai galėjo atsitikti ir kitiems, „Tvarkai ir teisingumui“. Taip jau likimas pasisuko.
Ankstesni „darbiečiai“ buvo kita partija – jos prekės ženklas buvo Viktoras Uspaskichas, daug kam jis nepatikdavo, bet daliai žmonių jo retorika, elgsena buvo patraukli, nežiūrint bylų teismuose. Nebėra V. Uspaskicho. Tai buvo vieno žmogaus partija, dabar tokių partijų gal ir mažėja.
– Ar, jūsų akimis, „darbiečiai“ dar turi ateitį?
– Šiai dienai tam pagrindo nėra – nei programine, nei lyderių prasme. Jei žmonėms reikėjo naujumo, tas realizavosi, reikėjo protesto balsų – tas irgi realizavosi. Naglis Puteikis nepraėjo, bet daug žmonių už jį balsavo.
– Sprendimas sudaryti koaliciją ir taip iki 7 proc. pakelti kartelę į viršų buvo N. Puteikio klaida?
– Žinoma, juk balsų jis daug gavo, būtų ramiai Seime sėdėjęs.
– Panašu, kad pačius valstiečius žaliuosius rezultatai nustebino – 20 mandatų daugiamandatėje apygardoje, dar 42 kandidatai antrame ture.
– LVŽS populiarumo augimas iki dabar nėra aiškiai paaiškinamas. Jie nebuvo žiniasklaidos dėmesio centre ir jų augimas nuo praėjusių metų pabaigos, nematant jų televizijoje – kaip detektyvui reikėjo ieškoti, kas ten vyksta. Su žurnalistų pagalba aptikau, kad ten vyksta ne visai matomas darbas, susietas su kultūra, moksleivių ugdymu, ekskursijoms, mecenatyste, piliakalniais. Tai darbas, kuris vyko, bet nebuvo žiniasklaidos centre.
– Liberalų sąjūdis paneigė pesimistiškiausias prognozes ir pademonstravo puikius rezultatus – beveik 9 proc. daugiamandatėje. Kuo tai aiškinate?
– Visai neblogas rezultatas. Tiesą pasakius, po birželį buvusio šoko, jau liepos mėnesį jie praėjo 5 proc. barjerą. Buvo matyti, kad dalis žmonių simpatizuoja ir atleis klaidas. Rugsėjo pradžioje E. Masiulio pasirodymas su gana klampiais aiškinimais, išėjimas į žiniasklaidą ne vieną kartą pritraukė didžiulį žmonių dėmesį ir vėl tas žaizdas pajudino. Bet, matyt, įvykių daug ir tai užsimiršo.
– Kas Jums pačiam didžiausias šių rinkimų netikėtumas?
– Šoko nėra, visi variantai buvo mintyse ir buvo aptarinėjami – kad trys partijos bus pagrindiniai žaidėjai, išsipildė, tik socialdemokratai dabar nelygiavertėje padėtyje ir surinko mažiau. Bet buvo matyti, kodėl taip yra ir ne kartą apie silpnas socialdemokratų puses kalbėjau.
– O kuo aiškinate TS-LKD populiarumą? Ar jiems pavyko pervilioti jaunus liberalų rinkėjus, ar pavyko atsinaujinti? Juk kai G. Landsbergis išrinktas partijos pirmininku, būta daug skepsio ir abejonių, ar jam pavyks tapti populiariu lyderiu.
– Tam tikras netikėtumas yra. Išankstinio balsavimo fenomenas, kai tūkstančiai jaunų žmonių surinko, buvo tarsi flashmobas (sąspietis - DELFI) – žinoma, kad jie susirinko ne už socialdemokratus balsuoti. Tai suveikė. Seniai apklausose pamatėme, kad anksčiau konservatoriai asocijavosi su senąja karta, prieš kurį laiką pasimatė, kad jaunimo yra. Tuo požiūriu TS-LKD ėjimas pasiteisino.
– Ar už tai konservatoriai turi dėkoti E. Masiuliui?
– Ir E. Masiuliui, tačiau ir G. Landsbergis turi savyje modernumo, veržlumo įvaizdį. Tai jaunimui imponuoja. Žinoma, E. Masiulis buvo kaip Kalėdų senelis.