Gyvenimo pokyčiai moralizuojami, užuot su jais susitaikius

Lyčių studijų centro lektorės, Demografinių tyrimų centro darbuotojos Vaidos Tretjakovos teigimu, konservatyvus kalbėjimas viešojoje erdvėje yra vienas svarbiausių dalykų, kuo Lietuva išsiskiria Europoje.

„Daugiau dėmesio skiriama santykių formai, o ne turiniui, bandant sugrįžti į praeitį, prie tradicinių vertybių ir visiškai neatsižvelgiant į kintančią demografinę elgseną, nors ši kaita Lietuvoje jau matoma – poros gyvena nesusituokusios, lytiniai santykiai atsieti nuo gimstamumo, amžius, kada gimdomi vaikai, gerokai vėlyvesnis, poros gimdo mažiau vaikų, padaugėję skyrybų. Lietuvoje matome demografinių pokyčių apraiškas, kurios būdingos visoms Vakarų šalims, bet tarsi nenorima jų matyti ir mėginama tik moralizuoti“, - svarstė sociologė Pasaulinei seksualinės sveikatos dienai skirtoje diskusijoje.

Rimantas Dagys
Štai ypatingai griežta nuostata šeimos atžvilgiu pasižymintis Seimo narys Rimantas Dagys neseniai pareiškė, kad Lietuvoje turėtų būti ginama fundamentali vaiko teisė turėti abu tėvus. Ar tai reiškia, kad parlamentaras pasisako už skyrybų draudimą valstybėje? Ir kaip jis vertina faktą, kad 22 tūkst. vaikų Lietuvoje po skyrybų ne tik netenka tėvo dėmesio, bet ir išlaikymo? Už vyrus tai daro Vaikų išlaikymo fondas.

„Visuomenę mėginama nuteikti, kad čia yra lyg ir veikimas prieš modernią, suprantamą pasaulėžiūrą, bet iš tikrųjų yra visiškai priešingai. Tiesiog daugelis vertybių, kurių įvaizdžius mes įtvirtinome, yra ganėtinai iškreiptos. Aš turiu omenyje, kad mes pamiršome tokias fundamentalias teises, kurios niekam anksčiau nekeldavo jokių abejonių. Turbūt niekam nekelia abejonių vaiko teisė turėti tėvą ir motiną, tai fundamentali vaiko teisė. Anksčiau apie ją nekalbėjome, bet dabar reikia kalbėti, nes šita teisė yra ignoruojama, manoma, kad vaikas gali augti kitokioje aplinkoje“, - teigė konservatorius, ignoruodamas specialistų pasisakymus, kad kartais geriau augti vadinamojoje nepilnoje šeimoje, nei su abiem tėvais, kuriuos sieja vien nesutarimai.

Vyrams mūsų visuomenėje suteikiama daugiau seksualinės laisvės

Anot V. Tertjakovos, Lietuva jau seniai labai dėkinga ir įdomi šalis socialinių mokslų atstovams, nes čia vis kažkas vyksta ne taip, kaip kitur, vis nukrypstama nuo bendros tendencijos. Kadangi diskusija buvo skirta seksualinės sveikatos situacijai Lietuvoje, V. Tretjakova palietė ir šią sritį.

Vaida Tretjakova
„Tai, kokius lūkesčius mes turime tiek seksualinių santykių, tiek apskritai seksualinės sveikatos atžvilgiu, daugiau pasako ne apie mus, kaip žmones, bet apie mūsų kultūrą. Kas vyksta su mūsų kultūra, jei mes leidžiame reikštis seksualinei prievartai, smurtui ar net kartais jį skatiname? Kalbant apie seksualinę sveikatą ir seksualinį elgesį, informacijos, kurios mes gauname, yra labai daug. Anksčiau buvo teigiama, kad religijos funkcija yra pasakyti, kas yra leistina ir neleistina, moralu ir nemoralu. Šiandien ši tema perduota mokslui – fiziologijai, biologijai, sociologijai, psichologijai. Mes gauname labai daug patarimų, kas yra sveika ar nesveika, galime save lyginti su kitais ir nuspręsti – esame normalūs ar ne, ar mes pakankamai dažnai mylimės, ar pakankamai anksti pradėjome lytinį gyvenimą, ar pakankamai daug partnerių pakeitėme, ar turime pakankamai seksualinės patirties“, - teigė V. Tretjakova.

Anot jos, kalbant apie seksualinę laisvę ir seksualinę revoliuciją, labai svarbus lyties aspektas – kas šioje srityje galima vyrui ir kas – moteriai. „Galėtume kalbėti apie šiokias tokias seksualinės laisvės apraiškas vyrui, tačiau moteriai iki seksualinės laisvės Lietuvoje, mano manymu, dar labai toli“, - įsitikinusi diskusijos dalyvė.

Ne paslaptis, moteris kaip pirštines keičiantis vyras – tiesiog plevėsa Don Žuanas, o štai tokia moteris – kekšė. Meilužę turintys vedęs vyras esą tiesiog neranda laimės šeimoje, o jei meilužį „įsitaiso“ ištekėjusi moteris, ji laikoma nemoralia. Turbūt visi žinome vieną garsiausių 19-to amžiaus visuomenės normas atspindinčių kūrinių – rusų rašytojo Levo Tolstojaus visame pasaulyje iki šiol minimą istoriją apie Aną Kareniną. Ištekėjusi moteris pamilo kitą, metė savo vyrą, tačiau neatlaikė visuomenes spaudimo ir baigė gyvenimą po traukiniu. Anot literatūrologės Solveigos Daugirdaitės, visuomenės požiūris į tokį moters elgesį iš esmės nepasikeitęs ir šiandien.

Kaip pašnekovė yra sakiusi DELFI, ne vienas 19-to amžiaus rašytojas, visi jie – vyrai, kalbėjo apie tą patį – kas bus, jei moteris užsigeis nesantuokinių ryšių, kuriuos vyrai turėjo visada, tačiau pasaulis dėl to negriūdavo. Variantų tokiai moteriai iš tiesų buvo ne daug. Skyrybos daugelyje šalių buvo neįmanomos. Jeigu jos ir įvykdavo, vaikai likdavo pas tėvą, kadangi šeimos ardytoja buvo moteris. Įdomu, kad šie kūriniai atsirado tuo laikotarpiu, kai moterų judėjimas jau tapo organizuotas. Ko gera, tai aiški reakcija į visuomenėje sklandžiusias moterų išsilaisvinimo idėjas.

Moterys vis dar auklėjamos patriarchato dvasia

Marija Aušrinė Pavilionienė
Seimo narė Marija Aušrinė Pavilionienė taip pat įsitikinusi, kad Lietuvoje lyties stereotipai iki šiol gyvuoja – vyrui leidžiama daugiau nei moteriai.

„Kas leidžia? Vadinamoji moralė, vadovėliai, nes nėra lytinio švietimo, kuris suprantamas kaip kultūros aspektas. Pas mus dar gyvuoja patriarchalizmas – vyras yra ta stiprioji lytis, kuri tvarko visuomenę. Realiai mes dar iki šiol gyvename tokioje visuomenėje. Seksualine laisve gali naudotis ir moterys, bet jos bijo, nes jas ugdo nuo mažens – būkite drovios, elkitės kaip mergaitės, šeimininkaukite, vyrui gaminkite pietus, skalbkite“, - teigė ji.

Jai pritarė diskusijose dalyvavusi studentų medikų seksologijos būrelio narė. Anot jos, iš studentų pokalbių galima susidaryti įspūdį, kad moters seksualumui didelę įtaką daro būtent vyrų suformuotas supratimas apie tai. Todėl dauguma mergaičių tai supranta kaip savęs pateikimą vyrų dėmesiui. „Beje, kai mes būrėme būrelį, susidūrėme su didžiuliu pasipriešinimu. Esą kam to reikia. Keista, kad ši tema net tarp medikų yra tabu“, - pasakojo studentė.