Socialdemokratai prabilo: netenkina koalicija su „valstiečiais“, sieks peržiūrėti sutartį

 (390)
„Esame spąstuose. Neabejoju, kad mūsų koalicijos partnerių strategija – mus laikyti tylesnius ir žemiau, be idėjų ir iniciatyvų. Susiklostę santykiai mūsų tikrai netenkina“, – teigia kandidatas į Socialdemokratų partijos pirmininkus Gintautas Paluckas. Kad buvimas koalicijoje dabartinėmis sąlygomis yra klaida, tvirtina ir partijos pirmininko posto siekiantis Andrius Palionis bei Zigmantas Balčytis. Pasak jo, koalicija su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga yra popierinė, koalicijos mechanizmai neveikia, o socialdemokratai tėra tik priedėlis prie kažko.
© DELFI / Domantas Pipas

Apie visuotinius socialdemokratų partijos pirmininko rinkimus, krizę partijoje ir valdančiosios koalicijos ateitį – pokalbis su daugiausia palaikymo skyriuose sulaukusiais kandidatais į partijos pirmininkus Mindaugu Sinkevičiumi, Gintautu Palucku, Andriumi Palioniu ir Zigmantu Balčyčiu.

– Pone Sinkevičiau, jūsų partijos garbės pirmininkas Vytenis Andriukaitis yra pasakęs, kad partija po rinkimų yra krizėje. Sutinkate su tuo? Jūs, kaip partijos pirmininkas, kokių veiksmų imtumėtės, kad partija išeitų iš krizės?

M. Sinkevičius: Sutinku, kad partija išgyvena krizę. Ji nėra pražūtinga, bet jos požymius mes visi matome. Ji akivaizdžiai pagilėjo po rinkimų.

Akivaizdu, kad lyderystės ir išvedimo iš krizės trūksta.

Tikimės, kad visuotiniuose partijos pirmininko rinkimuose bus rastas teisingiausiais pasirinkimas.

Manau, pirmiausia turėtume skirti šiek tiek laiko analizei, galbūt turėtume pasiklausti ir visuomenės nuomonės. Po to turėtume padaryti išvadas.

Mano tikslas – ne tik išvesti partiją iš krizės, bet ir laimėti minimum trejus rinkimus – partijos pirmininko, savivaldos ir Europos Parlamento.

Mindaugas Sinkevičius
Mindaugas Sinkevičius
© DELFI / Karolina Pansevič

– Pone Paluckai, ką jūs akcentuojate siekdamas partijos pirmininko posto?

G. Paluckas: Akcentuoju atsinaujinimą, mūsų vyresniųjų bičiulių pakeitimą naujais. Rinkėjai mums pasakė, kad nori naujų veidų.

Taip pat akcentuočiau mūsų tapatybės reformą. Šiandien visi kalba apie pajamų nelygybę, socialinę atskirtį, tai daro tiek konservatoriai, tiek valstiečiai ir žalieji.

Tai reiškia, kad socialdemokratai savo tapatybę turėtų atskleisti kitais būdais. Kalbu apie skandinaviškąją socialdemokratiją.

Šiandien daugelis socialdemokratų sako: atimkime iš turtingesnių ir padalinkime mažiau turintiems. O skandinaviškoji socialdemokratija pasižymi solidarumo principu – moka visi, gauna taip pat visi. Manau, šis principas leis nesupriešinti visuomenės. Dabar visuomenė priešinama, tą labai sėkmingai daro valstiečių ir žaliųjų sąjunga.

– Pone Palioni, ar jūs tvirtai apsisprendęs eiti iki galo siekiant partijos pirmininko posto? Kokią žinią jūs nešite partiečiams ir socialdemokratus palaikančiai visuomenės daliai?

A. Palionis: Esu tvirtai apsisprendęs. Kaip ir visi kandidatai, esu susipažinęs su padėtimi partijoje. Yra krizė, daugelis partiečių laukia naujojo pirmininko rinkimų su nerimu.

Susitikimuose su partiečiais skyriuose pabrėžiu, kad turime keistis iš esmės. Turi keistis vadovybė, turime girdėti, ką sako partijų skyriai, ko reikia periferijai. Šiuo metu partijos vadovybė skyrių signalų negirdi.

– Pone Balčyti, kokią žinią jūs siunčiate partiečiams ir socialdemokratų rėmėjams?

Z. Balčytis: Socialdemokratų partijoje esu jau 17 metų, turiu patirties ir galiu aiškiai pasakyti – jei situacija partijoje nebus pakeista, neatsiras žmogaus ir jo visos komandos, ateitis bus liūdna.

Turi atsirasti lyderis, kuris partiją pastatys ant kitų bėgių. Ji turi būti moderni, šiuolaikiška, turėti priemonių tam pasiekti. Turime įsiklausyti ne tik į rinkėjus, bet ir į savo partiečius.

17 metų patirtis Europoje parodė, kad anksčiau buvo sunku rasti vyriausybę, kurioje nebūtų socialdemokratų. O dabar atvirkščiai – beveik neliko vyriausybių, kurią sudarytų vien socialdemokratai. Todėl iš esmės turime peržiūrėti valdymo sistemą.

– Visi kalba apie atsinaujinimą, naujų lyderių paiešką. Jūs esate vienas labiausiai patyrusių socialdemokratų. Ar su jumis gali būti siejamas atsinaujinimas, nauja kryptis?

Z. Balčytis: Man 63 metai, turiu patirties, tam tikrą politinį svorį. Kartais, priimant sprendimus dėl partijos pertvarkymo, reikia patirties ir išminties. Džiaugiuosi, kad nemažai jaunų partijos kolegų dalyvauja rinkimuose, aš juos matau kaip būsimus savo komandos narius. Manau, mes pajėgūs peržengti šį barjerą, užbraukti brūkšnį dėl praeities nuoskaudų ir turėti Lietuvoje kairiąją partiją, kuri sugrįžtų prie deklaruojamų vertybių. Mes turime gražius šūkius, mes juos teikiame žmonėms, bet atėję į valdžią ar būdami koalicijoje, mes nesugebame to įgyvendinti.

– Pone Paluckai, ką jūs manote apie situaciją partijoje? Nesutinkate, kad yra krizė?

G. Paluckas: Su Vilija Blinkevičiūte esame sutarę nevartoti žodžio „krizė“. Mes kalbame apie akligatvį, į kurį patekome. Tai neatsitiko staiga. Tai yra sisteminis dalykas, į kurį ėjome pastaruosius dvejus metus. Matėme, kur einame ir jokių išvadų nedarėme.

Gintautas Paluckas
Gintautas Paluckas
© DELFI / Domantas Pipas

– Jūs jau ilgą laiką kritikavote partijos vadovybę, esate vienas garsiausių kritikų. Jūsų nuomone, kur slypi dabartinės padėties šaknys?

G. Paluckas: Manau, kad pagrindinė priežastis – atotrūkis nuo visuomenės. Tai sąlygojo partijos politikos, strategijos, komunikacijos grubias klaidas.

2016 metais mūsų partijos lyderis aiškino, kad kainos nedidėja, nors žmonių piniginės plonėjo. Atotrūkis tapo milžiniškas ir tai lėmė neigiamą rezultatą Seimo rinkimuose.

Priežastys buvo akivaizdžios, tačiau vieni apie tai tylėjo per garsiai, kiti kalbėjo per tyliai. Artėjo rinkimai į Seimą ir niekas iš partiečių nenorėjo pyktis su pirmininku.

– Pone Sinkevičiau, ką jūs apie tai manote? Kas lėmė dabartinę situaciją partijoje?

M. Sinkevičius: Akivaizdu, kad visi darėme klaidų. Visi čia esantys kolegos yra iš įvairių vadovaujančių postų partijoje.

Manau, kad negalima nusišalinti ir sakyti, kad klaidas darė kažkas kitas, o mes niekuo dėti. Yra laikas savianalizei, apraudojimui ir atsiprašymui.

Klaidų išties padaryta, nušokome nuo bėgių ir praradome socialinį jautrumą, per dažnai mūsų vyriausybė gesindavo gaisrus, užuot bandžiusi konceptualiai įvertinti, kaip tai atrodo per kairiosios partijos prizmę.

Dabar laiko kalbėtis apie tai, kaip išeiti iš šios situacijos, tikrai atsiras. Tačiau vienas žmogus nieko nepadarys. Akivaizdu, kad antro Brazausko neužauginome, tai bus komandinė lyderystė.

– Pone Palioni, ką manote apie socialdemokratų buvimą koalicijoje su valstiečių ir žaliųjų sąjunga šiuo metu ir tokiomis sąlygomis? Ar tai yra klaida?

A. Palionis: Jei pažiūrėsime, kokios sąlygos – taip, tai yra klaida. Tokiomis sąlygomis socialdemokratai neturėtų būti koalicijoje.

Andrius Palionis
Andrius Palionis
© DELFI / Andrius Ufartas

– Pone Paluckai, kokia jūsų nuomonė? Ar buvimas koalicijoje socialdemokratams naudingas?

G. Paluckas: Esame spąstuose, tai jau esu sakęs. Neabejoju, kad mūsų koalicijos partnerių strategija – mus laikyti tylesnius ir žemiau, be idėjų ir iniciatyvų.

Susiklostę santykiai mūsų tikrai netenkina. Nežinau, kas laimės mūsų partijos pirmininko rinkimus, bet aš dėsiu visas pastangas, kad mes persiderėtumėme su valstiečiais ir žaliaisiais. Tokios sąlygos mūsų tiesiog netenkina.

– Jei būsite išrinktas partijos pirmininku, nutrauksite dabartinę koalicijos sutartį ir sieksite ją pakeisti?

G. Paluckas: Aš nesiekiu nutraukti, siekiu keisti. Mes norime didesnio vaidmens sprendžiant visuomenės problemas. Šiandieninis vaidmuo mūsų netenkina.

Esame socialdemokratai ir labai keista, kad mes nesprendžiame socialinių, sveikatos apsaugos ar švietimo problemų, kurios šiuo metu didžiausios Lietuvoje.

– Pone Sinkevičiau, jūsų situacija kebli, jūs tapote ūkio ministru, kai socialinės apsaugos ir darbo ministerija buvo iškeista į ūkio ministeriją. Kokia jūsų pozicija dėl buvimo valdžioje su „valstiečiais“ tokiomis sąlygomis, kokiomis esate dabar?

M. Sinkevičius: Manau, reikia galvoti ne tik apie tai, kas naudinga partijai, kiek postų reikia, kad būtume girdimi ir įgyvendintume savo dalinę ar pilną programą. Reikia galvoti, kas naudinga Lietuvai, antraip mes veikiame ne vardan tos Lietuvos, o vardan partijos.

Prisimenu, kad partijos taryboje mes visi trys pasakėme, kad norėtume eiti į koaliciją su valstiečiais ir žaliaisiais, tačiau tada dar nebuvo aiškūs derybiniai rezultatai.

Derėjomės, bet susiderėjome nevykusiai, tą pripažįstu. Tačiau aš nesijaučiu šios situacijos įkaitu. Manau, kad galima kalbėtis, persiderėti. Galima trenkti durimis ir išeiti, tačiau kokios alternatyvos bus valstybei?

„Valstiečiai“ ir konservatoriai? „Vaivorykštė“ su opozicija? Svarstydamas šias alternatyvas manau, kad dabartinė situacija nėra pati blogiausia. Be to, jei kalbame apie persiderėjimą dėl koalicijos, tai nėra vien partijos pirmininko sprendimas, tam turi pritarti visa partija.

Zigmantas Balčytis
Zigmantas Balčytis
© DELFI / Karolina Pansevič

– Tačiau naujas, visuotiniuose rinkimuose išrinktas partijos pirmininkas gaus tokį stiprų mandatą, kad tikrai galės nutarti dėl naujų derybų. Pone Balčyti, ką jūs manote apie dabartinę koaliciją ir sąlygas?

Z. Balčytis: Manau, kad faktinės koalicijos nėra. Tai popierinė koalicija, neveikia nei vienas koalicinis mechanizmas. Nėra koalicinės tarybos, arba ji nesirenka, koalicijos partneriai visiškai su mumis nesitaria. Esame palikti kaip priedėlis prie kažko, kuris remią jų vyriausybės programą.

Jei būsiu išrinktas partijos pirmininku, natūralu, kad privalėsiu inicijuoti diskusijas partijoje dėl tolesnio išlikimo šioje koalicijoje.

Sutinku, kad galima derėtis dėl naujų sąlygų, manau, kad gali ir pavykti, bet mes sau turime iškelti uždavinį, kad būtume normalūs koalicijos partneriai. Kad su mumis derėtųsi, kalbėtųsi visais svarbiais klausimais.

G. Paluckas: Klausimas dėl koalicijos yra vienas esminių. Mes, socialdemokratai, taip pat norime parodyti, ką galime išspręsti. Mes sieksime persiderėti. Tai kalbu ne tik savo, bet ir partijos skyrių, su kuriais diskutavau, vardu.

M. Sinkevičius: Derėtis ir kalbėtis visą laiką galima, tačiau derybinis tonas turi būti su pagarba koalicijos partneriams.

Manau, kad socialdemokratai turi ką pasakyti įvairiose srityse, ne tik socialinėje, sveikatos apsaugos ir švietimo. 14 ministerijų tikrai negalima skirstyti į socialdemokratiškas ir kažkokias kitas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Konservatoriai laidoja universitetų reformą (6)

Opoziciniai konservatoriai Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio remiamą Vytauto didžiojo universiteto (VDU) planą jungti po savo stogų smulkesnius universitetus vadina reformos sabotavimu, tuo tarpu „valstiečių“ vadovai tvirtina, kad viskas vyksta pagal planą – svarbu ne laikytis pačių patvirtinto pertvarkos plano, o sumažinti universitetų skaičių.

Duomenų, kad per išpuolį būtų nukentėję Lietuvos piliečiai, kol kas nėra (1)

Užsienio reikalų ministerija susisiekė su ambasada Jungtinėje Karalystėje dėl išpuolio Mančesteryje. Šiuo metu neturima duomenų, kad per išpuolį būtų nukentėję Lietuvos piliečiai, informuojama pranešime spaudai.

Keis tūkstančių gyvenimus: Darbo kodekso pataisos, kurių nepraleidžia S. Skvernelis (69)

Darbo kodeksas iš valdžios išvertė socialdemokratus, jis gali pakenkti ir Valstiečių ir žaliųjų sąjungai – partijai, kuri Seimo rinkimus laimėjo kritikuodama Algirdo Butkevičiaus proteguotą Darbo kodeksą.

S. Skvernelis dėl universitetų Seime sulaukė iššūkio iš savų (70)

Premjero Sauliaus Skvernelio sudaryta darbo grupė jau yra pasiūliusi, kaip turi vykti aukštojo mokslo pertvarka. Bet ši pertvarka nebūtinai sulauks palaikymo Seime.

Seimas alkoholio ribojimų imsis ketvirtadienį (63)

Seimas daug aistrų sukėlusių Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų imsis ketvirtadienį. Taip antradienio rytą sutarė Seimo seniūnų sueiga.