Socialdemokratai baiminasi, kad už galimo Vyriausybės sprendimo vėl nemokėti dalies pensijos dirbantiems pensininkams pasekmes teks sumokėti jau kitoms vyriausybėms. "Tad užburtas ratas, panašu, neturi pabaigos?" - klausia jie.
© DELFI (D.Sinkevičiaus nuotr.)

Socialdemokratai kategoriškai neigia žiniasklaidos komentarus, neva "socdemai taip pat dalį pensijų atėmė iš darbuotojų pensininkų", tvirtindami, kad sprendimą nemokėti dirbantiems pensininkams pensijų priėmė Rolando Pakso Vyriausybė 2001 m. "Todėl kaltinti socialdemokratus "pensininkų išbuožinimu" - istorinių faktų iškraipymas", - akcentuoja Seimo socialdemokratai.

Jie primena, kad socialdemokratams, atvirkščiai, teko įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimą, teigiantį, jog Vyriausybės sprendimas nemokėti dirbantiems pensininkams pensijas prieštarauja Lietuvos Konstitucijai. "2007 m. valstybė, dirbant socialdemokratų Vyriausybei, pradėjo atsiskaityti su nukentėjusiais pensininkais. Ėmėsi taisyti ankstesnių Vyriausybių klaidas", - sako socialdemokratai.

Ši politinė jėga taip pat primena, jog jai vadovaujant vienas svarbiausių Vyriausybės prioritetų buvo rūpestis vyresnio amžiaus žmonėmis: valstybinio socialinio draudimo pensijos buvo didinamos keletą kartų, suvienodintos valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos, nuo 2007 m.liepos 1 d. pradėtas skirti priedas asmenims, turintiems daugiau negu 30 metų darbo stažą.

Socialdemokratai pažymi, kad apie jų pastangas rūpintis pensininkais byloja ir skaičiai: 2006 m. vidutinė metinė valstybinė pensija, turint būtinąjį stažą, buvo 455,7 lito, o nuo 2008 m. rugpjūčio - 830 litų, t.y. padidėjo net 82 proc.

Vienas teisininkas, nepanoręs būti įvardytas, tikino, kad Vyriausybės sumanytas pensijų mažinimas prieštarautų Konstitucijai. Jis citavo 2002 m. lapkričio 25 d. KT nutarimą, kuriame pažymėta, kad Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatyti ribojimai gauti visą paskirtą ir iki tol mokėtą senatvės pensiją pensininkams, turintiems draudžiamųjų pajamų, prieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą, 52 straipsniui ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

Anot DELFI pašnekovo, tai, kad žmogus priverstas rinktis, gauti jam priklausančią pensiją ir nedirbti ar siekti papildomų pajamų, tačiau netekti dalies pensijos, yra teisės laisvai pasirinkti darbą ribojimas. Tai esą nepriklauso nuo situacijos valstybėje.

Tačiau buvęs KT teisėjas Egidijus Jarašiūnas pažymėjo, kad laikinas pensijų sumažinimas, jei tai siejama su sunkia finansine padėtimi ir biudžeto lėšų trūkumu, galimas.

„Kitaip tariant, visa visuomenė pasidalina naštą, kai valstybėje susidaro objektyvi padėtis - nėra lėšų. Tačiau mažinimas turi būti proporcijas ir pagrįstas", - DELFI sakė jis, bet pridūrė vienareikšmiškai Vyriausybės ketinimų vertinti negalįs - esą kiekvieną pensijų mažinimą reikėtų nagrinėti atskirai, įsigilinus į įvairias aplinkybes.

Savo ruožtu laikinasis premjeras Andrius Kubilius antradienį Lietuvos radijui pareiškė, esą Vyriausybės siūlymas dirbantiems pensininkams perpus mažinti pensiją neprieštarauja Konstitucijai. Anot jo, KT dirbusių pensininkų pensijų grąžinimo klausimą 2002 m. nagrinėjo visai kitomis aplinkybėmis, nes šalies nebuvo apėmusi ekonomikos krizė.

A. Kubiliaus Vyriausybė siūlo dirbantiems pensininkams mokėti tik paskirtosios pensijos pagrindinę dalį bei priedą už stažo metus, jei jis paskirtas. Tokiu būdu pensijos dirbantiesiems sumažėtų vidutiniškai 50 proc.

ELTA
Kopijuoti, platinti, skelbti agentūros ELTA informacijas ir fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo draudžiama.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Didžiausi atlyginimai: dešimtuke – netikėti naujokai (41)

Birželio mėnesį buvo tik viena įmonė, kurios darbuotojų atlyginimų vidurkis buvo...

Gyvai / Lietuvos įtakingiausieji 2017: DELFI TV tiesiogiai su vienu įtakingiausių Lietuvos ekonomistų G. Nausėda (7)

Tęsdamas išskirtinį projektą „Lietuvos įtakingiausieji 2017“, DELFI pristato įtakingiausių...

N. Vasiliauskaitė. Terorizmas pasaulį jau pakeitė (26)

„Net jeigu islamistai sugebėtų surengti Europoje po teroristinį aktą kiekvieną dieną, tai...

Barselonos teroristo medžioklė: jis gali būti bet kur Europoje (7)

Ispanijos policija pirmadienį paskelbė nustačius asmens, praeitą ketvirtadienį nukreipusio...

Artėja visiškas Saulės užtemimas: milijonai plūsta jo stebėti (5)

Į Jungtinių Valstijų miestus, įskaitant Čarlstoną Pietų Karolinoje, suplūdo milijonai...

D. Kuprys paliko NŽT vadovo pareigas (5)

Daugiau nei metus Nacionalinei žemės tarnybai ( NŽT ) vadovavęs Danielius Kuprys paliko tarnybą....

G. Žiemelis investuoja į tūkstančio vietų bendrabutį (73)

Gediminas Žiemelis investuoja į daugiau kaip tūkstančio vietų bendrabutį darbininkams.

Lietuva apsisprendė – pažadas NATO bus įgyvendintas, bet džiaugsmą lydi nerimo signalai (1735)

Kitąmet Lietuva pirmą sykį per pastaruosius du dešimtmečius gynybai skirs 2 proc. BVP –...

Išbandymas alkotesteriu: kodėl pareigūnai vengia antro karto (142)

Socialiniuose tinkluose garsiai nuskambėjo istorija, kai viena vairuotoja pasiskundė, jog policijos...