PBK rusiškų programų retransliacija Lietuvos teritorijoje stabdoma trims mėnesiams. Sprendimas įsigalios, kai jį sankcionuos Vilniaus apygardos administracinis teismas. Teismą dokumentai turėtų pasiekti ketvirtadienį. Po teismo sprendimo per 30 dienų sprendimą bus galima apskųsti.
Kaip numatyta LRTK nutarime, stabdoma ne viso PBK kanalo, „o programų ne iš Europos Sąjungos valstybių narių“ retransliacija. Tai galioja Rusijoje kuriamoms programoms. PBK kanale tokia produkcija sudaro apie 70 proc.
Komisija taip pat paragino šalies retransliuotojus nelaukti teismo sprendimo įsigaliojimo, o pasekti „Cgates“ pavyzdžiu ir patiems nutraukti PBK retransliaciją.
Kadangi PBK kanalas registruotas Latvijoje, apie priimtus sprendimus informuojama Latvijos nacionalinė elektroninės žiniasklaidos taryba. Jos prašoma laikinai sustabdyti PBK programą transliuojančios bendrovės „Pirmasis Baltijos kanalas“ licencijos galiojimą, kol nebus užtikrinta, kad PBK Lietuvoje skleidžiama informacija atitinka Lietuvoje galiojančius teisės aktus.
Tokių žingsnių imtasi po PBK parodytos laidos „Žmogus ir įstatymas“. LRTK teigimu, laidoje buvo paskleista neapykantą kurstanti ir tikrovės neatitinkanti informacija apie 1991 m. sausio 13-osios įvykius, tyčiojamasi iš Lietuvos žmonių ir niekinamas kovotojų už Lietuvos laisvę atminimas.
Reagavo griežčiausiai, kaip šiandien galima
„Rusijoje ruoštų laidų retransliuoti Lietuvoje negalima. Tą turės stebėti ir žiūrėti retransliuotojas, tai yra, kabelinės operatorius“, - po posėdžio žurnalistams aiškino LRTK vadovas Edmundas Vaitekūnas.
Pasak E. Vaitekūno, atitinkamos Latvijos tarnybos prašoma „reaguoti jų įstatymo ribose“. Būtent latviai, kurių šalyje registruota PBK, turi teisę panaikinti viso PBK licenciją.
Tai griežčiausias sprendimas, kurį šiandien galėjo priimti LRTK. „Svarbiausia mums šiandien buvo į tai reaguoti, dėl to šie sprendimai laikini. O dabar lauks tyrimas, ekspertų išvados, teisiniai vertinimai, manau, per tą laiką, tris mėnesius, mes įvertinsime ir bus tolesni sprendimai“, - kalbėjo LRTK vadovas.
Dar prieš porą dienų LRTK pradėjo tyrimą ir kreipėsi į Latvijos jurisdikcijai priklausantį „Pirmąjį Baltijos kanalą“, reikalaudama paneigti melagingus, tikrovės neatitinkančius ir Lietuvos piliečius įžeidžiančius faktus apie Sausio 13-osios įvykius, kurie buvo viešai paskelbti spalio 4 d. „PBK Lithuania“ laidoje „Žmogus ir įstatymas“.
Komisija taip pat paragino PBK atsiprašyti Lietuvos žmonių dėl tokios informacijos paskleidimo, kuri galėjo įžeisti jų pilietiškus jausmus, paminti tikėjimą tautos kovingumu už laisvę, turimomis vertybėmis ir Lietuvos valstybe.
Ekspertai įvertino kaip dezinformaciją
Pirmiausia komisija trečiadienį susipažino su pasipiktinimą sukėlusiu reportažu. „Sunku žiūrėti“, - po reportažo peržiūros ištarė E. Vaitekūnas.
„Čia šimtu procentų kurstoma nesantaika“, - reziumavo komisijos narys Vidmantas Mačiulis, per kruvinus sausio įvykius buvęs Kaune. Antanas A. Jonynas matytą vaizdą apibendrino kaip tautinės nesantaikos kurstymą. Mantas Martišius pastebėjo, kad didžioji dalis PBK produkcijos gaminama Rusijoje, o PBK registruotas Latvijoje, Europos Sąjungoje, kad negalėtume prieš jį imtis priemonių.
Po diskusijų komisijos nariai aptarė gautas ekspertų išvadas. Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto direktorius Deimantas Jastramskis savo išvadoje teigė, kad laida neatitinka Visuomenės informavimo įstatymo punktų ir konstatavo, kad laidoje pateikta dezinformacija. Tą patį pasakė Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos pirmininkas Linas Slušnys, pridūręs, kad visa laida nukreipta prieš Lietuvos valstybę.
DELFI primena, kad antradienį PBK valdančios „BMA.LT“ generalinė direktorė Jolanta Butkevičienė skandalingą laidą įvertino kaip jos atostogų metu įvykdytą provokaciją. J. Butkevičienė bendrovės „Baltic Media Alliance“ vardu atsiprašė Lietuvos žmonių, kad per PBK buvo parodyta „kiekvieno lietuvio pilietinius jausmus užgaunanti laida apie visai šaliai skaudžius 1991 m. sausio 13-osios įvykius“.
LRTK priklauso Edmundas Vaitekūnas, Jonas Korenka, Kęstutis Petrauskis, Laimantas Jonušys, Antanas Jonynas, Dainius Radzevičius, Algis Matulionis, Vincentas Vobolevičius, Vidmantas Mačiulis, Tomas Čyvas, Mantas Martišius.
LRTK - nepriklausoma Seimui atskaitinga Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, retransliuotojų ir užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjų veiklą reguliuojanti ir kontroliuojanti institucija.
Komisija dalyvauja formuojant valstybės audiovizualinę politiką. Ji yra Seimo ir Vyriausybės ekspertė radijo, televizijos programų transliavimo ir retransliavimo bei užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų klausimais. Komisija, atlikdama savo funkcijas ir priimdama sprendimus jos kompetencijai priklausančiais klausimais, yra nepriklausoma.
