Ketvirtadienį jis savo kolegei, Darbo partijos atstovei, viceministrei Genoveitai Krasauskienei, įteikė atleidimo raštą.
Kaip DELFI informavo Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai, G. Krasauskienė buvo atleista „kaip netekusi politinio ir asmeninio pasitikėjimo“.
Tačiau pati G. Krasauskienė DELFI sakė mananti, kad tai – D. Pavalkio kerštas. Ji buvo viena iš tų, kuri Darbo partijos tarybos posėdyje balsavo už D. Pavalkio atleidimą.
Vadina kerštu
„Jei Darbo partija išreiškė nepasitikėjimą ministru, jis išreiškė nepasitikėjimą Darbo partijos atstovais – viceministrais. Atleidimo lapelį man įteikė balandžio 30 dieną, ketvirtadienį, apie 14 val., iki darbo pabaigos likus vos porai valandų. Taip elgtis yra neetiška ir nekultūringa – taip nėra bendraujama. Manau, kad tai paprasčiausiai yra kerštas, nes visada kalbėjau apie Vyriausybės programą, kad reikia peržiūrėti, vykdyti, stengtis daryti darbus. Galbūt buvau nepatogi, nes nuolat apie tai primindavau“, – galimas atleidimo priežastis įvardijo G. Krasauskienė.
Ji patikino anksčiau jokių rimtų konfliktų su D. Pavalkiu neturėjusi. Pagrindiniai nesutarimai tarp jų esą kildavo tik dėl Vyriausybės programos vykdymo.
„Manau, kad tai – atsiskaitymas. Kerštas partijai ir man tuo pat metu“, – spėjo G. Krasauskienė.
DELFI ji sakė kol kas nesvarsčiusi apie tolesnius darbus, tačiau patikino, kad jei sulauktų kvietimo vėl grįžti į viceministrės postą pasikeitus ministrui, sugrįžtų.
„Jei pakvies, tikrai dirbsiu. Savo darbą išmanau, žinau, ką reikia daryti, kokie darbai yra neatlikti ir kodėl, kaip reikėtų juos skubiai atlikti“, – sakė ji.
Susisiekti su D. Pavalkiu DELFI nepavyko, šiuo metu jis vieši Klaipėdoje.
Kas už to slypi?
DELFI primena, kad D. Pavalkis yra sakęs, kad iš Darbo partijos tarybos posėdyje dalyvavusių tarybos narių 50 balsavo už jo atleidimą, 35 – prieš.
„Likdamas ministro poste neturėčiau galimybės ateityje būti objektyviai vertinamas. Švietimo ir mokslo srityje yra per daug iššūkių, kad būtų galima švaistyti laiką viešųjų ryšių kampanijoms ir neigiamoms emocijoms. Nematau galimybės tęsti pradėtų darbų, todėl apsisprendžiau atsistatydinti“, – savo pasitraukimo priežastis aiškino jis.
DELFI taip pat rašė, kad „darbietis“ švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis su bendražygiais ketino imtis profesinių mokyklų perversmo: esami direktoriai buvo priversti trauktis, tuo metu jų vietas užėmė savi kadrai.
Šioje istorijoje būta ir ryškaus G. Krasauskienės pėdsako. Manoma, kad „darbiečiai“ per savo deleguotą viceministrę G. Krasauskienę visais būdais siekė pakeisti mokyklų ir visų kitų švietimo įstaigų direktorių skyrimo tvarką. Tai yra – atsisakyti pirminio kompetencijų vertinimo, kad būtų lengviau paskirti savus. Šie siūlymai buvo atmesti.