Šalčininkų rajone antradienį besilankantis viceministras Vaidas Bacys BNS sakė, kad per susitikimus su vienuoliktokais aptariama egzaminų programa. Pasak jo, taip ministerija stengiasi išgirsti moksleivių pastabas, atsakyti į jų klausimus.
"Mums labai svarbu išgirsti jų klausimus, atsakyti į juos, fiksuoti pastebėjimus. Susitinkame su moksleiviais, mokytojais", - kalbėjo viceministras.
Pasak V.Bacio, ministerijos specialistai nuolat lankosi mokyklose visoje šalyje aptarti aktualius klausimus, pavyzdžiui, dėl egzaminų ar stojimo į aukštąsias mokyklas. Pasak jo, Lietuvos valdžia yra įsipareigojusi aptarti rūpimus klausimus su tautinių mažumų atstovais.
Tačiau naująjį Švietimo įstatymą iki šiol griežtai kritikavęs Lietuvos lenkų mokyklų tėvų forumo koordinatorius Miroslavas Šeibakas sako, kad tokius apsilankymus galima suprasti kaip spaudimą.
"Tai bandymas daryti spaudimą moksleiviams ir mokykloms", - Lenkijos naujienų agentūrai PAP sakė M.Šeibakas.
Vėliau BNS naujienų agentūrai jis teigė, kad tėvams susirūpinimą kelia informacijos stoka apie tokių susitikimų tikslus bei pobūdį. Pasak jo, prieš Švietimo įstatymą trūko diskusijos, todėl "keistai atrodo dabartiniai veiksmai, siekiantys neaiškių tikslų".
"Mokinių nuomonė ministerijos atstovams yra žinoma. Į mokyklų tarybų sudėtį įeina mokinių atstovai. Todėl visi mokyklų tarybų raštai ministerijai atspindi visos mokyklų bendruomenės nuomonę: mokytojų, tėvų ir mokinių. Reikia atkreipti dėmesį, kad lankomi vienuoliktokai daugumoje yra nepilnamečiai, kuriems teisėtai gali atstovauti jų tėvai. Deja, tėvai ir vėl nėra informuojami apie šiuos susitikimus, apie susitikimų tikslus bei pobūdį. Todėl negalima atmesti galimybės, kad tokius lankymus vaikai gali suprasti kaip spaudimą", - BNS teigė M.Šeibakas.
"Tėvų nuomone, tokie susitikimai turėtų būti skaidrūs, aiškūs, įtraukiant visą mokyklos bendruomenę, mokyklos tarybą, kuri pagal Švietimo įstatymą yra aukščiausioji mokyklos savivaldos institucija, atstovaujanti mokiniams, mokytojams, tėvams (globėjams, rūpintojams) ir vietos bendruomenei. Kad bandoma kalbėtis tik su nepilnamečiais vaikais rodo, jog ministerija vengia atviro dialogo su visa mokyklos bendruomene", - sakė jis.
Vietos lenkai labiausiai kritikavo dar pavasarį priimto naujojo Švietimo įstatymo nuostatas, kuriomis plečiamas dalykų dėstymas lietuvių kalba ir ketinama nuo 2013 metų suvienodinti lietuvių kalbos egzaminą. Lietuvos pareigūnai pabrėžia, kad pataisos atitinka Europos standartus, naujasis įstatymas praktiškai analogiškas daug metų veikiančiam Lenkijoje, o Lenkijos lietuviai teigia, kad lenkai Lietuvoje turi geresnes sąlygas mokytis gimtąja kalba nei jie.
Dviejų šalių ekspertų darbo grupės, vadovaujamos švietimo viceministrų, neseniai paskelbė sutarę, kad brandos egzamino forma vis dėlto bus viena - rašinys, o egzamino vertinimo normos pereinamuoju laikotarpiu skirsis. Apie nuolaidas vertinant tautinių mažumų moksleivių darbus Lietuvos pareigūnai kalbėjo ir anksčiau, tačiau vietos lenkų politikai reikalauja atšaukti įstatymą.