ŠMM atstovai lankosi lenkiškose mokyklose, lenkų aktyvistai tai vadina spaudimu

 (52)
Siekdami supažindinti moksleivius su egzaminų programomis, Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) specialistai šiomis dienomis lankosi lenkiškose mokyklose Rytų Lietuvoje, tačiau kai kurie vietos lenkų politikai tai vadina spaudimu.
Vaidas Bacys
© DELFI (A.Didžgalvio nuotr.)

Šalčininkų rajone antradienį besilankantis viceministras Vaidas Bacys BNS sakė, kad per susitikimus su vienuoliktokais aptariama egzaminų programa. Pasak jo, taip ministerija stengiasi išgirsti moksleivių pastabas, atsakyti į jų klausimus.

"Mums labai svarbu išgirsti jų klausimus, atsakyti į juos, fiksuoti pastebėjimus. Susitinkame su moksleiviais, mokytojais", - kalbėjo viceministras.

Pasak V.Bacio, ministerijos specialistai nuolat lankosi mokyklose visoje šalyje aptarti aktualius klausimus, pavyzdžiui, dėl egzaminų ar stojimo į aukštąsias mokyklas. Pasak jo, Lietuvos valdžia yra įsipareigojusi aptarti rūpimus klausimus su tautinių mažumų atstovais.

Tačiau naująjį Švietimo įstatymą iki šiol griežtai kritikavęs Lietuvos lenkų mokyklų tėvų forumo koordinatorius Miroslavas Šeibakas sako, kad tokius apsilankymus galima suprasti kaip spaudimą.

"Tai bandymas daryti spaudimą moksleiviams ir mokykloms", - Lenkijos naujienų agentūrai PAP sakė M.Šeibakas.

Vėliau BNS naujienų agentūrai jis teigė, kad tėvams susirūpinimą kelia informacijos stoka apie tokių susitikimų tikslus bei pobūdį. Pasak jo, prieš Švietimo įstatymą trūko diskusijos, todėl "keistai atrodo dabartiniai veiksmai, siekiantys neaiškių tikslų".

"Mokinių nuomonė ministerijos atstovams yra žinoma. Į mokyklų tarybų sudėtį įeina mokinių atstovai. Todėl visi mokyklų tarybų raštai ministerijai atspindi visos mokyklų bendruomenės nuomonę: mokytojų, tėvų ir mokinių. Reikia atkreipti dėmesį, kad lankomi vienuoliktokai daugumoje yra nepilnamečiai, kuriems teisėtai gali atstovauti jų tėvai. Deja, tėvai ir vėl nėra informuojami apie šiuos susitikimus, apie susitikimų tikslus bei pobūdį. Todėl negalima atmesti galimybės, kad tokius lankymus vaikai gali suprasti kaip spaudimą", - BNS teigė M.Šeibakas.

"Tėvų nuomone, tokie susitikimai turėtų būti skaidrūs, aiškūs, įtraukiant visą mokyklos bendruomenę, mokyklos tarybą, kuri pagal Švietimo įstatymą yra aukščiausioji mokyklos savivaldos institucija, atstovaujanti mokiniams, mokytojams, tėvams (globėjams, rūpintojams) ir vietos bendruomenei. Kad bandoma kalbėtis tik su nepilnamečiais vaikais rodo, jog ministerija vengia atviro dialogo su visa mokyklos bendruomene", - sakė jis.

Vietos lenkai labiausiai kritikavo dar pavasarį priimto naujojo Švietimo įstatymo nuostatas, kuriomis plečiamas dalykų dėstymas lietuvių kalba ir ketinama nuo 2013 metų suvienodinti lietuvių kalbos egzaminą. Lietuvos pareigūnai pabrėžia, kad pataisos atitinka Europos standartus, naujasis įstatymas praktiškai analogiškas daug metų veikiančiam Lenkijoje, o Lenkijos lietuviai teigia, kad lenkai Lietuvoje turi geresnes sąlygas mokytis gimtąja kalba nei jie.

Dviejų šalių ekspertų darbo grupės, vadovaujamos švietimo viceministrų, neseniai paskelbė sutarę, kad brandos egzamino forma vis dėlto bus viena - rašinys, o egzamino vertinimo normos pereinamuoju laikotarpiu skirsis. Apie nuolaidas vertinant tautinių mažumų moksleivių darbus Lietuvos pareigūnai kalbėjo ir anksčiau, tačiau vietos lenkų politikai reikalauja atšaukti įstatymą.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Raseinių rajone arseno aptikta trijose vandenvietėse (2)

Raseinių rajone arseno rasta ne tik Ražaitėlių ir Šienlaukio vandenvietėse, bet ir Butkiškėje, tačiau pastarojo kaimo gyventojams tiekiamas vanduo esą užterštas labai nedaug ir normas atitinka.

Vilniuje keli šimtai žmonių susirinko paminėti Baltijos šalių okupacijos nepripažinusios JAV deklaracijos (29)

Ketvirtadienį Vilniuje, Vašingtono aikštėje, maždaug trys šimtai žmonių susirinko į padėkos JAV šventę pažymėti istorinės Sumnerio Welleso (Samnerio Veleso) deklaracijos, kuria Valstijos nepripažino Baltijos šalių okupacijos.

Dvi ministerijos nesutaria, kaip apmokestinti „Sodros“ įmokas (14)

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skeptiškai vertina ketinimus nustatyti „Sodros“ įmokų „grindis“, o Finansų ministerija siūlo šios idėjos neatsisakyti ir dar diskutuoti.

Lietuvoje gyvena 47 tūkst. užsieniečių (8)

2017 m. liepos 1 d. Lietuvoje gyveno 47 152 užsieniečiai, iš jų - apie 13,5 tūkst. yra Rusijos, 9,8 tūkst. Ukrainos, 8,4 tūkst. Baltarusijos piliečiai, ketvirtadienį praneša Migracijos departamentas, skelbdamas išankstinius 2017 m. pirmojo pusmečio pagrindinius migracijos rodiklius Lietuvoje.

Buvęs operos ir baleto teatro vadovas G.Kėvišas teismui skundžia atleidimą (30)

Buvęs Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) vadovas Gintautas Kėvišas teismui apskundė savo atleidimą iš pareigų bei kitus nepalankius kultūros ministrės sprendimus.