„Simuliuoti ligų nepatariu, taip tik sugaištamas laikas. Yra daromi rimti tyrimai, viską tikrina aparatai, todėl sukčiauti nepavyks. Be to, dažnai iš karto matosi, jei žmogus apsimetinėja, kad serga“, – sakė nuo 1997 m. būsimų kareivių sveikatą tikrinantis specialistas.

DELFI primena, kad asmenys, piktnaudžiaujantys tarnyba, klastojantys medicinines išvadas, darantys neteisėtą poveikį komisijos nariams bus griežtai baudžiami.

Kolegų darbas kartais kelia įtarimų

Nors medikų komisija matys visą šauktinio ligos istoriją, jaunuolį ji tikrins iš naujo. Toks sprendimas priimtas todėl, kad jaunuoliams kiltų kuo mažiau pagundų sukčiauti.

„Nenoriu kaltinti kolegų medikų, bet pastebėjau, kad kartais stipriais sveikatos sutrikimais pradeda skųstis asmenys, iki tol niekuomet niekuo panašiu nesirgę. Kai kurios ligos būna tiesiog šiaip prirašytos. Dažniau medikai parašo ne kažkokią nebūtą ligą, bet diagnozuoja tai, ko nėra, bet minimalūs požymiai matyti. Bet kiekvieną tokį įrašą mes tikriname. Žinoma, jei matome, kad žmogus tikrai ilgai sirgo, yra pastovūs medicininiai vaistų, konsultacijų pas skirtingus gydytojus įrašai, mes pasitikime. Be pasitikėjimo nieko nebus. Bet jei ateina žmogus ir sako: aš sergu epilepsija, jokio įrašo apie tai nėra, žmogus dar ir teises turi, tai aišku, kad abejojame, tiriame iš naujo“, – patikino V. Kočiubaitis.

Vieną tokį gudruolį jis pamena pats asmeniškai pričiupęs.

„Pasakiau, arba teises atimame, arba eini į kariuomenę. Pasirinko kariuomenę“, – pamena majoras.

Kokias ligas išsigalvoja dažniausiai?

Anot jo, taisyklė, dėl kokių sveikatos sutrikimų nešauks į kariuomenę yra viena ir paprasta.

„Žmogus tarnauti yra netinkamas, jei yra priklausomas nuo medikamentų. Kariuomenė nesudarys sąlygų nuolat vartoti vaistus. Juk vyksta ir žygiai – trijų, penkių parų“, – sakė V. Kočiubaitis.

Tačiau pasitikrinti sveikatos prieš karo tarnybą traukiantys jaunuoliai neretai į šią taisyklę neatsižvelgia ir vis tiek bando gudrauti.

Paklaustas, kokias ligas šauktiniai dažniausiai išsigalvoja, V. Kočiubaitis patikino, kad paprastai tai ligos, kurių egzistavimą iš karto sunku patikrinti.

„Pavyzdžiui, jaunuoliai skundžiasi, kad skauda galvą, širdį, kad jaučiasi nusilpę, juos pykina, kankina nemiga, esą tiesiog blogai jaučiasi. Taip pat dažnas nusiskundimas – nepakeliu fizinio krūvio. Jaunuoliai pasakoja, kad dūsta, alpsta. Ligų diapazonas – labai platus. Yra net tokių, kurie apsimeta, kad jų intelektas labai žemas. Mes duodame psichologinius testus, o jaunuolis bando gudrauti ir rašo bet ką. Iš karto tai pamatome, kad simuliuoja kažkokią ligą“, – patikino majoras.

Pokštai gali baigtis psichiatrinėje

Tiesa, meluojantys asmenys gali rimtai prisižaisti. Pavyzdžiui, jei asmuo bando įrodyti, kad turi psichologinių problemų, jis bus stebimas, o stebėjimo laikotarpiu paguldytas į psichiatrinės ligoninės stacionarą. Vėliau, pasitvirtins diagnozė, ar ne, prie jo vardo bus parašyta, kad buvo įtarimas dėl psichologinių sutrikimų.

„Jei žmogus sako, kad turi rimtų problemų, polinkį į depresiją, mes jį stebime, su juo atliekami testai, bet tą laiką jis būna psichiatriniame stacionare. Kito tyrimo būdo nėra. Dabar viskas yra kompiuterizuota, jam duomenų bazėje ši diagnozė, kaip įtarimas, bus įrašyta“, – kad meluojant galima pakenkti savo ateičiai, pripažino V. Kočiubaitis.

Melą išduoda technologijos

Jis dar kartą pakartojo – melo kojos trumpos. Anot mediko, dabartiniais pažangių technologijų laikais apgauti dėl savo sveikatos yra labai sunku.

„Paprastai melagiai išaiškinami tuomet, kai jų ligos pradedamos tirti naudojant technologijas. Jos aiškiai parodo, yra sutrikimai, ar ne.

Būna, kad, pavyzdžiui, jaunuolis sako: bėgu ir dūstu, alpstu. Tuomet mes jam sakome: gerai, aišku, tačiau darysime tyrimus. Jam pakartotinai daromos kardiogramos, žiūrima, kaip jis toleruoja fizinį krūvį, atliekamas fizinio krūvio mėginys, žmogus yra monitoruojamas, siunčiamas pas skirtingus kelių sričių specialistus.

Jei žmogus skundžiasi širdies ritmo sutrikimais, galima prijungti jam specialią aparatūrą, kurią jam reikėtų nešioti su savimi. Ji fiksuoja širdies darbą. Viskas matosi: kiek kartų širdis suplakė, ar buvo kažkokie ritmo sutrikimai, kaip dažnai, kiek tęsėsi, dieną ar naktį, kelintą valandą. Viską šiais laikais galima smulkiai išsiaiškinti“, – medicinos pažanga džiaugėsi V. Kočiubaitis.

Įvardijo būdingiausias šauktinių amžiaus jaunuoliams sveikatos bėdas

Nors kartais tokie tyrimai gali užsitęsti mėnesių mėnesius, medikas patikino, kad dėl to kenčia tik pats šauktinis, nes kai įrodoma, kad jis – sveikas, iš karto yra liepiama atvykti į kariuomenę.

Vis dėlto, daugelis šauktinių apie sveikatos problemas nemeluoja. Majoras pastebėjo, kad tinkamų tarnauti jaunuolių yra tik 30 proc. Pasirodo, 19-26 metų jaunuoliams dažnai nustatomos įvairios jų kartai būdingos ligos ir sutrikimai.

„Būdingiausios ligos 19-26 metų jaunuoliams – padidėjęs kraujospūdis, tai yra, pirmo laipsnio hipertenzija, blogas regėjimas, stuburo iškrypimai. Taip pat yra ir pakankamai nemažai nutukimo atvejų. Tai dabartinės civilizacijos liga. Nors, pastebėjau, dažniau į nutukimą likusios merginos. Dėl per didelio antsvorio asmenys taip pat į šauktinius. Beje, į šauktinių kariuomenę nepatenka ir pernelyg liekni jaunuoliai. Yra tokių, kurie yra labai aukšti, bet trūksta svorio, todėl liepiame jiems jo priaugti“, – pasakojo V. Kočiubaitis.

Jis patikino, kad šauktiniai nuo privalomosios karo tarnybos yra atleidžiami dėl ligų, kurios truko jiems atlikti tarnybą. Jis pabrėžė – kiekvienas asmuo yra tiriamas atskirai, tad atsižvelgiama ne tik į vieną ligą, bet ir į jų visumą, tačiau išskyrė atvejus, dėl kurių šauktiniais jaunuoliai tikrai tapti negali:

Dėl širdies ir kraujagyslės ligų

„Tarp jų – padidėjęs kraujospūdis, širdies ritmo sutrikimai, tam tikros persirgtos ligos: perikarditas, miokarditas, įgimtos ir įgytos, pavyzdžiui, persirgus reumatu, širdies ligos. Jei bus pastebėta, kad asmeniui, pavyzdžiui, padidėjęs spaudimas, į tai iš karto bus atkreipiamas dėmesys“, – patikino V. Kočiubaitis.

Dėl prasto regėjimo

„Žmogus, kurio regėjimas yra susilpnėjęs, bet koreguojamas linzėmis ar akiniais, yra tinkamas tarnauti. Dažniausiai nebeimame tų asmenų, kurių trumparegystė ar toliaregystė yra trečio laipsnio. Bet ir antro laipsnio trumparegystė gali būti blogai koreguojama, tada žmogus nešaukiamas. Bet tai yra patikrinama specialiais aparatais, aparatūra tiria iš esmės, parodo, koks regėjimas, tikrai neberodome plakatų su raidėmis, nežiūrime į anksčiau okulistų nustatytas dioptrijas, simuliuoti nepavyks“, – sakė medikas.

Dėl judėjimo aparato sutrikimų

„Nepriimame ir tų, kurie turi trečio lygio plokščiapėdystę, padai taip pat yra matuojami specialiai, atliekamas rentgenas ir žiūrima, kokie yra pėdos skliauto kampai“, – patikino V. Kočiubaitis.

Į šauktinius neimami ir asmenys, kurių stuburas yra stipriai iškrypęs ir daro neigiamą įtaką kitoms organizmo funkcijoms.

„Būna, kad tai kenkia kvėpavimui, kartais judesiai būna riboti. Pasitaiko įdubusios krūtinės atvejų“, – pasakojo medikas.

Dėl odos problemų, alergijos

„Šauktiniai gali būti nepriimami ir dėl odos problemų: dėl egzemų, psoriazės, atopinių dermatitų, alerginių ligų. Tačiau kalbu apie lėtines ligas, dėl kurių žmogus nuolat turi vartoti vaistus. Jei jaunuolis tiesiog alergiškas dulkėms – jis tikrai tinkamas tarnauti“, – patikino specialistas.

Dėl astmos, cukrinio diabeto, persirgtų ligų

„Netinkami ir asmenys, kurie serga astma, cukriniu diabetu“, – pridūrė jis.

Tiesa, V. Kočiubaitis patikino, kad žiniasklaidoje paskleista žinia, kad nenorintis tarnauti jaunuoliai apsimeta nelaikantys šlapimo, nėra tiesa. Nors dėl šlapimo nelaikymo taip pat neima į kariuomenę, pasak mediko, jaunuoliai labai retai kada prisipažįsta, kad juos kankina būtent tokio pobūdžio problema.

„Gal jaunuoliai gali simuliuoti, kad nelaiko šlapimo, bet mes viską ištiriame. Jei tai yra tiesa, matomi tam tikri organiniai pakitimai. Bet retas jaunuolis taip pasako, geriau prisigalvoja kitokių ligų. Taip sakyti Lietuvoje dar yra gėda“, – sakė majoras.

Į šauktinius nėra kviečiami ir tie asmenys, kurie yra persirgę tam tikromis ligomis, yra įvertinama visa medicininė informacija, kuo žmogus sirgo, kokius vaistus vartojo.

„Dažnai sirgę gastritu, turėję opaligę žmonės nėra tinkami. Aišku, būna ligos, iš kurių išaugama, pavyzdžiui, išaugama net iš tos pačios bronchinės astmos. Žiūrima, ir ar žmogus buvo ką susilaužęs. Jei dabar nėra pasekmių, asmuo yra tinkamas tarnauti, bet jei yra skausminis sindromas, žmogus netinkamas. Bet viskas sąžiningai tiriama – daromas kompiuterinis tyrimas, jei reikia, ir magnetinis rezonansas“, – patikino V. Kočiubaitis.

Kas jaunuolius tirs?

Jis taip pat papasakojo, kad medikų komisiją sudarys maždaug 7 medikai ir dar keli sveikatos specialistai.

„Komisiją sudarys 2-3 šeimos gydytojai, vidaus ligų gydytojas, psichologas, psichiatras ir galbūt toks, vadinamas, funkcionalistas. Moksliškai – klinikinis fiziologas, kuris atliks tam tikrus tyrimus – echoskopiją veloergometriją. Komisijai padės ir personalas, kuris darys klausos tyrimus, rašys diagramas“, – pasakojo jis.

Anot mediko, tik iš pradžių jaunuoliai labai bijo eiti į šauktinių kariuomenę, tačiau dažnas ten patekęs vėliau šia patirtimi labai džiaugiasi.

„Jaunuoliams atrodo, kad karo tarnyba jiems nepriimtina, bet pamato realybę, susiranda draugų, įgauna naudingų žinių, fiziškai sustiprėja, suvyriškėja ir nori tarnauti toliau. Žinau daugybę atvejų, kai jaunuoliai tarnybos bijojo, bet po mokymų liko profesionalioje karo tarnyboje“, – patikino jis.