"Manau, ne tik Lietuva, bet visa tarptautinė visuomenė daro rimtą klaidą bendraudama su Rusija. Klaidą, kuri gali tapti tragiška. Rusiją reikia spausti, o su ja "cackinamasi". Turiu galvoje ne karinį spaudimą. Politikai žino, kaip daryti spaudimą", - interviu BNS sakė Vilniuje viešintis buvęs rusų disidentas.
Dabartinę Rusijos valdžią jis vadina sovietine ir teigė neseniai įžeidęs prancūzus, kai šiems papriekaištavo, kad jiems protokolas svarbiau už pamatines vertybes.
"Neseniai Prancūzijoje dalyvavau diskusijoje. Visi mano pasirodymai ten patyrė fiasko. Sakau: "Jūs, europiečiai, nuolat kalbate užkeikimus apie universalias vertybes - žmogaus ir piliečio teises, bet ar patys jų laikotės?". Tvirtinu - kad ne, - prisiminė S.Kovaliovas. - Rugsėjo pabaigoje pas mus Rusijoje jau pasiskyrė naujas prezidentas. Kovą bus surengti falsifikuoti parodomieji rinkimai, ir visi pasaulio lyderiai pasveikins Vladimirą Putiną. Sakau: "Ar jums negėda sveikinti žmogų, kuris tikrai nelaimėjo jokių rinkimų, tikrai pats save paskyrė į šias pareigas?". Atsistoja vienas europietis ir pareiškia: "Juk čia protokolas". Tame ir esmė - protokolas jums aukščiausia universali vertybė. Jie įsižeidė."
Pašnekovas prisipažino buvęs nustebęs, kai po gruodį vykusių Dūmos rinkimų Maskvoje į gatves išėjo tiek daug žmonių. Jis tvirtino su džiaugsmu prisimenąs ir 1991-uosius, kai po Sausio įvykių Maskvoje palaikyti lietuvių atėjo keli šimtai tūkstančių žmonių.
"1991 metų sausį, kai Lietuvoje sovietų kariai atakavo televizijos bokštą ir rengėsi atakuoti Seimą, nutiko irgi man netikėtas dalykas. Tai nebūdinga rusams - į gatves išėjo keli šimtai tūkstančių maskviečių. Vieni sako, kad mitingavo pusę milijono maskviečių. Aš manau, kad buvo mažiau, kokie 300 tūkstančių. Bet tai buvo stebėtina. Tai malonu prisiminti, nes rusai - specifinė tauta", - sakė S.Kovaliovas.
Dabartiniuose mitinguose Maskvoje jis nedalyvavo, nes tuoj po Dūmos rinkimų išvyko iš šalies. Tačiau S.Kovaliovas atmetė valdžios tvirtinimus, kad tūkstantinius mitingus Maskvoje organizavo ir finansavo užsieniečiai.
"Tikrai nesitikėjau, kad į mitingus susirinks tiek žmonių. Žinoma, aš žinojau, kad vyks mitingas, bet kad į jį ateis tiek daug žmonių, nesitikėjau (...) Suprantama, kad jie ne savaime susirinko, buvo organizatoriai, tačiau manau, jūsų nereikia įtikinėti, kad jokie dėdės iš užsienio to neorganizavo ir nefinansavo, kad niekas jokių pinigų negavo. Tai paprasčiausias sovietinis melas. Mūsų sovietinės valdžios. Ji nė kiek ne geresnė už sovietinę", - tvirtino buvęs politinis kalinys.
"Jokioje kitoje pasaulio valstybėje nėra vadovo iš KGB. Yra vienintelė valstybė, kur valdžia sudaryta vien iš KGB atstovų", - pridūrė jis.
Paklaustas, ar Rusijoje įmanomos demokratinės permainos, S.Kovaliovas svarstė, kad greitų permainų tikėtis nederėtų, nors būtina daryti viską, kad jos įvyktų.
"Vasario pradžioje Maskvoje bus mitingas. Jeigu į jį ateis dar daugiau žmonių, o paskui - dar daugiau, viskas nuvilnys. Tačiau yra provokacijų tikimybė", - įspėjo žinomas disidentas.
Jis neabejojo, kad rengdamiesi kovą vyksiantiems Rusijos prezidento rinkimuose, kuriuose paskelbė dalyvausiąs dabartinis premjeras V.Putinas, Rusijos specialiųjų tarnybų strategai kuria įvairius scenarijus.
"Labai didelė tikimybė, kad gali būti išprovokuoti susidūrimai, smurtas. Tai labai paprasta padaryti. Yra tokie judėjimai "Našy", "Molodaja gvardija", dar kažkokie... Nieko nereiškia išprovokuoti smurtą, o paskui jėga viską nuslopinti", - svarstė S.Kovaliovas.
Jis priminė, kad 1999 metais prieš prezidento rinkimus Rusijoje buvo susprogdintas daugiaaukštis gyvenamasis namas. Žmogaus teisių gynėjas įsitikinęs, kad prie to prisidėjo specialiosios tarnybos, nes tai buvo naudinga tuometiniam kandidatui į prezidentus V.Putinui.
S.Kovaliovas siūlė opozicijai bei valdžios atstovams Rusijoje sėsti prie apskrito stalo ir pradėti derybas dėl permainų šalyje.
Penktadienį Seime per iškilmingą posėdį, skirtą Laisvės gynėjų dienai, S.Kovaliovui bus įteikta pirmoji Laisvės premija. Ji įsteigta norint įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus bei indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.
S.Kovaliovas BNS sakė esąs dėkingas Lietuvai, kad tapo pirmuoju laureatu.
"Man tai svarbi premija. Nes tai Lietuvos premija. Aš čia sėdėjau kalėjime, čia mane teisė, čia turiu daug draugų", - kalbėjo jis.
1974 metais S.Kovaliovas buvo suimtas ir teisiamas Vilniuje. Jis kaltintas antisovietine agitacija ir propaganda, septyneriems metams ištremtas į gulagą Permės regione, vėliau trejus metus praleido tremtyje Kolymoje.
Žinomas žmogaus teisių gynėjas prisiminė ryšį su disidentais Lietuvoje užmezgęs per Kauno medicinos instituto mokslininkus, kurie atvykdavo į Maskvą stažuotis, mokytis aspirantūroje. Tuo metu "Dabarties įvykių kroniką" redagavęs S.Kovaliovas naudojosi pogrindyje leistos "Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos" medžiaga.
Pati "Lietuvos katalikų bažnyčios kronika", padedant maskviečiui, būdavo platinama ir vežama į užsienį.
Maskvoje S.Kovaliovas susitikdavo ir bendradarbiaudavo su Lietuvos disidentais Nijole Sadūnaite, Petru Plumpa, Sigitu Tamkevičiumi, kunigu Juozu Zdebskiu.
S.Kovaliovas gimė 1930 metais Ukrainoje, 1954 metais Maskvos valstybiniame universitete įgijo biofiziko išsilavinimą. 1969 metais tuometinėje Sovietų sąjungoje jis įkūrė pirmąją iniciatyvinę grupę žmogaus teisėms ginti. Jis taip pat dalyvavo įkuriant žmonių teisių sąjungą "Memorialas", skirtą Sovietų sąjungos politinių represijų aukoms atminti ir reabilituoti, prisidėjo prie Tarptautinio amnestijos ("Amnesty International") padalinio steigimo Maskvoje, spaudos klubo "Glasnost" ("Viešumas") įkūrimo. 1993 metais jis įkūrė judėjimą, o vėliau partiją Rusijos pasirinkimas (dabar - Demokratinis Rusijos pasirinkimas).
S.Kovaliovo kandidatūra ne kartą teikta Nobelio taikos premijai gauti.