Skolose skęstantis Vilnius rado, iš ko atimti

 (146)
Liūdnos dienos teatrams, kino festivaliams ir kitiems kultūrininkams – Vilniaus savivaldybė nebenusiteikusi lengvatinėmis sąlygomis jiems nuomoti patalpų. Garsūs kino centrai ir teatrai bijo atsidurti gatvėje.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Savivaldybė ramina, kad tenori peržiūrėti neefektyviai naudojamą turtą, o prakutusios įstaigos esą galėtų prisidėti prie miesto gerovės.

„Visi kultūrininkai pašiurpę. Kultūros vadybos asociacija subūrė darbo grupę, kuri savivaldybei pateikė klausimus, paprašė diskusijos. Tačiau atsakymo nėra, savivaldybė net neatsakinėja į laiškus, niekas nekelia ragelio, o tie, kurie pakelia, sako, kad nuo jų niekas nepriklauso“, – DELFI skundėsi Europos šalių kino forumo „Scanorama“ įkūrėja ir direktorė dr. Gražina Arlickaitė.

Pasirodo, gegužės 11 d. savivaldybė patvirtino naująją Nekilnojamojo turto (NT) strategiją. Joje teigiama, kad ne konkurso būdu ar už lengvatinę nuomos kainą NT gali būti nuomojamas tik organizacijoms, teikiančioms „socialines paslaugas, paslaugas muziejų, sporto sistemoje ir kt.“

Kaip pastebi G. Arlickaitė, strategijos tekste neliko žodžių kultūra ir kultūros subjektai, todėl kyla natūralus klausimas, ar miesto kultūra ir menų saviraiška jame apsiriboja tik muziejais ir sportu. Tolesniame strategijos tekste rašoma, kad NT, kurio negalima arba nebūtina panaudoti savivaldybės funkcijoms vykdyti, reikia parduoti arba nuomoti rinkos kainomis. Iš savivaldybės turto ketinama siekti maksimalios socialinės ir ekonominės naudos.

„Kadangi pagal šį dokumentą kultūros subjektai nepatenka į savivaldybės funkcijų sritį, būtent virš jų galvų pakimba rinkos kainų Damoklo kardas. Tai aktualu tokiems reikšmingiems kultūriniams subjektams kaip kino centras „Skalvija“, „Menų spaustuvė“, OKT teatras, „Vilniaus festivaliai“, Europos šalių kino forumas „Scanorama“ ir kiti“, – dėsto G. Arlickaitė.

Reikalauja tūkstančius kainuojančių ataskaitų

Iki šiol ne pelno siekiančios įstaigos naudojosi lengvatinėmis nuomos galimybėmis norėdamos išgyventi. „Buvo tokia tradicija, dabar norima sukurti kitą tradiciją – kad visi yra lygūs ir turi gyventi rinkos sąlygomis. (…) Racionalus ir maksimaliai naudingas savivaldybės turto valdymas rinkos sąlygomis negali tapti kultūros subjektų žlugdymu, ignoruojant miesto kultūros formavimo funkciją net ir pačia siauriausia prasme. Juk būtent lengvatinėmis nuomos sąlygomis gavę apleistas ir neprižiūrėtas patalpas, kultūrininkai pavertė jas miesto kultūros reikmėms pritaikytomis erdvėmis“, – aiškina G. Arickaitė.

Gražina Arlickaitė
Gražina Arlickaitė
© DELFI / Domantas Pipas

Jos vadovaujamas festivalis „Scanorama“ jau penkmetį lengvatinėmis sąlygomis nuomoja savivaldybės patalpas Goštauto gatvėje. Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad įstaiga gautą buveinę investavo 30 000 litų – keitė langus, grindis, patalpas pavertė tinkamomis naudoti. „Tai dabar mes turime mokėti rinkos kainą savivaldybei, o apie tai, kad paruošėme būstą naudojimui, niekas nebekalba“, – piktinasi ji.

Iki šiol litą už kvadratinį metrą mokėjusi organizacija sutinka, kad kaina turi augti, tačiau ne iki rinkos kainos. Būtent taip nutiktų praradus lengvatą.

Kultūros organizacijas pribloškė dar vienas dalykas – gautame savivaldybės rašte numatyta, kad norint svarstyti sutarties pratęsimo galimybę, privaloma pateikti audituotą metų finansinės ir dalykinės veiklos ataskaitą. G. Arlickaitės žiniomis, audituotos ataskaitos kaina prasideda 5000 EUR. Tai, sako G. Arlickaitė, suma, kiek per metus savivaldybė paremia „Scanoramą“.

„Kaip suprasti tokią rinką? Tai reiškia žlugimą, mus išmes į gatvę tuo metu, kai turėsime daryti festivalį. Mūsų festivalis vyksta lapkritį, sutartis baigiasi rugpjūtį“, – kalbėjo G. Arlickaitė, pastebėjusi, kad į valdžią atėjo liberali mintis: viską reikia parduoti, suvienodinti, viską diktuoja rinka.

Savivaldybė: miestas išgyvena sunkius laikus, tad reikia solidarumo

„NT strategijos tikslas – peržiūrėti neefektyviai naudojamą turtą ir ieškoti alternatyvių, inovatyvių paslaugų teikimo miestiečiams sprendimų. Metus dirbdami ir analizuodami pamatėme, kad nemažai turto išdalinta ne visai toms funkcijoms ir veikloms, kurios būtų labai svarbios vilniečiams, miestiečiams ar pagal funkcijas Vilniaus miestui“, – DELFI aiškino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoja Vylūnė Urbonienė.

Pasak už šią strategiją ir jos įgyvendinimą atsakingos V. Urbonienės, miestui reikalingų paslaugų nebus atsisakoma, tačiau bus siekiama optimaliau valdyti savivaldybės turtą, mažinti įsiskolinimus. Tai reiškia, kad kai kas pusvelčiui patalpų Vilniaus centre nebegaus.

Kaip pavyzdį V. Urbonienė pateikia Dailiųjų amatų programą: per 16 metų ji atgaivino Senamiestį, susikūrė verslai, tačiau tai praaugo pirminę intenciją. Amatų programos dalyviai Senamiestyje naudojasi 1440 kvadratinių metrų plotu, kur kvadratinis metras tekainuoja 29 ct.

„Tai užaugę stiprūs verslai, pavyzdžiui, prekyba gintaru, kada miestas išgyvena sunkią situaciją, manau, normalu sėsti prie derybų stalo ir kalbėti, kad galbūt irgi galite prisidėti prie miesto ir bent iš dalies mokėti nuomos kainą“, – dėsto pašnekovė.

Pasak V. Urbonienės, pasitaiko atvejų, kada matome ne visai tai, ko reikėtų vilniečiams. Ji pastebi, kad daug savivaldybei priklausančio turto suteikta įvairioms organizacijoms, struktūroms, tačiau reikia peržiūrėti, ar nėra piktnaudžiavimo atvejų.

Savivaldybės atstovė ramina, kad kol kas iš kultūrininkų nebus prašoma audituotų ataskaitų. „Iš karto nepulsime prašyti audituotų ataskaitų, pradžioje paprašysime atsiųsti tai, ką jie turi, gal VšĮ ar asociacijos pačios susiveda, pradžioje mums to užteks. Bet veiklos kontrolė, kada patalpos suteiktos lengvatine nuoma, turi būti – reikia tikrinti veiklos ataskaitas, žiūrėti, kokia tai veikla, kiek miestas ir vilniečiai ir kokių kokybiškų paslaugų gauna, įsivertinti naudą vilniečiams“, – kalbėjo V. Urbonienė.

Pašnekovė aiškino, kad savivaldybė nėra nusistačiusi prieš kino sektorių, kultūrą ar teatrą. Jos tvirtinimu, reikia peržiūrėti visą paketą – kiek teatrų miestui reikia, ar tikrai jis nekomercinis, savęs neišlaiko. „Tikslas būtų geriau remti pačią veiklą, tačiau ne ją finansuoti turtu“, – teigė savivaldybės atstovė.

„Ar sąžininga suteikti tam tikras sąlygas vienam verslui, kai tuo metu socialinėms paslaugoms, darželiams, mokykloms vietos reikia? Ieškome optimalaus balanso tarp kokybiškų paslaugų miestiečiams ir verslo“, – kalbėjo administracijos direktorės pavaduotoja.

DELFI primena, kad remiantis Vilniaus miesto savivaldybės Finansų departamento prognozėmis, 2016 metų sausio 1 dieną miesto skola siekė 395,3 mln. eurų,

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Ant ežero kranto – su skandalais išgarsėjusiu miškininku siejama linksmybių oazė (38)

Alytaus rajone ant Daugų ežero kranto stūkso prabangi už Europos Sąjungos pinigus įrengta sodyba. Kai kurie aplinkiniai gyventojai teigia, kad ji virto miškininkų pasilinksminimo vieta, nes priklauso ji skandalingo miškininko Gintaro Visalgos broliui. Patys savininkai tokias kalbas neigia.

„120s“ žinios: smauglių planas pagrobti vieną „Maximos“ savininkų ir bausmė Kremliaus kritikui A. Navalnui

DELFI TV trumposiose žiniose žiūrėkite: vienas prekybos centrų „Maxima“ savininkų buvo tapęs Vilniuje veikusių naujos kartos nusikaltėlių taikiniu – ginkluoti nusikalstamo susivienijimo nariai ilgą laiką slapta stebėjo verslininką, kol galop ketino jį pagrobti. Garsaus verslininko pagrobimas turėjo įvykti Trakų rajone.

Ką apie Lietuvos istoriją žino R. Karbauskis? (12)

Ką apie istoriją žino ir ko nežino politikas Ramūnas Karbauskis? Kitoje rubrikoje atskleisime kaip plėtojosi lietuvių ir latvių sporto santykiai tarpukariu. Kodėl 1939 metais Latvija nutraukė sportinę draugystę su mūsų šalimi? Ką krepšinio varžybose veikdavo keptuvės?

SADM siūlo nuo kitų metų naikinti Vaikų išlaikymo fondą (46)

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo nuo kitų metų panaikinti Vaikų išlaikymo fondą. Ministro Lino Kukuraičio teigimu, fondo funkcijas – išieškoti alimentus iš jų nemokančių tėvų – geriau atliktų „Sodra“.

Atsistatydino Kalėjimų departamento direktorė Ž. Mikėnaitė (79)

Laikinai nuo pareigų nušalinta Kalėjimų departamento direktorė Živilė Mikėnaitė atsistatydino iš tarnybos.