Skelbiamas Nacionalinio diktanto tekstas

 (49)
Alvydas Šlepikas. BEDUGNĖ
Nacionalinis diktantas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Naktį pasnigo, miškas nubalo. Nendrės, juosiančios ežerėlį, buvo tarytum paslaptingi hieroglifai, kaligrafo įrėžti į tylą, neperskaitomi, todėl nebylūs. Tik du didžiuliai krankliai vartėsi, žaidė ore vis sugrumėdami toli girdimais balsais. Miškas stovėjo tarytum rikiuotė baltų ir juodų pėstininkų. Ežero vanduo buvo juodas ir slėpė bedugnę. Lygaus paviršiaus nežeidė net menkiausias vėjelis, tik tamsiajame veidrody atsispindėjo pakibęs (tiesiai pačiame paveikslo viduryje) plaštakos formos debesis.

Danius sėdėjo ant tvirto, nors seniai sukalto lieptelio meškeriotojo vietoje – to pensiono prižiūrėtojai taip puikiai rūpinosi viskuo: aplinka, tyla, suoleliais, takais. Danius sėdėjo ir juto, kad, nepaisant šalčio, lėtai besismelkiančio į nugarą ir sėdmenis, nepaisant nevisiškai žieminių batų, jo sąmonė pradeda žvelgti giliau, suprasti daugiau. Apie paukščius, apie debesį ir apie patį save. Varnai vartėsi danguje, o jų broliai dvyniai nardė ežero veidrody, skrydžio stygomis pjaustydami atsispindinčią dangaus plaštaką.

Danius klausėsi tylinčių medžių, tylinčių nendrių ir bežadės gelmės. Saulė pasislėpė, ėmė snyguriuoti. Rodėsi keista, kad neįmanoma pasakyti, koks gi dabar paros metas. Danius pasijuto laimingas pirmą kartą po šitiek dienų, po šitiekos metų. Žmogus užsimerkė ir išgirdo švelnius, vos juntamus, vos girdimus lyg garsus, lyg dainavimą. Atrodė, kad mažytės neklaužadų pėdutės bėga pačiu vandens paviršiumi, ir kiekvienas jų sukeltas ratilėlis aidi it lūžtanti snaigė. Danius atmerkė akis – ir tikrai, pirmiausia išvydo ženklus vandenyje. Tuos mažų pėdučių sukeltus ratilus. Vėliau įsižiūrėjęs pamatė būtybes, kurios smalsiai stebėjo žmogų, ir rodėsi, kad didelės, palyginti su gležnais jų kūneliais, akys juokėsi. Bėginėdamos virš grasios užpelkėjusio ežero juodumos jos tarytum koketavo. Kiekvienas jų žingsnis skambėjo.

„Keista, būtent taip jos ir atrodo“, – nusistebėjo Danius. Kitame ežero krante nuo meldo nukrito sniegas. Danius nedrąsiai šyptelėjo. Švelniai, tačiau vis dėlto taip šiurkščiai pūstelėjo vėjas. Krankliai nuskrido, tyliai sušnarėjo pakrantės žolė, Daniaus krūtinėje ėmė augti tuštuma. Keistas garsas gręžė erdvę.

Tai jos.

Taip, tai tos skaidrios, švelnios būtybės, tai jos taip bjauriai griežė dantimis. Beje, jos nebeatrodė tokios nekaltos, o jų mąsliose akyse atsispindėjo bedugnė. Tie padarėliai nebesišypsojo, bet šiepėsi, ir baimė pradėjo semti Danių tarytum dvokus pelkynų vanduo. Tos aštriadantės beždžionėlės čiuožė vandens paviršiumi vis artyn.

Danius pajuto siaubą, sugniaužiantį sielą šaldančiais, stingdančiais pirštais.

Netikėtai išgirdo balsą:

– Tėti, jeigu tas paveikslas tave gąsdina, aš jį nukabinsiu.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

S. Skvernelis: žodžio laisvė Lietuvoje praktiškai neribota

Lietuvoje žodžio laisvė yra praktiškai neribota, sako ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, komentuodamas šią savaitę nevyriausybininkų paskelbtą Pasaulio žiniasklaidos laisvės indeksą.

Telšiuose mokytoja per pamokas pasakoja apie gėjų kanibalizmą ir seksą (9)

Telšių Žemaitės gimnazijos mokiniai pasidalijo medžiaga, ko juos moko tikybos pamokose. Viešoji erdvė užvirė nuo pamatytų vaizdų: gėjai vaizduojami kaip kanibalai, vaikų prievartautojai. Tuo metu tikybos mokytoja teisinasi, kad nuo mokinių nereikia slėpti tiesos.

Nusprendė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl K. Brazauskienės būsto (1)

Vyriausybė nusprendė kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad jis išaiškintų, ar yra pagrindo skirti nemokamą būstą prezidento našlei verslininkei Kristinai Brazauskienei.

S. Skvernelio ir G. Palucko žodžių dvikova: kuris laimėjo? (12)

„Toks grubesnis premjero Sauliaus Skvernelio atsikirtimas viešojoje erdvėje – jau nebe pirmas. Kita vertus, jam, kaip populiariausiam šalies politikui, reikia stengtis nuolatos atkreipti į save dėmesį, o išrinktajam socialdemokratų lyderiui Gintautui Paluckui – parodyti, kad jis vertas kur kas daugiau nei Vilniaus vicemero posto. Todėl jų pastarųjų dienų žodžių dvikova – ne kas kita, kaip viešųjų ryšių akcija arba komunikacija, kokios jau seniai nesame girdėję“, – S. Skvernelio ir G. Palucko bendravimo ypatumus įvertino viešųjų ryšių specialistas Arijus Katauskas.

S. Skvernelis nemato prielaidų skyryboms su socialdemokratais (4)

Prielaidų žlugti „valstiečių“ ir socialdemokratų valdančiajai koalicijai nėra, sako ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.