Skandalų sūkuryje: skelbiami naujausi reitingai

 (501)
Nepaisant skandalų, valdantieji socialdemokratai nesitraukia iš reitingų lentelės viršūnės, rodo DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta rinkėjų apklausa. Politologo aiškinimu, skandalai nepasiekia socialdemokratų rinkėjų, kurie daugiausia gyvena mažesniuose miestuose ir dėl gatvių asfaltavimo bei darbo vietų remia socialdemokratų merus.
Skandalų sūkuryje: skelbiami naujausi reitingai
© DELFI (T. Vinicko nuotr.)

Sausio mėnesį premjero Algirdo Butkevičiaus vadovaujamų socialdemokratų reitingas siekė 20,9 proc. Nors tai – 2,1 proc. punkto mažiau nei gruodį, svyravimas yra paklaidos rėmuose.

Jei Seimo rinkimai vyktų kitą sekmadienį, už liberalus balsuotų 13 proc. respondentų. Treti yra konservatoriai, kurių reitingas siekia 9,9 proc.

Remiantis apklausa, daugiamandatėje apygardoje reikalingą 5 proc. barjerą peržengtų ir į Seimą taip pat patektų „Tvarka ir teisingumas“ (8,6 proc.), Darbo partija (7,4 proc.) bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (6,8 proc.).

M. Jastramskis: daugiausia pralošia darbiečiai ir „tvarkiečiai“

Žvelgdamas į ilgą laiką praktiškai nekintančius partijų reitingus, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas Mažvydas Jastramskis siūlo pažvelgti į tendencijas tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais.

Socialdemokratų reitingas, siekiantis apie 20 proc., dabar panašus į buvusį pernai. Be to, pastebi politologas, jis gali daugiau svyruoti – kuo didesnis procentas, tuo didesnė paklaida.

„Įdomu tai, kad partijų konfigūracija per metus pasikeitusi. Liberalai pakilo ir išsilaiko antroje-trečioje vietoje. Įdomios kitų dviejų valdančiųjų partijų pozicijos – praėjusiais metais „Tvarkos ir teisingumo“ pozicijos buvo geresnės, panašu, kad jos dabar labai susvyravusios. Įdomu tai, kad „tvarkiečiai“ ir Darbo partija yra faktiškai susilyginę su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kuri pernai dar aiškiai atsilikdavo“, – sakė M. Jastramskis, pastebintis, kad ilgesnėje perspektyvoje pokyčių matyti.

Mažvydas Jastramskis
Mažvydas Jastramskis
© DELFI (T.Vinicko nuotr.)

Kaip dabartiniai skandalai atsilieps socialdemokratų reitingams? „Manyčiau, realus situacijos vertinimas būtų tarp labai sekasi ir vertinimo, kad čia viskas normalu. Aišku, yra pasimetimo elemento, tačiau premjeras gana sugeba pateikti tokį įvaizdį, kad, iš vienos pusės, jam rūpi viskas, bet jis nėra tiesiogiai atsakingas už kiekvieną ministrą, kiekvieną savo partijos narį. Įvaizdžio prasme tai jam neblogai pavyksta“, – kalbėjo TSPMI dėstytojas.

„Aš nežinau, ar tai galima vadinti Vyriausybės krize, bet valdančioji koalicija ir Vyriausybė, akivaizdu, turi problemų“, – apie valdančiąją koaliciją krečiančius skandalus kalbėjo M. Jastramskis. Jo nuomone, dabartinėje situacijoje daug pralošia Darbo partija bei „Tvarka ir teisingumas“. Šiuo metu daugiausia kritikuojami jų ministrai – Kęstutis Trečiokas ir Virginija Baltraitienė.

„Jos šiuo metu pagal reitingus laikomos antrojo ešelono partijomis, per ilgesnį periodą turinčiomis neigiamą šleifą. Tai gali jiems būti vienu esminių smūgių, reiškiančių, kad jos Seimo rinkimuose nebus konkurencingos partijos, galinčios pretenduoti į pirmas vietas“, – sakė M. Jastramskis.

V. Vobolevičius: nemažai daliai rinkėjų tai priimtina

„Šie skandalai pasiekia ne tą auditoriją, kad galėtų sumažinti socialdemokratų populiarumą. Didžioji dalis socialdemokratų rinkėjų gyvena vidutinio dydžio Lietuvos miestuose, kuriuose valdo populiarūs socialdemokratų merai, kaip, pavyzdžiui, dabar skandalų verpete esantis Ričardas Malinauskas“, – kodėl nesibaigiantys skandalai neveikia socialdemokratų reitingo, paaiškina ISM universiteto ekonomikos ir politikos studijų programos vadovas Vincentas Vobolevičius.

V. Vobolevičius lažinasi, kad, nepaisant skandalų, R. Malinauskas rinkimus laimėtų ir šiuo metu. Pasak jo, tai citadelės, kuriose glaudūs santykiai tarp verslo ir valdžios, lojali spauda. Tai sukuria visai kitą politinį pasaulį – geras savas meras, nesvarbu, kad kažką pavogė ar nevisiškai suderino. Tai daugeliui atrodo kaip priekabių konservatorių bandymas sugrįžti į valdžią, pagalių į ratus kaišiojimas.

Vincentas Vobolevičius
Vincentas Vobolevičius
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

„Ta auditorija nesiklauso arba savaip interpretuoja. Atkreipsiu dėmesį, kad dažnai skandalo metu pasigirsta – ai, vėl viešai bando mane prieš rinkimus sunaikinti. Tą ir premjeras pasakė – labai negrabiai užsimindamas apie raštelius ant stalo. Mintis yra strateginė – neklausykite to, kas vyksta, čia neva šališka Specialiųjų tyrimų tarnyba, institucijos, žiniasklaida, viskas, kas sakoma – pramanai“, – kalbėjo V. Vobolevičius.

Pasak jo, faktas tas, kad nemažai daliai rinkėjų iš citadelių ši interpretacija priimtina. Jie džiaugiasi asfaltuojamomis gatvėmis, galimybe turėti kad ir mažai apmokamą darbą, nors jauni žmonės vietoje gimtojo miesto renkasi Vilnių ar užsienį.

„Todėl ir matome stabilumą reitingų lentelėse. Žmonės, kurie piktinasi skandalais, ir taip nebalsuoja už tas populiarias partijas. Man tik keistokai atrodo išliekantis aukštas „Tvarkos ir teisingumo“ reitingas, nežinau, ar čia užčiuopiamas tikras pulsas, nes, žiūrint į keletą dedamųjų, metai partijai nebuvo sėkmingi“, – sakė jis.

Politologo aiškinimu, tai ir Rolando Pakso tolimesnių vilčių žlugimas, ir Valentino Mazuronio išėjimas, ryškesnių iniciatyvų nebuvimas, taip pat nesigirdi apie stiprius „tvarkiečių“ merus.

Fundamentinis D. Grybauskaitės žaidimas su A. Butkevičiumi

Apklausa rodo, kad Lietuvos gyventojai į toliau patenkinti A. Butkevičiaus buvimu premjero poste. Tai, kad A. Butkevičius šioms pareigoms tinkamiausias, sako 31,9 proc. respondentų. Antroje vietoje žengia liberalų lyderis Eligijus Masiulis (7,9 proc.), trečias – „tvarkiečių“ vadas R. Paksas (6,4 proc.).

Praėjusią savaitę A. Butkevičius sulaukė aštrios D. Grybauskaitės kritikos, iš jo pareikalauta atsakomybės. Komentuodamas prezidentės D. Grybauskaitės susitikimą su A. Butkevičiumi, politologas čia mato fundamentinį žaidimą.

V. Vobolevičiaus aiškinimu, dabar Lietuvoje vyrauja mašinerinė politika, grįsta regioniniais merais, palaikančiais santykius su verslu, verslas iš jų pelnosi, todėl rinkimuose darbininkai palaiko populiarų merą.

„Man atrodo, prezidentė bando versti premjerą atsisakyti mašinerinės politikos socialdemokratų partijoje. Mano galva, žinutė iš prezidentės yra „aš nulipsiu tau nuo sprando, premjere, jei tu išreikšti pasmerkimą tokiems tipams kaip Malinauskas, jų daromiems dalykams“. Pagrindinis dalykas čia ne Vijūnėlės dvaras, čia pats principas – išreikšti nepritarimą populiariam merui, kuris yra geros, sėkmingiausios Lietuvoje socialdemokratų rinkimų mašinos, vadas“, – mano ISM dėstytojas.

Algirdas Butkevičius, Dalia Grybauskaitė
Algirdas Butkevičius, Dalia Grybauskaitė
© DELFI (M. Ažušilio nuotr.)

Jo nuomone, žengus tokį žingsnį, rinkimų strategija keistųsi, labiau turėtų orientuotis į manifesto, pažadų rinkėjams, kuriuos vėliau reikia įgyvendinti, dedamąją, o ne į populiarius merus. Pasak V. Vobolevičiaus, premjeras skatinamas apsivalyti, bet apsivalymas gana skausmingas – jei prieš rinkimus ne itin draugiškai pakalbi su įtakingais merais, kyla rizika, kad jie nepakankamai tave rems, prarasi vietas savivaldybėse.

Vyriausybės veiklai – neigiami vertinimai

Nepaisant premjero A. Butkevičiaus populiarumo, jo vadovaujamos Vyriausybės veikla visuomenėje vertinama neigiamai ar greičiau neigiamai.

Klausiami apie ministrų kabineto veiklą, teigiamą įvertinimą skyrė tik 3,6 proc. apklaustų žmonių, 34,8 proc. darbą vertino greičiau teigiamai. Iš viso teigiamų ir greičiau teikiamų vertinimų dalis siekia 38,4 proc.

Kiti 35,3 proc. apklaustųjų Vyriausybės veiklą apibūdino greičiau neigiamai, 17,7 proc. skyrė neigiamą įvertinimą. Greičiau neigiamų ir neigiamų įvertinimų dalis siekia 53 proc.

Dar 8,6 proc. respondentų neatsakė į klausimą arba nežinojo, kaip atsakyti.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų 2016 metų sausio 20–27 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.

Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausta 1004 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.

CITUOJANT NUORODA Į DELFI IR „SPINTER TYRIMUS“ BŪTINA!

www.DELFI.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Lietuvoje

Prasideda priėmimas į aukštąsias mokyklas

Prasideda pirmasis šių metų priėmimo į aukštąsias mokyklas etapas.

Nykstanti Lietuva. Kadaise klestėjusio miestelio tragedija (12)

„Čia beliko tik pensininkai, invalidai ir pijokai“, - taip Radviliškio rajone esantį Tyrulių miestelį apibūdino viena gyventoja. Kadaise klestėjusi Lietuvos vieta dabar pavirto į miestą – vaiduoklį. Dabar miestelio statusą turintys Tyruliai atrodo nykiai: apleisti daugiabučiai, gatvės, daugybė jaunų žmonių emigravo ir paliko tuščius namus.

Orai: visą savaitę kankinsimės tvankumoje (23)

Savaitgalį šalį sukaustė tvankuma, deja, bet artimiausias dienas niekas nesikeis. Tikėtina, jog nuo varginančių orų išsivaduosime tik savaitei baigiantis. Tuo metu į šalį plūstels lietaus pritvinkę debesys, pakils gaivinantis vėjas.

Ekspertai: mokslo ir studijų srityse Lietuva atsilieka nuo Latvijos ir Estijos (16)

Lietuvoje studijuoja tik jauni, vos mokyklas baigę jaunuoliai – nėra tradicijos mokytis visą gyvenimą. Studijuodami daugiau nei pusė jaunuolių dirba, ir dėl to kenčia jų mokslo rezultatai. Lietuvos ekspertai lygindami mūsų šalį su Latvija ir Estija konstatuoja: nors Lietuvoje doktorantų dukart daugiau nei kitose Baltijos šalyse, tarptautiniai pasiekimai ir bendradarbiavimas menki. Aukštųjų mokyklų ir studentų organizacijų atstovai tikina, kad daugelį studijų problemų lemia valstybės ekonominė padėtis ir trumparegiškas požiūris į ateitį.

Kodėl V. Gapšiui turėtų būti neramu? (28)

Stambaus masto korupcijos byla, kurioje įtarimai pareikšti „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui ir buvusiam Liberalų sąjūdžio vadovui Eligijui Masiuliui, panašu, gali įtraukti ir naujas pavardes. Bent jau taip pažadėjo bylą tiriantis prokuroras Justas Laucius, šią savaitę Seimo laikinajai komisijai aiškinęs, kodėl prokurorai siekia atimti teisinę neliečiamybę iš Darbo partijos pirmojo vicepirmininko Vytauto Gapšio. To birželio mėnesį paprašė generalinis prokuroras Evaldas Pašilis.